Administracinė informacija

Bus atliekamas suaugusiųjų gyvensenos tyrimas

Šių metų kovo–gegužės mėnesiais visose Lietuvos savivaldybėse bus vykdomi suaugusiųjų gyvensenos tyrimai. Bus apklausiami kiekvienos savivaldybės atsitiktiniu būdu atrinkti 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdys Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistai. Tyrimas yra tęstinis ir bus kartojamas kas 4 metai. Panevėžio mieste planuojama apklausti virš 400 gyventojų.

Gyventojų bus prašoma užpildyti anketą, kuri paskelbta Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt/gyvensena. Apklausa anoniminė, duomenys bus panaudoti tik apibendrinti kartu su kitų tyrimo dalyvių atsakymais. Visuomenės sveikatos biuro specialistai gyventojų prašys atsakyti į anketos klausimus. Specialistai apklausos dalyviams pateiks darbo pažymėjimą.

Protų mūšis „Žmogus, gamta, sveikata“

Balandžio 26 d. 15.00 val. protų mūšis „Žmogus, gamta, sveikata“, skirtas Pasaulinei darbuotojų sveikatos ir saugos dienai paminėti (Visuomenės sveikatos biuro salė, Respublikos g. 68).

– SUBURK SAVO KOMANDĄ IŠ 5 NARIŲ.
– SUGALVOK KOMANDOS PAVADINIMĄ.
– REGISTRACIJA VYKSTA IKI BALANDŽIO 20 D.
(el. p.: egle.dvileviciene@panevezysvsb.lt; jurgita.mikoliuniene@panevezysvsb.lt)

NUOSTATUS IR REGISTRACIJOS FORMĄ RASITE ČIA: Protmūšio nuostatai

Išsamesnė informacija teikiama tel. (8 45) 46 32 91

Pavasarį išauga šunų ir kačių platinamų ligų grėsmė

Pavasarį padidėja šunų ir kačių platinamų ligų – toksokarozės, toksoplazmozės ir echinokokozės grėsmė. Pernai iš viso buvo užregistruotas 151 šių ligų atvejis (49 – toksokarozės, 49 – toksoplazmozės ir 53 – echinokokozės).

Toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga 7–9 metų amžiaus vaikai (15,5 atv./100 tūkst. gyv.), nes jie neturi gerų higienos įgūdžių, dažnai deda į burną įvairius daiktus. Sergamumą taip pat sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.

Echinokokoze ir toksoplazmoze dažniau užsikrečia ir serga suaugę žmonės: didžiausias sergamumo echinokokoze rodiklis buvo 65–74 m. amžiaus žmonių grupėje (5,8 atv./100 tūkst. gyv.), sergamumas toksoplazmoze – 25–34 m. (5,3 atv./100 tūkst. gyv.).

Visų šių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę gyvūnai (šunys, katės, lapės, vilkai), kurie su išmatomis išskiria ligos sukėlėjus (kiaušinėlius ar oocistas). Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio jie ilgai išsilaiko gyvybingi (iki metų ir ilgiau).

Užsikrečiama, kai ligų sukėlėjai per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai jie patenka nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai kirmėlių kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį.

Primename, norint išvengti šių ligų labai svarbu:

  • nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku, kačiuku;
  • nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių;
  • negerti ir nevartoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens;
  • mūvėti pirštines dirbant sode, darže. Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ir burnos;
  • prižiūrėti naminius gyvūnus, juos reguliariai kas tris mėnesius gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės. Surinkti augintinių išmatas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka;
  • smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose, smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Nenaudojamas smėlio dėžes – uždengti;
  • iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto geriau nevartoti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausiai laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių ir kitų vabzdžių, kurie gali pernešti ligų sukėlėjus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Prisidėdami prie oro taršos mažinimo, rūpinamės savo sveikata

Pagal Europos aplinkos agentūros 2017 m. ataskaitą „Oro kokybė Europoje“, didelės koncentracijos oro tarša vis dar neigiamai veikia europiečių sveikatą, ypač miesto vietovėse. Nors oro kokybė pamažu gerėja, oro tarša yra didžiausias aplinkos sveikatos pavojus Europoje, o didžiausią žalą daro kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO2) ir pažemio ozonas (O3). Dėl oro taršos sukeliamų ligų prastėja gyvenimo kokybė, mažėja vidutinė gyvenimo trukmė. Maždaug 82 proc. Europos gyventojų yra veikiami KD2,5 koncentracijos, kurios lygis viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijose nustatytas vertes. Kietosios dalelės gali sukelti ar apsunkinti širdies ir kraujagyslių ligas, astmą ir plaučių vėžį.

Pagal ataskaitoje pateiktus labiausiai žmonių sveikatai kenksmingų oro teršalų poveikio sveikatai vertinimo duomenis, 2014 m. smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) poveikis nulėmė apytiksliai 428 000 ankstyvų mirčių 41 Europos šalyje, iš kurių apie 399 000 atvejų užfiksuota 28 ES valstybėse narėse. Lietuvoje smulkiųjų kietųjų dalelių poveikis tapo net 3350 ankstyvų mirčių priežastimi. Nustatyta, kad azoto dioksido poveikis tapo apie 78 000, pažemio ozono – 14 400 ankstyvų mirčių priežastimi 41 Europos šalyje, atitinkamai 60 ir 70 žmonių ankstyvų mirčių priežastimi Lietuvoje.

Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat daro įtaką klimato kaitai.

Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių. Siekdama ilgalaikio strateginio tikslo – pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai – Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (toliau – ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d. priimta oro taršos mažinimo direktyva – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

Įgyvendindama šią direktyvą, Lietuva 2017 m. pabaigoje pradėjo rengti Nacionalinį oro taršos mažinimo (valdymo) planą, kuris turėtų padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, dėl šios taršos degraduojančių ekosistemų apimtis ir kt. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Oro teršalų rodikliai Lietuvoje 2017 m. viršijo PSO rekomenduojamus dydžius

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo nebloga. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. 2017 m. nė vienoje oro kokybės tyrimų stotyje šis kriterijus nebuvo viršytas. Vidutinė metinė KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų vietose svyravo nuo 9 iki 35 µg/m³ ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), tačiau daug kur buvo didesnė nei PSO rekomenduojama – 20 µg/m³.

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) vidutinė metinė koncentracija 2017 m. siekė nuo 3 µg/m3 iki 17 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (25 µg/m3), tačiau buvo didesnė nei PSO rekomenduojama – 10 µg/m³.

Azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido, švino, benzeno ir ozono koncentracijos 2017 m. neviršijo ribinių verčių ir nustatytų normų.

Vieno iš policiklinių aromatinių angliavandenilių benzo(a)pireno (B(a)P) vidutinė metinė koncentracija Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje buvo didesnė už nustatytą siektiną vertę (1,0 ng/m3): atitinkamai 1,77 ng/m³, 1,25 ng/m³ ir 1,14 ng/m³.

Benzo(a)pirenas yra šalutinis nepilno degimo procesų produktas, į aplinkos orą patenkantis daugiausia iš stacionarių taršos šaltinių – įrenginių, kuriuose deginamas kietasis kuras (akmens anglis, durpės, mediena), taip pat su transporto išmetamosiomis dujomis. Benzo(a)pirenas yra žinomas kaip imunitetą silpninantis ir galintis paskatinti vėžinius susirgimus teršalas.

Kaip galite prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens – dieną ar porą, o be oro – tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletą paprastų idėjų.

Namuose

• Mažinkite energijos vartojimą – išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario. Pakeiskite kaitrines lemputes į energiją taupančias.

• Rūšiuokite atliekas: popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo, o organines atliekas galite panaudoti kompostui (tai taupo energiją ir mažina gamybos metu į aplinką išmetamų teršalų kiekį).

• Užtikrinkite, kad Jūsų šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Esant galimybėms, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.

• Pasodinti lapuočių medžiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą.

• Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

• Lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis.

• Naudokite mažiau karšto vandens. Vandeniui pašildyti reikia daug energijos, o nusiprausti ir išsiskalbti darbužius galite ir šiltame vandenyje.

• Jei naudojatės vandens šildytuvu, sumažinkite temperatūrą keliais laipsniais – sutaupysite nemažai pinigų.

• Naudokite mažai lakiųjų organinių junginių turinčius arba vandens pagrindu pagaminus dažus, lakus, klijus, valiklius.

• Nerūkykite namuose, ypač jei turite vaikų.

• Nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.

Pirkite protingai

• Pirkite naujus buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.

• Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį.

• Rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės. Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes.

• Vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.

• Pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas.

• Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Vairuokite protingai

Aplinkos oras ypač teršiamas automobilių išmetamosiomis dujomis. Automobilių išmetami teršalai sudaro didžiąją dalį miestų aplinkos oro taršos:

• Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip sumažinkite oro taršą.

• Rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina jūsų automobilio veikimą ir taupo kurą.

• Rinkitės ekologišką vairavimo būdą.

• Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovėsite ilgiau nei minutę.

• Vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos. Atsižvelgdami į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą.

• Stenkitės važiuoti pastoviu greičiu – tada išmetamų teršalų emisijos yra mažiausios.

• Oro kondicionieriai ir elektros prietaisai didina degalų sąnaudas – naudokite juos tik tada, kai tikrai būtina.

• Venkite naudotis automobiliu trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais, kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Valdžios institucijos turi atnaujinti ir plėtoti viešojo transporto ir dviračių takų infrastruktūrą.

• Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.

• Nevažiuokite automobiliu vienas – važiuokite apsipirkti su draugais arba kaimynais, pasiūlykite pavežti kolegas arba raskite žmonių, galinčių Jus pavežti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Ar žinai, kad…druska aktyvuoja skonio receptorius, bet vartoti jos turėtume mažiau

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai žino, jog daug druskos vartoti nesveika, o didžiausias jos kiekis yra bulvių traškučiuose ir maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. O ar žinote, kodėl druskos vartojimą reikia riboti, ir kaip ji veikia mūsų organizmą?

Įrodyta, jog gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų atsiradimą, didina infarkto, insulto, skrandžio vėžio bei priešlaikinės mirties riziką, todėl druskos kiekį maiste rekomenduojama riboti.

Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant suvalgomą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5–6 g) per parą.

Dauguma žmonių suvartoja druskos daugiau, nei rekomenduojama. Nustatyta, kad apie 7 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų beveik visada, net neragaudami, sūdo patiekalus, ir tik apie 40 proc. papildomai jų niekada nesūdo.

Vietoje druskos maistui paskaninti galima naudoti įvairius augalinius prieskonius.

Pradėję mažiau sūdyti maistą, greitai priprasite prie naujo skonio, nebejusite, kad trūksta druskos, o sūrus maistas taps neskanus, nes pojūtis „sūru“ ar „nesūru“ kinta priklausomai nuo suvartojamo druskos kiekio.

Druska gali suteikti ne tik sūrumo, bet ir sustiprinti saldumą, rūgštumą ar kartumą, nes dirgina ir kitų skonių receptorius, esančius liežuvyje.

Norit sumažinti su maistu suvartojamą druskos kiekį patariama:

  • gaminti maistą patiems, o ne pirkti gatavus patiekalus ar pusgaminius – tada žinosite, kiek druskos įdėjote;
  • nelaikyti ant stalo druskos indelio;
  • riboti sūrių užkandžių bei maisto pramonės pagamintų produktų kiekį savo racione, nes apie 70–80 proc. druskos gauname valgydami perdirbtus maisto produktus;
  • skaityti maisto produktų etiketes ir atkreipti dėmesį, kiek produkte yra druskos.

Jei išgarintume visus pasaulio vandens telkinius ir juose esančią druską paskirstytume tolygiai, Žemės paviršių padengtų beveik metro storio druskos sluoksnis.

Viduramžiais nežinota apie neigiamą druskos poveikį sveikatai, todėl ji buvo tokia brangi, kad kartais net būdavo tituluojama „baltuoju auksu“.

Mūsų laikais maisto pramonėje panaudojama tik 3 proc. visos išgaunamos druskos.

Lietuvoje druskos klodų nėra. Artimiausios kasyklos – Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Daug druskos į mūsų šalį importuojama iš Rusijos ir Vokietijos.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Dėmesys panevėžiečių emocinei sveikatai

Pavasaris – džiugus ir viltingas metų laikas, tačiau nemažai žmonių šiuo pereinamuoju laikotarpiu patiria priešingus jausmus. Keičiasi orai, temperatūra, prie to pratinasi ir mūsų organizmas. Tiek kūnui, tiek psichikai visa tai išgyventi nelengva. Mus ištinka įvairios krizės – vieni jaučiame kūno negalavimus, kitus apninka depresinė nuotaika.
Pasaulinės sveikatos dienos – balandžio 7-osios išvakarėse Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su partneriais organizavo renginį „Emocinės sveikatos kultūra“. Renginys vyko Panevėžio miesto Laisvės aikštėje.
Minėdami Pasaulinę sveikatos dieną siekėme atkreipti Panevėžio miesto gyventojų ir svečių dėmesį, kaip galima gerinti emocinę savijautą – pažinti emocijas, jas įvardinti, mokytis atsipalaiduoti.
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai kvietė panevėžiečius dalyvauti viktorinoje, praktiniuose užsiėmimuose „Emocijų lietus“, „Pajudėk, pralinksmėk“, „Ar tavo nuotaika gera – įvertinkime ją“, pasimatuoti streso lygį, sužinoti geros nuotaikos receptų, kartu su sporto ir sveikatingumo klubo „Ir Tau“ sporto trenere smagiai pašokti zumbos ritmu.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) specialistai praeiviams dalijo Sveikatos apsaugos ministerijos išleistus atvirukus, skirtus psichikos sveikatos gerinimui, raginančius tinkamai ilsėtis, judėti, skirti laiko pomėgiams, bendrauti, kalbėtis apie problemas.
Renginio dalyviai iš Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos psichologų sužinojo, kas yra dėmesingas įsisąmoninimas, kodėl verta jį praktikuoti bei išmokė keletą efektyviausių pratimų. Anot sveikatos specialistų, juk užtenka keliolikos minučių per dieną, kad savijauta pagerėtų, įtampa nuslūgtų, taptume atsparesni kasdienybės stresams bei geriau valdytume neigiamas emocijas.
Informacija dalijosi ir konsultavo: NVSPL, KOPŽI, optikos salonas „Fielmann“, asociacija „Artimiems“, klubas „VipSport&Pilates“.
Palinkėjome džiaugsmo, šilumos, dvasinės stiprybės, sveikatos, meilės ir gerovės dalyviams, artimiesiems, draugams, kolegoms ir vienas kitam.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Kuzmienė. 

Ar žinai, kad… „Rakto skylute“ pažymėti produktai – palankesni sveikatai, bet nebūtinai ekologiški

Lietuvos rinkoje dar yra nemažai sveikatai nepalankių maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių, mažai skaidulinių medžiagų ir pan., tačiau mūsų šalies rinkoje taip pat yra daugiau nei 190 produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu.

„Rakto skylutės“ simboliu paženklinti maisto produktai – ne dietiniai, tačiau jų sudėtis yra palankesnė sveikatai, o šis simbolis padeda žmonėms lengviau pasirinkti tokius produktus.

Sveikatai palankesni „Rakto skylute“ pažymėti produktai, lyginant su kitais panašiais tos pačios grupės maisto produktais, turi mažiau riebalų, cukraus, druskos, tačiau daugiau maistinių skaidulinių medžiagų.

„Rakto skylute“ pažymėtuose produktuose negali būti saldiklių.

100-te g. riebalų ar aliejaus, naudojamų tokiems produktams pagaminti, negali būti daugiau kaip 2 g. pramoninės gamybos transriebalų.

Švieži vaisiai, uogos ir daržovės bei neperdirbti žuvininkystės produktai ir dvigeldžiai moliuskai gali būti žymimi „Rakto skylutės“ simboliu kaip palankūs sveikatai produktai be apribojimų. Tačiau šiuo simboliu negalima ženklinti sulčių, nektarų, džiovintų vaisių.

Javų produktai, pažymėti simboliu „Rakto skylutė“, turi tam tikrą kiekį viso grūdo dalių – daugiau maistinių skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Pavyzdžiui, duona, paženklinta šiuo simboliu, turi daugiau vitaminų, maistinių skaidulų, bet mažiau riebalų, druskos ir cukraus nei kitos duonos rūšys.

„Rakto skylutė“ simbolizuoja sveikatai palankesnius, bet ne ekologinius maisto produktus, tačiau šis simbolis gali būti naudojamas kartu su ekologinės žemdirbystės ženklu bei kitais panašiais ženklais.

„Pralįsti“ pro griežtus „Rakto skylutės“ reikalavimus gali tik juos atitinkantys maisto produktai. Maisto gamintojai savanoriškai šiuo simboliu gali ženklinti tik tuos maisto produktus, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus.

Sveikatai palankių maisto produktų, pažymėtų „Rakto skylute“, sąrašas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Prevencinė akcija „Mes už blaivų ir aktyvų Panevėžį“

VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS MALONIAI KVIEČIA Į GRAŽIA TRADICIJA TAPUSĮ BĖGIMĄ-ĖJIMĄ „MES UŽ BLAIVŲ IR AKTYVŲ PANEVĖŽĮ!“

Kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį 18 val. esate laukiami Kultūros ir poilsio parke prie lauko treniruoklių.

Pageidaujamas dalyvių akcentas – žalia spalva.

Renginys vyks kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį.

Išsamesnė informacija teikiama telefonais: (8 45) 46 32 81, (8 45) 46 75 06

Susitinkame renginio atidaryme balandžio 6 d. 18.00 val.