Dabar puiki proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui

 

Darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neigiamai atsiliepia darbovietei, darbuotojams, jų šeimos nariams ir visai bendruomenei. Kadangi dauguma suaugusiųjų didelę laiko dalį praleidžia darbe, darbovietės suteikia galimybę pasiekti pačią produktyviausią visuomenės dalį, įgyvendinti jai skirtas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijas bei sumažinti šių medžiagų vartojimo keliamą žalą.

Darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio, nikotino, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kt.) vartojimas neigiamai atsiliepia darbovietei, darbuotojams, jų šeimos nariams ir visai bendruomenei. Todėl svarbu, kad darbovietėse būtų įgyvendinamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijos.

Statistika negailestinga – beveik kas ketvirtas (24 proc.) Lietuvos gyventojas rūko kasdien. Pats populiariausias gaminys, kuriame yra tabako, vis dar yra cigaretės: jas Lietuvoje kasdien vartoja 83 proc. rūkančiųjų. Rūkantis lietuvis per dieną vidutiniškai surūko 12,6 cigarečių, moterys per dieną surūko mažiau cigarečių, lyginant su vyrais, o daugiausiai rūkančiųjų – 25 iki 54 metų amžiaus grupėje.

Dažna problema – darbuotojų rūkymas, ypač uždarose patalpose, kuris neigiamai atsiliepia ne tik rūkančiųjų, bet ir nerūkančių bendradarbių sveikatai. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatyta, kad rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Vis dėlto, 2020 m. 36 proc. dirbančiųjų nurodė, kad bent kartą gyvenime rūkė (cigaretes, cigarus, pypkę) uždarose patalpose darbe. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių uždarose patalpose darbe rūkė 19 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 14 proc., o kasdien – 6 proc. Verta atkreipti dėmesį, kad tarp dirbančiųjų, kurie rūko kasdien, 25 proc. kasdien rūko ir uždarose patalpose darbe.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabako vartotojai turi beveik 85 % didesnę tikimybę sėkmingai mesti rūkyti, jei jie kreipiasi pagalbos, pavyzdžiui, juos intensyviai konsultuoja gydytojas. Iš esmės, rūkantiesiems yra reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją, kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali būti reikalinga įvairaus pobūdžio tiek medicininė, tiek ir psichologinė pagalba.

Prieš planuojant prevencines priemones darbo vietose, svarbu išsiaiškinti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija susijusius poreikius. Tai leidžia pagrįsti planuojamų taikyti priemonių būtinumą, užtikrina, kad jos atitiks tikslinės grupės poreikius, bei padidina prevencinės veiklos sėkmės tikimybę. Šiuo tikslu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas parengė net dešimties tyrimų, kuriuos jis vykdė 2014–2021 m., rezultatų apžvalgą, kurioje išsamiai aprašyta dirbančiųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situacija, tokio elgesio priežastys, kylančios problemos bei jų sprendimas darbovietėse.

Nuoroda į apžvalgą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/PREVENCIJA/DV/DV2021.pdf

Daugiau informacinės medžiagos ir rekomendacijų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose tema galima rasti: https://ntakd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/prevencija-reabilitacija-gydymas/informacija/prevencija-darbo-vietose

Svetainėje www.nerukysiu.lt galima rasti interaktyvų Lietuvos žemėlapį, kur kreiptis pagalbos, atlikti testą ir sužinoti savo priklausomybės tipą bei laipsnį, rasti praktinius patarimus metantiems rūkyti, rūkymo išlaidų skaičiuoklę, leidžiančią įvertinti, kiek galima sutaupyti metus rūkyti, interaktyvų žmogaus kūną, parodantį žalą sveikatai bei pokyčius metus rūkyti (pavyzdžiui, ar žinojote, kad metus rūkyti po 5–15 metų, insulto rizika sumažėja iki nerūkančių insulto rizikos, o po 10 metų, mirčių nuo plaučių vėžio atvejų skaičius dvigubai mažesnis nei tarp rūkančių).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informacija