Nuorodos

Nemokama paauglių svorio korekcijos programa

Programa skirta padėti šeimai pakeisti gyvenimo būdą ir užtikrinti, kad naujai susiformavę maitinimosi, fizinio aktyvumo, poilsio ir emocinio reguliavimo įgūdžiai prisidėtų prie svorio stabilizavimo arba mažinimo.

Dalis programos – stovykla su nakvyne skirta vaikams nuo 12 metų ir paaugliams ar jaunimui iki 29 metų. Po stovyklos dalyviai namuose kartu su tėveliais, ar vienu iš tėvelių ar kitu vyresniu asmeniu, atlieka užduotis ir įtvirtina stovykloje gautas žinias, nuotoliniu būdu padedant programos specialistams.

Programos trukmė – 26 dienos. Iš jų stovykloje su nakvyne tik jaunimas praleidžia penkias dienas, o 21 dieną po stovyklos dalyviai kartu su bent vienu šeimos nariu tęsia mokymąsi namuose. Programai pasibaigus, dalyviams suteikiama galimybė papildomai kelių mėnesių laikotarpyje dalyvauti dviejų dienų palaikymo stovykloje bei reguliariai Kaune dalyvauti akivaizdiniuose fizinio aktyvumo skatinimo užsiėmimuose.

Programoje dalyvauti gali visų Lietuvos miestų gyventojai.

Dalyvių skaičius ribotas. Numatoma dalyvių atranka, kurios metu vertinami: norinčių dalyvauti suaugusių šeimos narių motyvacija, noras ir galimybės būti aktyviais, kartu su savo vaikais atlikti užduotis ir sėkmingai baigti programą.

Detalesnė informacija apie stovyklos datas bei dalyvavimo sąlygas internete adresu www.tolerancijoscentras.lt bei telefonu 8670 38888.

Stovyklos vieta – Jonavos r., sodyba „Kaimas Kryžkelėje“.

Programą įgyvendina Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacija “Lobesity”.
Programą finansuoja Valstybės visuomenės sveikatos stiprinimo fondas prie LR Sveikatos ministerijos.

Kviečiame pasitikrinti dėl burnos vėžio

Visą vasario mėnesį žmonės kviečiami dalyvauti prevencinėje programoje ir nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio, nes tik laiku aptikus ligą, žmonės gali pasveikti. Prevencinė programa vyksta visoje Lietuvoje, tad kiekvienas, norintis pasitikrinti sveikatą jau dabar gali registruotis pas gydytoją.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, kasmet Lietuvoje vasario mėnesį yra organizuojama burnos vėžio prevencijos akcija, kurios metu viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose žmonės gali nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio.

„Taip skatinamas žmonių sąmoningumas tikrintis dėl šios klastingos ligos ne tik pastebėjus įtartinus simptomus, tačiau ir profilaktiškai. Tokių akcijų metu yra siekiama didinti žmonių burnos vėžio onkologinį budrumą, žmonės informuojami apie burnos vėžio rizikos veiksnius ir kaip atskirti pirmuosius ikivėžinius ir vėžinės ligos simptomus“, – sako ministras A. Veryga.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorės prof. Alinos Pūrienės teigimu, vienas iš pagrindinių sunkumų diagnozuojant burnos vėžį dar ankstyvoje stadijoje yra tai, jog skausmas neatsiranda iškart, tačiau atidžiai apžiūrint burną ankstyvuosius pakitimus aptikti vis dėlto įmanoma.

„Dažniausiai burnos vėžys išsivysto liežuvyje, burnos dugne ir apatinėje lūpoje, tačiau įdėmiai apžiūrėti reikia visus burnos ertmės ir ryklės audinius. Pirmieji burnos vėžio požymiai yra ilgiau nei dvi savaites negyjanti balta arba raudona žaizdelė, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas, vėliau gali atsirasti liežuvio ar kitų burnos vietų skausmas, aptirpimas, skonio sutrikimai, deginimo ar svetimkūnio pojūtis burnoje arba ryklėje, sunkumai kramtant ar ryjant“, – sako A. Pūrienė.

Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių pakitimai, kurie gali atsirasti ir vystytis lūpose, liežuvyje, burnos dugne ir kitose burnos vietose. Pagal mirštamumą nuo onkologinių susirgimų burnos vėžys yra penktoje vietoje pasaulyje. Ypač aukštas mirtingumo lygis yra užfiksuojamas besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra užregistruojama apie 389000 naujų burnos vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos kasmet siekia 1,8 proc.

Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų atvejų iš kurių daugiausia yra diagnozuojama jau vėlyvoje stadijoje. Burnos vėžys yra dažnesnis vyrams nei moterims ir vyresnio nei 40 metų amžiaus žmonės patenka į padidintos rizikos grupę.

Penkerių metų išgyvenamumas diagnozavus burnos vėžį pirmoje stadijoje siekia 80 proc., o ketvirtoje, kuomet liga jau yra pažengusi, 5 metų išgyvenamumas tesiekia 20 proc. Taigi vienas iš reikšmingiausių gydymo sėkmei aspektų yra ankstyva diagnostika.

Pacientai ne visada reguliariai profilaktiškai tikrinasi, todėl labai svarbu, jog kiekvienas žmogus žinotų pirmuosius simptomus ir požymius į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį ir pastebėjus nedelsti kreiptis pagalbos.

Burnos gleivinės pakitimai gali būti ikivėžiniai ir vėžiniai. Dažniausi ikivėžiniai pakitimai yra leukoplaija – balta neišnykstanti dėmelė, eritroplakija – raudona neišnykstanti dėmelė, burnos plokščioji kerpligė ir burnos pogleivio fibrozė. Pasaulio Sveikatos Organizacija ikivėžinius pakitimus 2005 metais pagal displazijos lygį suskirstė į lengvus, vidutinio sunkumo, sunkius ir carcinoma in situ. Apie 50 procentų burnos plokščialąstelinės karcinomos atvejų išsivysto iš ikivėžinių pakitimų todėl labai svarbus yra tokių pacientų nuolatinis sekimas ir profilaktinis tirinimas. Pagrindinis piktybinis navikas išsivystantis burnoje yra plokščialąstelinė karcinoma, kuri sudaro 94 proc. visų burnos piktybinių navikų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Informuojame, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-21 įsakymu Nr. A-57 „Dėl gripo epidemijos paskelbimo“, nuo 2019-01-22 Panevėžio mieste paskelbta gripo epidemija!

Nepraraskite budrumo ir nepamirškite teisingo nespecifinių prevencinių priemonių naudojimo.
Nors skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti masinio susibūrimo vietų, sąlyčio su sergančiaisiais, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, tinkamai ir dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, dėvėti medicinines kaukes (medicininė kaukė ir sveikam, ir ligotam), gerai vėdinti patalpas, o susirgus, nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą ir kt.

Pridedamas dokumentas:

GRIPO PROFILAKTINIŲ KOMPLEKSINIŲ PRIEMONIŲ PLANAS

Medicininės kaukės gali sumažinti infekcijų plitimą

Daugėjant sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, raginame neprarasti budrumo ir primename apie teisingą nespecifinių prevencinių priemonių naudojimą.

Nors skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti masinio susibūrimo vietų, sąlyčio su sergančiaisiais, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, tinkamai ir dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, dėvėti medicinines kaukes, gerai vėdinti patalpas, o susirgus, nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą ir kt.

Medicininė kaukė ir sveikam, ir ligotam

Sergantieji, dėvėdami medicinines kaukes, kurios kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus, gali apsaugoti šalia esančius žmones, o sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų neprarasti budrumo – dėvėti medicininę kaukę ir taip sumažinti tikimybę užsikrėsti infekcija. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad medicininės kaukės naudojimas – tai tik dalis visų naudojamų asmens apsaugos priemonių, siekiant išvengti infekcijos perdavimo.

Medicininių kaukių efektyvumą užtikrina tik taisyklingas jų naudojimas:

  • medicininių kaukių yra įvairių rūšių, todėl prieš naudojimą būtina perskaityti gamintojo nurodymus ir jais vadovautis;
  • svarbu, kad kaukė būtų individualiai pritaikyta pagal dydį ir formą jums, nes per didelė ar per maža kaukė gali neužtikrinti apsauginės funkcijos;
  • prieš užsidedant kaukę – kruopščiai nusiplauti rankas su muilu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku;
  • priklausomai nuo kaukės modelio, ji turi būti patogiai ir tvirtai užfiksuojama, kad nenusmuktų nuo veido. Jeigu kaukė yra su raišteliais, ji turi būti rišama ties galvos viduriu ir kaklu arba tvirtinama už ausų kilpelėmis (1 pav.);
  • užsidėjus kaukę ant veido, kraštus prispausti ties nosimi ir skruostais, kad ji priglustų tvirtai, neliktų plyšių (2 pav.);
  • medicininė kaukė turi būti uždėta ant veido taip, kad apimtų nosies, burnos ir smakro sritis (3 pav.);
  • įkvepiant ir iškvepiant, įsitikinti, kad oras nepraeina per kaukės plyšius (4 pav.);
  • dėvint kaukę neliesti jos rankomis;
  • įsidėmėti, kad kaukė skirta tik individualiam naudojimui;
  • sudrėkusią kaukę nedelsiant pakeisti nauja, neliečiant kaukės paimti už raištelių ar kilpelių;
  • panaudotos kaukės sudedamos į plastikinį maišelį, išmetamos;
  • nuėmus kaukę būtinai reikia nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Uodų platinamos parazitozės dažnai lieka nediagnozuotos

Uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos. Nuo uodų pernešamų parazitų galima apsisaugoti naudojant repelentus ir saugantis uodų įkandimų.

Mūsų klimato juostoje per uodus gali plisti kirmėlės Dirofilarija immitis ir Dirofilarija (Nichtiella) trepens. Jos plačiai paplitusios pasaulyje ir yra atsitiktinis žmogaus parazitas. Dirofiliarija išsivysto žmogaus organizme iki lytiškai subrendusios stadijos. Suaugusios dirofiliarijos parazituoja poodinėje ląstelienoje ir jungiamajame audinyje, šunų bei meškų, tigrų, lapių, kačių ir kt. – širdyje. Pagrindiniai platintojai yra Aedes (O.) caspius, A. vexans, Culex genties uodai.

Šalyse, kuriose nėra paplitę šie parazitai, daug laiko sugaištama patologiniams tyrimams. Būdinga ilga parazito migracija žmogaus organizme – 11 mėnesių. Kartais ta migracija lydima nemalonių pojūčių. Tai deginimas, gyvo objekto judėjimas patologinio darinio viduje, niežulys, hiperemiška oda bei psichikos sutrikimai. Tačiau pastebima, kad ligoniams nepasireiškia kitų intoksikacijos reiškinių. Tai paaiškinama minimaliu helminto toksiniu alerginiu poveikiu žmogui. Todėl ligoniai ir nesikreipia ankstyvos pagalbos.

Europo šalyse žinomos dirofiliarijų lervų invazijos žmonėms po uodo įkandimo. Dažniausiai žmonėms aptinkamas šunų parazitas Dirofilaria repens, kurio patelė siekia 100x170x0,46mm dydį.

Neneigiama, kad dirofiliarija gali prasiskverbti į vidaus organus. Tai patvirtina klinikiniai atvejai, kai jų aptinkama akies obuolyje, pilvo ertmėje, ir pan.

Literatūroje išanalizuoti 400 dirofiliariazės atvejų iš 30 Europos, Azijos ir Afrikos šalių ir aprašyti 9 atvejai, kai D. repens kirmėlės lokalizavosi plaučių kraujagyslėse. Manoma, kad realiai yra daug daugiau sergančių žmonių, bet daugelis atvejų lieka nediagnozuoti.

Dirofiliariozių atvejų registruota Baltarusijoje (Minske ir jo apskrityje). Latvijoje dėl dirofiliariazės 2008–2010 m. ištirta 2227 naminių šunų kraujo pavyzdžių. 72 šunys buvo užsikrėtę šia uodų platinama liga.

Daugiau informacijos apie parazitines ligas rasite čia.

Čia rasite metodines rekomendacijas ir lankstinukus.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

Karščiavimas, angina ir odos bėrimai. Tokiais simptomais pasireiškia infekcinė liga, kuria kasmet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje suserga apie 1500 asmenų. Tai bakterijų Streptococcus pyogenes sukeliama liga – skarlatina. Liga dažniausiai diagnozuojama vaikams iki 10 metų.

Jei peršalimo ligas ir gripą sukeliančių virusų nepadeda įveikti antibiotikai, šių medikamentų tenka griebtis susirgus skarlatina.

Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens naudojamų indų ir pan. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra streptokokais infekuoti asmenys – ligos pasireiškimo požymių neturintys bakterijų nešiotojai ar sergantieji skarlatina, kurie aplinkiniams pavojingi apie 10 dienų.

Skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Tos pačios rekomendacijos taikomos ir dirbantiems suaugusiesiems.

Iki XX a. susirgimai skarlatina, epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc. Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo XX a. viduryje mirčių nuo skarlatinos žymiai sumažėjo.

ULAC specialistai parengė skarlatinos profilaktikos vaikų ugdymo įstaigose metodines rekomendacijas. Rekomendacijose pateikta susisteminta informacija apie skarlatinos sukėlėją, ligos paplitimą ir plitimo kelius, kliniką, profilaktikos ir kontrolės priemones.

Daugiau apie skarlatiną skaitykite čia.

Metodines rekomendacijas rasite čia.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Vėjaraupiais užsikrėtęs asmuo šią ligą platina dar net neatsiradus bėrimams

Įspėjame, kad žiemą kyla ne tik gripo ir peršalimo ligų, bet ir vėjaraupių protrūkių. Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Dauguma – lapkričio – gegužės mėnesiais.

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas (VZV) Tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2–8 metų vaikai. Liga pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Paprastai vėjaraupiais persergama lengvai ir vaikai pasveiksta nepasireiškus jokioms komplikacijoms. Tačiau suaugusieji linkę sirgti sunkiau bei liga tęsiasi ilgiau nei vaikams. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių) svyruoja nuo 10 iki 21 d. dažniausiai trunka apie dvi savaites. Užkrečiamasis laikotarpis, kai asmuo platina ligą, nežinodamas, kad pats serga – 1–2 d. iki pirmųjų bėrimų pasireiškimo, ir tęsiasi tol, kol visi bėrimai nevirsta šašais – mažiausiai 5 dienas nuo pirmųjų bėrimo elementų atsiradimo. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementų. Išbertas vietas labai niežti. Vis naujų bėrimo elementų atsiranda apie 5 dienas nuo ligos pradžios.

Pūslelių pirmiausia pasirodo plaukuotoje galvos dalyje, ant liemens, vėliau bėrimas plinta į galūnes, veidą, krūtinę. Kartais 20–30 proc. ligonių bėrimas gali išplisti į gleivines (burnos, akių, lyties organų). Tuo tarpu delnai ir pėdos neišberiamos. Paprastai ant sveikų vaikų odos būna 200–500 bėrimų, tačiau jų skaičius gali svyruoti nuo 10 iki 1500. Galimos net ir besimptomės vėjaraupių formos.

Virusas plinta:

  • per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbant, kosint, čiaudint);
  • tiesioginio kontakto keliu per pūslelių skystį (liečiant bėrimus);
  • netiesioginio kontakto būdu – liečiant drabužius, patalynę šviežiai suteptus pūslelių skysčiu;
  • nuo sergančiųjų juostine pūsleline. Asmuo sergantis juostine pūsleline gali užkrėsti vėjaraupiais tuos, kurie nėra sirgę ar neskiepyti nuo vėjaraupių. Užsikrėtus susergama tik vėjaraupiais, o ne juostine pūsleline.

Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra. Tai virusinė infekcija, todėl antibiotikai neveiksmingi. Gydymas turi būti paremtas simptomų palengvinimu, pavyzdžiui, karščiavimui mažinti, niežuliui palengvinti. Taip pat reikėtų nepamiršti vartoti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.

Vėjaraupių prevencijos ir kontrolės priemonės

Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai. Jau po pirmos vakcinos dozės įskiepijimo sukuriama veiksminga 80–85 proc. apsauga nuo vėjaraupių infekcijos. Antroji vėjaraupių vakcinos dozė skiriama sustiprinti imunitetui, tuomet susiformuoja 97–99 proc. apsauga nuo infekcijos.

Lietuvoje vėjaraupių vakcina nėra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl ja galima pasiskiepyti savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 6 savaičių intervau.

Rekomenduojama skiepyti šiuos asmenis:

  • Visus anksčiau nesirgusius vėjaraupiais vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, ar turinčius imunodeficitą). Vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti antraisiais gyvenimo metais kartu su tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) vakcina.
  • Suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, nesirgę tėvai, kurie ruošiasi leisti vaiką į ugdymo įstaigą, medicinos darbuotojai).
  • Asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
  • Anksčiau nesirgusius paauglius ir suaugusiuosius, kurių šeimose yra mažų vaikų.
  • Siekiant apsaugoti asmenis, kurių negalima skiepyti, rekomenduojama paskiepyti jų šeimos narius (jei jie anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais).
  • Moteris, kurios planuoja nėštumą ir nėra sirgusios vėjaraupiais, paskiepyti reikėtų prieš tris mėnesius, kad antroji vakcinos dozė vėliausiai būtų įskiepyta likus mėnesiui iki nėštumo.

Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti:

  • nėščiųjų;
  • kūdikių iki 9 mėn.;
  • asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas, imunoglobulinai ar kiti kraujo preparatai ar buvo skiriami (per paskutiniuosius 5 mėnesius);
  • kai kurie asmenys dėl galimybės pasiskiepyti turėtų pasitarti su gydytoju:
  • asmenys, kurie buvo gydyti imunosupresiniais vaistais, mažiausiai 2 savaites, pavyzdžiui, steroidais;
  • sergantys ŽIV/AIDS ar kitomis ligomis, kurios veikia imuninę sistemą;
  • sergantys onkologinėmis ligomis;
  • gauna onkologinį gydymą vaistais, spinduline terapiją ar chemoterapiją.

Poekspozicinė profilaktika

Vakcinacija taikoma ir skubiajai imunoprofilaktikai – imliems asmenims, kontaktavusiems su sergančiaisiais, rekomenduojama vakcinacija pirmosiomis dienomis:
Jei paskiepijama per 3 d. (galima iki 5 d.) po kontakto su vėjaraupiais vakcinacijos efektyvumas, siekiant išvengti vėjaraupių ar palengvinti ligos eigą, siekia 70–100 proc.
Vakcinacija neefektyvi jei skiepijama praėjus 5 d. po buvusio kontakto su sergančiuoju vėjaraupiais, tačiau jei asmuo po kontakto nebus infekuotas (nepasireikš liga), jam pradės formuotis imunitetas, kuris apsaugos nuo ligos ateityje.

Daugiau apie vėjaraupius skaitykite čia.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Dėl priklausomybių konsultantų punkto veiklos Panevėžyje

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia jūsų organizacijos atstovus į informacinį renginį, skirtą pristatyti Lietuvoje pradedamą diegti priklausomybių konsultantų punktų modelį. Modelį pristatys priklausomybių ligų asociacijos atstovai, koordinuojantys punktų veiklą: Virginijus Spaičys (projekto vadovas), Jonas Ožkinis (viešųjų ryšių specialistas).

Nuo 2019 m. priklausomybių ligų specialistų asociacijos pastangomis priklausomybių konsultantų punktas atvers duris ir Panevėžio mieste. Priklausomybių paslaugų konsultantų paslaugos taps prieinamos Panevėžio miesto ir rajono gyventojams, kurie galės anonimiškai be gydytojo siuntimo kreiptis pagalbos dėl savo ar šeimos narių priklausomybės nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.

Renginio metu bus pristatyti mokslu pagrįsti priklausomybių terapijos metodai bei bus galima susipažinti su priklausomybių konsultantais ir jų teikiamomis paslaugomis.

 

Apie savo dalyvavimą renginyje prašome iš anksto pranešti iki š.m. vasario 8 d.
tel. (8 – 45) 46 32 81 arba el. paštu jurgita.mikoliuniene@panevezysvsb.lt
Renginys vyks 2019 m. vasario 12 d. 15.00 val. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure Respublikos g. 68 II a. salė

Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Kurkime ateitį be vėžio. Laikas veikti – dabar

Pasaulinė kovos su vėžiu diena minima kasmet vasario 4-ąją, kai pasaulis kviečiamas susivienyti kovai su vėžiu. Šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie šią pavojingą ligą bei paskatinti šalių vyriausybes dėti dar daugiau pastangų kovojant su vėžiu, kad būtų išvengta kuo daugiau mirtimi pasibaigiančių ligos atvejų.

Kodėl vėžys?

Kasmet nuo vėžio miršta 9,6 mln. žmonių. Tai daugiau nei bendras mirusių nuo ŽIV / AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės skaičius. Ekspertai numato, kad iki 2030 m. mirties nuo vėžio atvejų skaičius padidės iki 13 mln. – jei mes nesiimsime jokių priemonių. O kas bus, jei imsimės veiksmų?

Tokiu atveju galime užkirsti kelią daugiau nei trečdaliui vėžio atvejų. Kitas trečdalis gali būti išgydytas, jei liga bus nustatyta anksti ir tinkamai gydoma. Įgyvendindami į išteklius orientuotas prevencijos, ankstyvo aptikimo ir gydymo strategijas, kasmet galime išgelbėti iki 3,7 mln. gyvybių.

Daugiau skaitykite 

http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/ligu_profilaktika/pasauline_kovos_su_veziu_diena_kurkime_ateiti_be_vezio_laikas_veikti__dabar.html