Administracinė informacija

Diskutuota, kaip paskatinti gyventojus rūpintis širdimi

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) surengė apskritojo stalo diskusiją „Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos vykdytojų bendradarbiavimo stiprinimas, siekiant efektyvesnių rezultatų“.
Į diskusiją kviesti Panevėžio miesto savivaldybės, miesto bendruomenės sveikatos tarybos, Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ), su kuriomis Panevėžio miesto savivaldybės VSB yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį, atstovai.
Surengti diskusiją paskatino problema, su kuria susidūrė Panevėžio miesto savivaldybės VSB, kaip ir kiti tokie šalies biurai, atliekantis jam priskirtą visuomenės sveikatos stebėsenos ir visuomenės sveikatos programų savivaldybėje įgyvendinimo funkcijas. Diskutuoti, kaip pasiekti efektyvesnių rezultatų, teko dėl suprastėjusio Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos vykdymo: nors biuras pasirašęs 11 bendradarbiavimo sutarčių su Panevėžio miesto PASPĮ, veiksmingas bendradarbiavimas vyksta tik su 4-iomis.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės VSB visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės, atsakingos už minėtos programos įgyvendinimą, Alos Kuzmienės, kasmet didėjant sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu Panevėžio mieste, būtina pritraukti kuo daugiau rizikos grupės asmenų į sveikatos stiprinimo programą. Gaila, bet PASPĮ į biurą atsiunčia per mažai savo pacientų, o šiais metais neatsiųstas nė vienas pacientas iš jokios PASPĮ.
Programos koordinatorė A. Kuzmienė ir biuro direktorė Vijolė Miškinienė norėjo išgirsti šios situacijos priežastį ir klausė gydymo įstaigų bei kitų diskusijos dalyvių, kas galėtų paskatinti medikus aktyviau siųsti rizikos grupės asmenis dalyvauti programoje, o pacientus – ne tik pradėti, bet ir baigti 12 mėnesių trunkančius užsiėmimus, kurie padėtų jiems užkirsti kelią insultui, infarktui, išeminėms širdies ligoms, cukriniam diabetui ir kt.
Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo vadovė Birutė Paškevičienė teigė, kad dabartinė programos įgyvendinimo praktika nėra veiksminga dėl kelių priežasčių: nėra nei finansinės, nei kitos geros motyvacinės sistemos, kuri skatintų itin darbu užimtus medikus papildomai skirti laiko aiškinti pacientui dalyvavimo programoje svarbą, o pacientus – rodyti norą atsakingai rūpintis sveikata. Be to, gydytojos įsitikinimu, esamas užsiėmimų laikas yra per ankstyvas dirbantiems asmenims. Ir ši diskusija turėtų persikelti į didesnę auditoriją, problemai spręsti būtinas politinis sprendimas.
Diskusijos dalyviai iš esmės pritarė šiai nuomonei, taip pat išsakyta daugiau minčių su kokiais siūlymais Panevėžio miesto savivaldybės VSB reikėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).
Panevėžio TLK atstovas E. Voras atkreipė dėmesį, kad minėta sveikatos stiprinimo programa glaudžiai susijusi su kita – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Jos vykdymas taip pat lėtėja (lėšos panaudojamos tik 30–40 proc.), tad, E. Voro įsitikinimu, jei medikams pavyktų suintensyvinti šios programos įgyvendinimą, efektyviau būtų vykdoma ir pirmoji programa. Kadangi esminis abiejų programų skirtumas yra tas, kad biuro koordinuojamoje ir moterys, ir vyrai gali dalyvauti nuo 40 metų, o finansuojamoje iš PSDF biudžeto – moterys nuo 50 metų, prieita prie išvados, kad programų dalyvių amžių tikslinga siūlyti suvienodinti.
Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vedėjas priminė, kad neseniai įsigaliojo teisės aktas, leidžiantis plėsti šeimos gydytojų komandas – įdarbinti papildomai slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. Šiuos naujus specialistus galima bus įtraukti į širdies ir kraujagyslių ligų programų vykdymą, jie turėtų nuimti nemažą krūvį nuo šeimos gydytojų.
Panevėžio miesto savivaldybės VSB duomenimis, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat cukriniu diabetu Panevėžyje per pastaruosius keletą metų didėja. Ypač šoktelėjo į viršų sergamumo hipertenzinėmis ligomis ir cukriniu diabetu rodiklis 2017 m. Tais metais gerokai išaugo ir mirtingumo rodiklis nuo pastarosios ligos. Kai kurie sergamumo rodikliai lenkia šalies vidurkį.
Panevėžio miesto savivaldybės VSB, apibendrinęs diskusijos dalyvių siūlymus, ketina juos pateikti Panevėžio miesto savivaldybei ir SAM.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Dėl dalyvavimo Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje galite skambinti Panevėžio miesto savivaldybės VSB visuomenės sveikatos stiprinimo specialistei Alai Kuzmienei tel. (8 45) 46 75 06 arba rašyti el. paštu ala.kuzmiene@panevezysvsb.lt.

Europos retųjų ligų dieną – dėmesys keliautojų sveikatai

Paskutinę vasario dieną pasaulyje minima Europos retųjų ligų diena. Dauguma retų ligų yra genetinės, tačiau Europoje joms priskiriamos ir kai kurios užkrečiamosios ligos, ypač retos įvežtinės, kuriomis užsikrečiama keliaujant.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje užregistruoti 8 įvežtiniai dengės karštligės, 6 maliarijos ir 2 vidurių šiltinės atvejai. Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti ir kitomis Lietuvoje nepaplitusiomis infekcinėmis ligomis, pvz., tropinėmis parazitozėmis, čikungunija, zikos virusine infekcija, Vakarų Nilo karštlige, geltonąja karštlige ir kt. Asmenų užsikrėtimo rizika priklauso nuo vietovės, į kurią vykstama, šalies sanitarinės būklės, gyvenimo sąlygų, kelionės trukmės, jos pobūdžio ir kitų veiksnių. Nuo kai kurių infekcinių ligų keliautojus gali apsaugoti skiepai, o nuo maliarijos – tinkamas antimaliarinių vaistų vartojimas.

Vykstant į kai kurias šalis, skiepas nuo geltonosios karštligės – privalomas. Tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos nuo geltonosios karštligės ir galioja visą gyvenimą. Į sveikatos priežiūros įstaigą dėl skiepų rekomenduojama kreiptis 4–6 savaitės prieš kelionę, kad pasiskiepijus, imunitetas susidarytų dar iki kelionės pradžios.

Tačiau yra užkrečiamųjų ligų, kurių profilaktikai gali būti taikomos tik nespecifinės profilaktikos priemonės: rankų higiena, apsaugos nuo uodų įgėlimų, saugaus maisto vartojimas ir kt.

Kraštuose, kur plinta uodų platinamos ligos, rekomenduojama:

  • naudoti repelentus, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, IR3535 arba pikaridinas, pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas;
  • vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, ypač dienos metu, nes virusą nešiojantys uodai (Aedes) aktyvūs ir dieną;
  • miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose arba naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu;
  • po kelionės pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų, galvos, akių skausmams, bėrimams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.

Kelionėje renkantis maistą svarbu laikytis saugumo priemonių:

  • įsitikinti, kad maistas pakankamai termiškai apdorotas;
  • nevartoti nepasterizuoto pieno ir jo produktų;
  • nevartoti gatvėje parduodamo maisto;
  • vengti ledo kubelių gėrimuose, nebent žinoma, kad jie pagaminti iš saugaus vandens;
  • gerti vandenį iš gamykloje uždarytų vandens buteliukų;
  • dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po sąlyčio su naminiais ir fermoje laikomais gyvūnais, pasinaudojus tualetu ir kt.;
  • kruopščiai plauti vaisius ir daržoves (saugiu vandeniu), jeigu įmanoma, juos nulupti.

Raginame asmenis, planuojančius keliauti į egzotiškas šalis, vadovautis ULACEuropos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

Ypač pavojingų įvežtinių, retų, keliautojų užkrečiamųjų ligų metodines rekomendacijas rasite čia.

Informaciją apie rekomenduojamus skiepus keliautojams rasite čia.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Panevėžyje atšaukiama gripo epidemija

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vasario 27 d. mieste atšaukiama gripo epidemija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento duomenimis, vasario 18–24 dienomis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mieste nukrito iki 91,45 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Epidemija Panevėžyje buvo paskelbta sausio 22 d.

Tuberkulino mėginiai pernai padėjo išaiškinti 30 tuberkulioze sergančių vaikų

Pernai Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 30 tuberkulioze (TB) susirgusių vaikų, iš kurių – 1 vaikui diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozės forma.

2018 m. Lietuvoje tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 68 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas. Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia tuberkuliozės atvejų diagnozuota vaikams, kurie bendravo su sergančiaisiais tuberkulioze artimoje aplinkoje – 16 atvejų, iš jų – 1 atviros TB formos.
5 TB atvejai diagnozuoti vaikams, kurie dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Po 3 ligos atvejus nustatyta 7 metų amžiaus vaikų grupėje iš socialinės rizikos šeimų ir vaikų, gyvenančių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, grupėse.

Teigiamas TM nustatytas 10 proc. vaikų, kuriems jis buvo atliktas (3821 vaikas). Teigiama tuberkulino reakcija dažniausiai yra tada, kai vaikas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau tuberkuliozei būdingų požymių neturi. Toks vaikas neplatina tuberkuliozės mikobakterijų ir nėra pavojingas aplinkiniams. Ši būklė kitaip dar vadinama latentine tuberkuliozės infekcija (LTBI). Asmenims, kuriems nustatyta LTBI, rizika per visą gyvenimą susirgti tuberkulioze siekia 5–10 proc. (iš jų pusė atvejų per pirmus dvejus metus).

TB infekcijos šaltinis yra sergantis atvira plaučių TB ligonis, kuris kosėdamas, čiaudėdamas ir skrepliuodamas į aplinką gausiai išskiria ligos sukėlėjus – tuberkuliozės mikobakterijas. Ši liga ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG (Bacillus Calmette – Guerin) vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Skiepijimas apsaugo mažus vaikus nuo labai sunkių ligos formų (pvz. tuberkuliozinio meningito). Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių BCG vakcina skiepijami 2–3 parų naujagimiai. Lietuvoje kiekvienais metais paskiepijama apie 97 proc. visų naujagimių. Vaikai TB dažnai užsikrečia nuo suaugusiųjų.

Ankstyvas ligos išaiškinimas ir gydymas yra pagrindinės priemonės, galinčios ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir užkirsti kelią infekcijos plitimui visuomenėje.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką::
– vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju TB;
– sergančiajam TB laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas servetėles išmesti į šiukšliadėžę;
– dažnai vėdinti ir valyti patalpas;
– kuo dažniau plauti rankas.

Daugiau informacijos rasite čia.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Nemokama paauglių svorio korekcijos programa

Programa skirta padėti šeimai pakeisti gyvenimo būdą ir užtikrinti, kad naujai susiformavę maitinimosi, fizinio aktyvumo, poilsio ir emocinio reguliavimo įgūdžiai prisidėtų prie svorio stabilizavimo arba mažinimo.

Dalis programos – stovykla su nakvyne skirta vaikams nuo 12 metų ir paaugliams ar jaunimui iki 29 metų. Po stovyklos dalyviai namuose kartu su tėveliais, ar vienu iš tėvelių ar kitu vyresniu asmeniu, atlieka užduotis ir įtvirtina stovykloje gautas žinias, nuotoliniu būdu padedant programos specialistams.

Programos trukmė – 26 dienos. Iš jų stovykloje su nakvyne tik jaunimas praleidžia penkias dienas, o 21 dieną po stovyklos dalyviai kartu su bent vienu šeimos nariu tęsia mokymąsi namuose. Programai pasibaigus, dalyviams suteikiama galimybė papildomai kelių mėnesių laikotarpyje dalyvauti dviejų dienų palaikymo stovykloje bei reguliariai Kaune dalyvauti akivaizdiniuose fizinio aktyvumo skatinimo užsiėmimuose.

Programoje dalyvauti gali visų Lietuvos miestų gyventojai.

Dalyvių skaičius ribotas. Numatoma dalyvių atranka, kurios metu vertinami: norinčių dalyvauti suaugusių šeimos narių motyvacija, noras ir galimybės būti aktyviais, kartu su savo vaikais atlikti užduotis ir sėkmingai baigti programą.

Detalesnė informacija apie stovyklos datas bei dalyvavimo sąlygas internete adresu www.tolerancijoscentras.lt bei telefonu 8670 38888.

Stovyklos vieta – Jonavos r., sodyba „Kaimas Kryžkelėje“.

Programą įgyvendina Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacija “Lobesity”.
Programą finansuoja Valstybės visuomenės sveikatos stiprinimo fondas prie LR Sveikatos ministerijos.

Uodų platinamos parazitozės dažnai lieka nediagnozuotos

Uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos. Nuo uodų pernešamų parazitų galima apsisaugoti naudojant repelentus ir saugantis uodų įkandimų.

Mūsų klimato juostoje per uodus gali plisti kirmėlės Dirofilarija immitis ir Dirofilarija (Nichtiella) trepens. Jos plačiai paplitusios pasaulyje ir yra atsitiktinis žmogaus parazitas. Dirofiliarija išsivysto žmogaus organizme iki lytiškai subrendusios stadijos. Suaugusios dirofiliarijos parazituoja poodinėje ląstelienoje ir jungiamajame audinyje, šunų bei meškų, tigrų, lapių, kačių ir kt. – širdyje. Pagrindiniai platintojai yra Aedes (O.) caspius, A. vexans, Culex genties uodai.

Šalyse, kuriose nėra paplitę šie parazitai, daug laiko sugaištama patologiniams tyrimams. Būdinga ilga parazito migracija žmogaus organizme – 11 mėnesių. Kartais ta migracija lydima nemalonių pojūčių. Tai deginimas, gyvo objekto judėjimas patologinio darinio viduje, niežulys, hiperemiška oda bei psichikos sutrikimai. Tačiau pastebima, kad ligoniams nepasireiškia kitų intoksikacijos reiškinių. Tai paaiškinama minimaliu helminto toksiniu alerginiu poveikiu žmogui. Todėl ligoniai ir nesikreipia ankstyvos pagalbos.

Europo šalyse žinomos dirofiliarijų lervų invazijos žmonėms po uodo įkandimo. Dažniausiai žmonėms aptinkamas šunų parazitas Dirofilaria repens, kurio patelė siekia 100x170x0,46mm dydį.

Neneigiama, kad dirofiliarija gali prasiskverbti į vidaus organus. Tai patvirtina klinikiniai atvejai, kai jų aptinkama akies obuolyje, pilvo ertmėje, ir pan.

Literatūroje išanalizuoti 400 dirofiliariazės atvejų iš 30 Europos, Azijos ir Afrikos šalių ir aprašyti 9 atvejai, kai D. repens kirmėlės lokalizavosi plaučių kraujagyslėse. Manoma, kad realiai yra daug daugiau sergančių žmonių, bet daugelis atvejų lieka nediagnozuoti.

Dirofiliariozių atvejų registruota Baltarusijoje (Minske ir jo apskrityje). Latvijoje dėl dirofiliariazės 2008–2010 m. ištirta 2227 naminių šunų kraujo pavyzdžių. 72 šunys buvo užsikrėtę šia uodų platinama liga.

Daugiau informacijos apie parazitines ligas rasite čia.

Čia rasite metodines rekomendacijas ir lankstinukus.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Kviečiame pasitikrinti dėl burnos vėžio

Visą vasario mėnesį žmonės kviečiami dalyvauti prevencinėje programoje ir nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio, nes tik laiku aptikus ligą, žmonės gali pasveikti. Prevencinė programa vyksta visoje Lietuvoje, tad kiekvienas, norintis pasitikrinti sveikatą jau dabar gali registruotis pas gydytoją.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, kasmet Lietuvoje vasario mėnesį yra organizuojama burnos vėžio prevencijos akcija, kurios metu viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose žmonės gali nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio.

„Taip skatinamas žmonių sąmoningumas tikrintis dėl šios klastingos ligos ne tik pastebėjus įtartinus simptomus, tačiau ir profilaktiškai. Tokių akcijų metu yra siekiama didinti žmonių burnos vėžio onkologinį budrumą, žmonės informuojami apie burnos vėžio rizikos veiksnius ir kaip atskirti pirmuosius ikivėžinius ir vėžinės ligos simptomus“, – sako ministras A. Veryga.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorės prof. Alinos Pūrienės teigimu, vienas iš pagrindinių sunkumų diagnozuojant burnos vėžį dar ankstyvoje stadijoje yra tai, jog skausmas neatsiranda iškart, tačiau atidžiai apžiūrint burną ankstyvuosius pakitimus aptikti vis dėlto įmanoma.

„Dažniausiai burnos vėžys išsivysto liežuvyje, burnos dugne ir apatinėje lūpoje, tačiau įdėmiai apžiūrėti reikia visus burnos ertmės ir ryklės audinius. Pirmieji burnos vėžio požymiai yra ilgiau nei dvi savaites negyjanti balta arba raudona žaizdelė, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas, vėliau gali atsirasti liežuvio ar kitų burnos vietų skausmas, aptirpimas, skonio sutrikimai, deginimo ar svetimkūnio pojūtis burnoje arba ryklėje, sunkumai kramtant ar ryjant“, – sako A. Pūrienė.

Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių pakitimai, kurie gali atsirasti ir vystytis lūpose, liežuvyje, burnos dugne ir kitose burnos vietose. Pagal mirštamumą nuo onkologinių susirgimų burnos vėžys yra penktoje vietoje pasaulyje. Ypač aukštas mirtingumo lygis yra užfiksuojamas besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra užregistruojama apie 389000 naujų burnos vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos kasmet siekia 1,8 proc.

Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų atvejų iš kurių daugiausia yra diagnozuojama jau vėlyvoje stadijoje. Burnos vėžys yra dažnesnis vyrams nei moterims ir vyresnio nei 40 metų amžiaus žmonės patenka į padidintos rizikos grupę.

Penkerių metų išgyvenamumas diagnozavus burnos vėžį pirmoje stadijoje siekia 80 proc., o ketvirtoje, kuomet liga jau yra pažengusi, 5 metų išgyvenamumas tesiekia 20 proc. Taigi vienas iš reikšmingiausių gydymo sėkmei aspektų yra ankstyva diagnostika.

Pacientai ne visada reguliariai profilaktiškai tikrinasi, todėl labai svarbu, jog kiekvienas žmogus žinotų pirmuosius simptomus ir požymius į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį ir pastebėjus nedelsti kreiptis pagalbos.

Burnos gleivinės pakitimai gali būti ikivėžiniai ir vėžiniai. Dažniausi ikivėžiniai pakitimai yra leukoplaija – balta neišnykstanti dėmelė, eritroplakija – raudona neišnykstanti dėmelė, burnos plokščioji kerpligė ir burnos pogleivio fibrozė. Pasaulio Sveikatos Organizacija ikivėžinius pakitimus 2005 metais pagal displazijos lygį suskirstė į lengvus, vidutinio sunkumo, sunkius ir carcinoma in situ. Apie 50 procentų burnos plokščialąstelinės karcinomos atvejų išsivysto iš ikivėžinių pakitimų todėl labai svarbus yra tokių pacientų nuolatinis sekimas ir profilaktinis tirinimas. Pagrindinis piktybinis navikas išsivystantis burnoje yra plokščialąstelinė karcinoma, kuri sudaro 94 proc. visų burnos piktybinių navikų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

Karščiavimas, angina ir odos bėrimai. Tokiais simptomais pasireiškia infekcinė liga, kuria kasmet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje suserga apie 1500 asmenų. Tai bakterijų Streptococcus pyogenes sukeliama liga – skarlatina. Liga dažniausiai diagnozuojama vaikams iki 10 metų.

Jei peršalimo ligas ir gripą sukeliančių virusų nepadeda įveikti antibiotikai, šių medikamentų tenka griebtis susirgus skarlatina.

Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens naudojamų indų ir pan. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra streptokokais infekuoti asmenys – ligos pasireiškimo požymių neturintys bakterijų nešiotojai ar sergantieji skarlatina, kurie aplinkiniams pavojingi apie 10 dienų.

Skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Tos pačios rekomendacijos taikomos ir dirbantiems suaugusiesiems.

Iki XX a. susirgimai skarlatina, epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc. Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo XX a. viduryje mirčių nuo skarlatinos žymiai sumažėjo.

ULAC specialistai parengė skarlatinos profilaktikos vaikų ugdymo įstaigose metodines rekomendacijas. Rekomendacijose pateikta susisteminta informacija apie skarlatinos sukėlėją, ligos paplitimą ir plitimo kelius, kliniką, profilaktikos ir kontrolės priemones.

Daugiau apie skarlatiną skaitykite čia.

Metodines rekomendacijas rasite čia.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija