„Visos bėdos yra mūsų rankose ir ant mūsų rankų“

    Rankų švara – vienas svarbiausių mūsų elgsenos aspektų, nuo kurio labai priklauso, ar  patys nesusirgsime infekcine liga ir ar neužkrėsime kitų. Visi puikiai žinome, kad daug infekcinių ligų sukėlėjų žmonės platina neplaudami rankų muilu ir švariu tekančiu vandeniu. Įprotis tokiu vandeniu gerai nuplauti rankas žymiai sumažina riziką susirgti žarnyno infekcine liga.
Švariu tekančiu vandeniu Panevėžio gyventojai yra aprūpinamai iš 25 artezinių 170-230 m. gylio gręžinių. Tokiame vandenyje nėra cheminių bei mikrobiologinių teršalų, o tai reiškia, kad jame nėra patogenų, sukeliančių infekcines ligas, vanduo saugus. Šis vanduo tiekiamas tiesiai gyventojams, prisijungusiems prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos.
Tad kodėl Panevėžys nuolat pirmauja Lietuvoje pagal sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis rodiklį? 2017 m. Panevėžio miesto savivaldybėje šis rodiklis buvo 108,7 atvejai 10 000 gyventojų (Lietuvos vidurkis – 70,7 atvejo 10 000 gyventojų). Iš pastarųjų ketverių metų tendencijos matyti, kad sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis situacija Panevėžio mieste iš esmės nesikeičia.

„Visos bėdos yra mūsų rankose…“

Paanalizuoti šią Panevėžio „bėdą“ apskritojo stalo diskusijoje atsakingų institucijų atstovus pakvietė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuris stovi infekcinių ligų prevencijos priešakinėse gretose. Vien 2017 m. biuras organizavo 449 renginius, skirtus infekcinių ligų prevencijai. Juose dalyvavo apie 19 000 panevėžiečių.

Lapkričio 14 d. vykusioje diskusijoje „Kaip sumažinti sergamumą žarnyno infekcinėmis ligomis Panevėžyje?“ dalyvavo epidemiologai ir kiti specialistai bei atsakingi darbuotojai iš Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio VMVT, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus ir Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio bei Panevėžio miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos ir Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus.

Diskusijos metu buvo pateikta nemažai statistikos duomenų apie sergamumą žarnyno infekcinėmis ligomis Panevėžyje, Panevėžio apskrityje ir Lietuvoje, analizuoti įvairūs sergamumo rodikliai, epidemiologija. Nors Panevėžio miesto savivaldybėje ir registruojama daugiau susirgimų  žarnyno infekcinėmis ligomis nei kitose savivaldybėse, tačiau 2017 m. šių susirgimų buvo mažiau, lyginant su 2016 m. – nežymiai sumažėjo nepatikslintų ir patikslintų virusinių bei nepatikslintų bakterinių žarnyno infekcijų, salmoneliozių ir bakterinių maisto toksinių infekcijų skaičius. Didėjo tik kitų patikslintų bakterinių žarnyno infekcijų skaičius. Dalyvių nuomone, šį padidėjimą galėjo sąlygoti geresnė infekcinių ligų diagnostika ir šimtaprocentinė susirgusiųjų hospitalizacija. Didžiąją sergančiųjų dalį sudarė vaikai iki 17 m. 2017 m. vaikai daugiausia sirgo virusinėmis žarnyno infekcijomis.

Panaši situacija buvo ir Panevėžio apskrityje, kur 2017 m. fiksuotos analogiškų infekcijų mažėjimo ir didėjimo tendencijos, tačiau sergamumas salmonelioze, kitomis patikslintomis bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis viršijo Lietuvos sergamumo rodiklį. Taip pat pabrėžta, kad dauguma žarnyno infekcijų, ypač lengvos formos, neatskleidžiama, nes sergantieji nesikreipia į gydymo įstaigas, todėl statistika parodo tik „ledkalnio“ viršūnę.

Tad kas gi daroma siekiant sumažinti sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis „bėdą“?  NVSC Panevėžio departamentas nuolat informuoja visuomenę ir ūkio subjektus (straipsniai, paskaitos) kaip išvengti užsikrėtimo šiomis ligomis, atlieka visų židinių epidemiologinį tyrimą, rekomenduoja pacientams ir jų šeimos nariams atitinkamas profilaktikos priemones. Ugdymo ir kitoms įstaigoms departamento specialistai rekomenduoja izoliuoti ligonį; išsiaiškinti sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis ir, jei reikia, juos ištirti, stebėti; valyti ir dezinfekuoti patalpas bei įvairius daiktus; pasirūpinti, kad žmonės laikytųsi asmens švaros, ypač plauti rankas; užtikrinti, kad būtų laikomasi higienos normų reikalavimų.

ULAC atstovė pristatė informaciją apie sergamumą žarnyno infekcinėmis ligomis Lietuvoje. Didžiausią riziką susirgti šiomis ligomis turi kūdikiai ir maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės, žmonės su silpna imunine sistema, sergantys kitomis sunkiomis ligomis. Ji pabrėžė, kaip svarbu šviesti žmones apie tai,  kas yra žarnyno infekcinės ligos, kas jas sukelia, kaip jos plinta, kas yra šių ligų sukėlėjų šaltinis, kokios sukėlėjų (virusų, bakterijų, parazitų) savybės padeda jiems išlikti, ko jie „bijo“, kokie yra ligų požymiai ir inkubaciniai periodai bei pagrindiniai infekcijų plitimo veiksniai. Tik informuotas žmogus gali imtis tinkamų priemonių apsisaugoti nuo šių susirgimų.

2017 m. VMVT Panevėžyje organizavo maisto saugos mokymus visų ugdymo įstaigų darbuotojams, o šiais metais – viešojo maitinimo įmonių darbuotojams. ULAC nuolat rengia ir atnaujina mokomąją medžiagą, parengtą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų pripažintų organizacijų rekomendacijas. Ši medžiaga yra viešai skelbiama įstaigos tinklapyje. Anot ULAC atstovės, „visos bėdos yra mūsų rankose ir ant mūsų rankų“. Visuomenės sveikatos biurai stovi arčiausiai žmogaus ir turi nešti mokslo žinias į plačiąją visuomenę pasinaudodami šia prieinama medžiaga.

 

„..ir ant mūsų rankų“

Visi diskusijos dalyviai pabrėžė švarių rankų svarbą kovojant su žarnyno infekcinėmis ligomis. Kadangi skiepų nuo daugelio žarnyno infekcijų nėra, o šioms ligoms imlūs visi žmonės, net ir tie, kurie jau persirgo infekcine žarnyno liga, tai užsikrėtimo šiomis ligomis riziką  galime sumažinti  tinkamai plaudami rankas (su muilu, nusiėmus žiedus, nusišluostant vienkartine servetėle ir pan.), nes šis įprotis padeda nutraukti vieną iš labai svarbių infekcijos perdavimo grandžių – infekcijos sukėlėjų perdavimą nešvariomis rankomis. Kaip žinia, rankomis liečiame burną, maistą, gėrimus, daiktus, kuriais paskui gali naudotis kiti žmonės. Nešvarios rankos padeda ligai plisti šeimoje, ugdymo įstaigoje, darbe, bendruomenėje.

Rankų plovimas yra veiksmingas kovojant su ypač grėsmingu pasauliniu reiškiniu – antimikrobiniu atsparumu, nes užkerta kelią užsikrėtimui infekcine liga, o, tuo pačiu, ir poreikiui naudoti antibiotikus, kurių vartojimas didina tikimybę vystytis bakterijų atsparumui antibiotikams. Jau vien dėl šių dalykų reikia šlovinti rankų plovimą!

Nors skamba kaip paprastas kasdienis mūsų veiksmas, tačiau specialistai pripažįsta, kad dauguma žmonių NEMOKA teisingai plautis rankų, neturi reikiamų žinių apie tinkamas žarnyno infekcinių ligų prevencijos priemones. Todėl visuomenės sveikatos biurai gali daug nuveikti mokydami žmones saugoti savo sveikatą laikantis asmens higienos taisyklių ir įtraukdami į mokymus vis naujas asmenų grupes. Pavyzdžiui, vargu ar visos jaunos mamos žino apie infekcinių ligų sukėlėjus, tykančius jų vaikučių įvairiose įprastose žaidimų vietose – lauke, smėlio dėžėse, žaidimų kambariuose ir pan.

NVSC Panevėžio departamento duomenimis, 2017 m. dažniausi virusinių, kitų  žarnyno infekcijų rizikos veiksniai  buvo asmens higienos stoka ir per aplinką platinamos infekcijos – 90,14 proc. visų atvejų. Iš jų, 10,03 proc. sudarė tėvų higienos stoka prižiūrint vaiką, ruošiant jam maistą. Svarbiausios bakterinių žarnyno infekcijų priežastys 2017 m. buvo pienas, pieno produktai, vaisiai, daržovės, uogos, žuvis, jūrų gėrybės, mišrainės, geriamas vanduo (20 proc. visų atvejų), asmens higienos stoka, motinos higienos stoka ruošiant maistą kūdikiui ir per aplinką platinamos infekcijos – 20 proc., kiti maisto produktai – apie 30 proc. visų atvejų.

Diskusijoje aptarta, kokia svarbi yra žarnyno infekcinių ligų prevencija, orientuota į infekcijos plitimo būdus ir rizikos veiksnius. Todėl svarbu izoliuoti ligonį, jį gydyti, saugiai tvarkyti maistą, formuoti higienos įgūdžius, šviesti vartotojus, gamintojus, keisti vartotojų elgseną. Tą  skirtingu mastu daro įvairios institucijos. Visuomenės sveikatos biurai atlieka didžiulį prevencinį darbą visuomenėje, įskaitant ir higienos įgūdžių formavimą, apimantį mokymą teisingai plautis rankas.

Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad jau šiuo metu daug kas yra daroma, o žarnyno infekcinių ligų problemos masto sumažinimas įmanomas visoms institucijoms bendradarbiaujant, o ne „nusiplaunant rankas“ nuo jos sprendimo.

Direktoriaus pavaduotoja Virginija Vaičekonienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *