Arterinė hipertenzija. Jos prevencija

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena skirta atkreipti visų žmonių dėmesį ir padidinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.

Kas yra tas kraujospūdis?

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Todėl įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu.

Vienas ar du  jo pakilimai – tai  dar ne liga. Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti  10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

Arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis širdį, smegenis, kraujagysles, inkstus bei itin didinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Arterinės hipertenzijos komplikacijų rizikos veiksniai:

  • antro tipo cukrinis diabetas, gliukozės tolerancijos sutrikimas arba rezistencija insulinui;
  • dislipidemija: bendras cholesterolis > 5 mmol/l, mažo tankio – cholesterolis > 3 mmol/l, didelio tankio – cholesterolis < 1 mmol/l, trigliceridai > 1,7 mmol/l;
  • pilvinio tipo nutukimas;
  • mikroalbuminurija;
  • rūkymas;
  • nepakankamas fizinis aktyvumas;
  • teigiama širdies ir kraujagyslių ligos ar ankstyvos mirties šeimos anamnezė.

Ryšys tarp AKS dydžio ir širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesioginis – tiek sistolinio, tiek diastolinio AKS padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl itin svarbu koreguoti rizikos veiksnius, didinančius AKS, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.

Prevencija

Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2–4 kartus per metus. Todėl būtina šviesti gyventojus, motyvuoti matuotis arterinį kraujo spaudimą ir mokyti įvertinti asmeninius matavimo duomenis. O svarbiausia – paskatinti šalinti rizikos veiksnius:

  • mesti rūkyti;
  • laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, ypač jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg);
  • vartoti mažiau alkoholio;
  • reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniams pratimams skirti 30–60 min. kasdien);
  • mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti);
  • koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 400 g daržovių per dieną), mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino, pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt.

Taip  pat, matuojant kraujospūdį namuose, būtina tai daryti taisyklingai:

  • vilkėkite drabužius laisvomis rankovėmis, kad, uždėjus manžetę, žąsto papildomai neveržtų rūbai;
  • naudokite tinkamo dydžio manžetę;
  • AKS matuokite sėdėdami, po 5 min. ramybės, bent 30 min. po valgio, praėjus porai valandų po sunkaus fizinio darbo. Pusvalandį iki matavimo nerūkykite, nevartokite kofeino, nevartokite vaistų, kurių sudėtyje yra adrenergiškai veikiančių medžiagų, pavyzdžiui, fenilefrino ar pseudoefedrino (šių medžiagų gali būti lašuose akims ar nosiai);
  • kraujospūdžio matavimo aparato manžetę dėkite širdies lygyje. Kraujospūdį patariama matuoti toje rankoje, kurioje jis didesnis. Matavimo metu nereikėtų kalbėti;
  • skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra turi įtakos kraujospūdžiui. Jei šlapimo pūslė pilna, patariama nusišlapinti bent 30 min. iki AKS matavimo, nes šlapimo pūslės, žarnyno perpildymas turi įtakos kraujospūdžiui.

Rekomenduojama kraujospūdį matuoti 2 kartus – ryte ir vakare, bent 3 dienas per savaitę. Ryte kraujospūdį reikia matuoti, neišgėrus vaistų.

Arterinė hipertenzija – pavojinga liga, galinti pažeisti gyvybiškai svarbius organus bei sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl šią ligą būtina nustatyti kuo anksčiau ir tinkamai ją kontroliuoti. Šios ligos, kaip ir daugelio kitų lėtinių ligų, galima išvengti, pasirinkus sveiką gyvenimo būdą bei kontroliuojant ją sukeliančius rizikos veiksnius.