Fizinis aktyvumas – tiesus kelias į psichikos sveikatą

Psichikos sveikata yra sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti, perteikti savo jausmus. Psichikos sveikata labai svarbi moksleivio vystymuisi, gerai moksleivio savijautai jį supančioje aplinkoje, jo santykiui ir bendravimui su bendraamžiais ir suaugusiais, jo mąstysenos formavimuisi, sėkmingam mokymuisi, atsispyrimui žalingiems įpročiams. Moksleiviai savo pasaulyje susiduria su patyčiomis, bejėgiškumu, nesaugumu, depresija ir daugeliu kitų neigiamų jausmų ir emocijų.
Kiekvienais metais Panevėžyje daugėja jaunuolių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų – bendravimo sutrikimų, panikos ir baimės priepuolių, depresijų. Tam, kad visuomenė būtų sveika ir ori, privalome gerinti moksleivių psichikos sveikatą, skatindami per fizinį aktyvumą valdyti savo jausmus, atsispirti impulsyviam elgesiui, stiprinti socialinius, emocinius įgūdžius.
Fizinis aktyvumas ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Fizinio krūvio metu organizme didėja endorfinų („laimės hormonų“) gamyba, jie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną. Mažas endorfinų kiekis sukelia depresiją, raumenų skausmus, dėl ko išsivysto apatija ar agresyvumas.
Viena iš priemonių, kuri padeda apsaugoti psichikos sveikatą – sportas ir fizinis aktyvumas. Tyrime, atliktame Britų Kolumbijos universitete, tyrėjai nustatė, kad reguliarus fizinis aktyvumas, kurio metu jūsų širdis gauna didesnį krūvį nei įprastai, o prakaito liaukos išskiria prakaitą, didina hipokampo, smegenų srities, kuri susijusi su ilgalaikių prisiminimų formavimu, emocijų reguliavimu ir mokymusi, dydį.
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, miesto gimnazijose 2019 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais vyks projektas „Stiprus ir sveikas emociškai“, finansuojamas Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Projekto tikslas – suteikti paaugliams galimybę geriau pažinti save, kaip asmenybę, pažinti ir suprasti kitus, padėti paaugliams išmokti valdyti baimes, probleminį elgesį, depresiją per įvairias fizinio aktyvumo veiklas, ugdyti pasitikėjimą savimi, informuoti tėvus apie psichikos sveikatos svarbą, ugdant vaikus, kaip asmenybes. Suteikti tėvams informacijos apie fizinio aktyvumo užsiėmimų įtaką vaikų psichikos sveikatai.
Vykdant projektą „Stiprus ir sveikas emociškai“, psichologai skaitys paskaitas siekdami supažindinti gimnazistus su psichikos sveikatos svarba asmenybės formavimuisi, mokymuisi, aktyvios fizinės veiklos reikšme emocijų valdymui. Vyks šiaurietiško ėjimo užsiėmimai. Šis ėjimas sujungia žmogaus prigimtines savybes – vaikščiojimo paprastumą ir prieinamumą su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies veikla – smegenų veikla: tai koncentruoja einančiojo dėmesį į ėjimo techniką, ir taip atitraukia mintis nuo įvairių stresorių, tuo tarpu padeda kurtis geroms emocijoms. Vyks užsiėmimai baseine. Fiziniai pratimai vandenyje naudingi psichologinei būsenai gerinti, nes vanduo leidžia atsipalaiduoti, mažina įtampą, padeda atitrūkti nuo streso, pasitikėti savo jėgomis.
Fizinis aktyvumas – būtina laimės sąlyga. Aristotelis sakė – „Gyvybė reikalauja judėjimo“ – ir tai reikia suvokti pačia plačiausia prasme.