Maistu plintančios užkrečiamosios ligos

Žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – tai grupė užkrečiamųjų ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį. Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo etiologinio faktoriaus, t.y. su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo.
Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu sukėlėjų kiekio, imuninės būklės, ligonio amžiaus. Būdingi šie simptomai: vėmimas, pykinimas, pilvo skausmai, dažnas ir gausus viduriavimas, karščiavimas. Užkratas iš žmogaus organizmo išsiskiria su skrandžio turiniu vemiant, taip pat su išmatomis viduriuojant.
Infekcijos šaltinis

Tokių ligų sukėlėjų platintojai yra naminiai ir laukiniai gyvūnai, graužikai, paukščiai ar žmogus. Daugelio užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, patogeniškų gyvūnams ir žmonėms (pvz., salmonelių, kampilobakterijų, jersinijų) pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūnai, sergantys ar sveiki bakterijų nešiotojai. Minėtų bakterijų gali būti paukščių, naminių gyvulių žarnyne. Užsikrečiama dažniausiai per netinkamai paruoštus ar nepakankamai gerai šiluminiai apdorotus gyvūninius maisto produktus.

Kaip patogeniniai mikroorganizmai patenka į maistą?

Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame ožkos ar karvės piene, kiaušiniuose. Daržovės gali būti užterštos, laistant jas vandeniu, užterštu gyvūnų ekskrementais.
Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant ar gaminant maistą, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų, asmens higienos taisyklių. Virtuvėje maistas gali būti užterštas netinkamai išplautais ir išvalytais įrankiais, naudojamais žaliems ir gataviems produktams doroti.
Vartojimui pagaminti gatavi maisto produktai gali būti užteršti, jei laikomi jie liečiasi su žalia mėsa.
Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pavieniai mikroorganizmai, esantys maiste, pasidaugina.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

  • Gerai termiškai paruošti. Gyvulinės kilmės produktus būtina gerai iškepti ar išvirti. Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78 0C mikrobai žūva. Todėl reikia matuoti temperatūrą bet kokio kepsnio, apkepo viduje. Kiaušinius geriau valgyti keptus ar kietai virtus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus būtina virti ar kitaip šiluminiai paruošti.
  • „Nesukryžiuoti“. Maistą gaminkite taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą. Gaminant maistą, kuo dažniau plauti rankas, įrankius, lenteles, stalų paviršius, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Stenkitės, kad šaldytuve laikomi gatavi produktai nesiliestų su žaliais.
  • Atvėsinti. Iš anksto paruoštą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
  • Plauti, valyti. Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. vandeniu ir muilu. Plaukite rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet ir valgio gaminimo metu. Kuo dažniau plaukite, valykite stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius.
  • Daržoves, žalią mėsą, ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
  • Nuolat dezinfekuokite šluostes, kempinėles. Tai galima padaryti pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus, virinant.
  • Daržoves, vaisius, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Salotų, kopūstų viršutinius lapus geriau nuimti.

Parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Bumblienė
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medžiagą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *