Gegužės 21 d. naujienos susijusios su COVID-19

Nebebus ribojimų įsigyjant apsaugos priemones ir dezinfekcinį skystį

Nuo šiandien visose prekybos vietose nebelieka ribojimų įsigyjant apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius, pirštines ir dezinfekcinį skystį. Tai reiškia, kad atsisakoma galiojusios rekomendacijos riboti vienam pirkėjui vieno apsipirkimo metu parduodamus šių produktų kiekius Toks sprendimas priimtas įvertinus situaciją rinkoje, kai reikalingų priemonių yra pakankamai, kad jų galėtų įsigyti visi.

Rekomendacija parduotuvėse ir kitos prekybose vietose vienam pirkėjui vieno apsipirkimo metu parduoti ne daugiau nei 50 vienetų medicininių kaukių, ne daugiau nei 1 litrą dezinfekcinio skysčio, taip pat ne daugiau kaip 10 vienetų respiratorių bei ne daugiau nei 100 porų apsauginių pirštinių galiojo nuo kovo pabaigos. Kad Lietuvoje būtų pagamintas reikiamas kiekis dezinfekcinio skysčio, nupirkta reikalingas kiekis asmens apsaugos priemonių, buvo dedamos maksimalios valdžios ir verslo pastangos. Šių pastangų rezultatas – patenkintas ir valstybės, ir rinkos poreikis šioms prekėms.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad visas Lietuvos gamintojų dezinfekcinis skystis yra gaminamas pagal SAM pateiktą ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą cheminę formulę, tad atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.

Daugiau informacijos: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/nebebus-ribojimu-isigyjant-apsaugos-priemones-ir-dezinfekcini-skysti

NESIGYDIKITE NUO COVID-19 SAVARANKIŠKAI

Socialiniuose tinkluose galima rasti informacijos apie vaistus, esą skirtus koronaviruso sukeltai infekcijai gydyti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kuris nors konkretus vaistas yra tinkamas specifiškai gydyti COVID-19 ligą. Europos vaistų agentūra taip pat nėra patvirtinusi nei vieno vaisto minėtai ligai gydyti.

Įvairių šalių mokslininkai ir gydytojai tiria įvairius vaistus, vartojamus kitų susirgimų gydymui, taip pat bando įvairius vaistų derinius ir tikisi surasti būdą, kaip padėti COVID-19 liga sergantiems pacientams. Kol kas tyrimai nėra baigti ir jokių galutinių išvadų apie šių vaistų saugumą bei veiksmingumą gydant bei užkertant kelią koronavirusinei infekcijai nėra. Gydant COVID-19 ligą, yra naudojamas iš seniau žinomas gydymo metodas – persirgusių COVID-19 liga ir pasveikusių žmonių kraujo plazma yra perpilama sergančiam, taip siekiant padėti pacientui.

Pasaulyje jau stebimi apsinuodijimai vaistais, kurie skirti maliarijos, vilkligės gydymui, nes žmonės pradėjo šiuos vaistus vartoti savarankiškai profilaktikos sumetimais, tikėdamiesi išvengti koronavirusinės infekcijos. Dėl tokio neatsakingo žmonių elgesio šio vaisto ima trukti sergantiems vilklige ir maliarija, kuriems jis yra būtinas. Jei yra diagnozuota COVID-19 liga, visos gydymo galimybės pirmiausia turi būti aptartos su gydančiu gydytoju.

Plačiau skaitykite:

http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/specifiniu-vaistu-skirtu-gydyti-covid-19-kol-kas-nera

Lietuvoje situacija gera, tačiau atsipalaiduoti nereikėtų

  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) devynioliktos metų savaitės (gegužės 10 d.)  duomenimis nuo koronavirusinės infekcijos  Lietuvoje mirė 50 žmonių. Lyginant su kitų Europos šalių situacija už tą patį laikotarpį, pastebima, jog mirštamumas nuo koronaviruso (COVID-19 ligos) sukeltos infekcijos Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei Vakarų Europos šalyse, Skandinavijos valstybėse. Tačiau, švelninant karantino reikalavimus šalyje, privalome išlikti budrūs.

NVSC duomenimis, didžiausias mirštamumas nuo koronaviruso fiksuojamas Klaipėdos apskrityje, užfiksuoti 24 mirties atvejai, Vilniaus apskrityje – 10, Marijampolės apskrityje – 5, Kauno – 4, Šiaulių – 3, Alytaus ir Panevėžio apskrityse – po 2 mirtis. Pagal mirštamumo rodiklį lyginant Lietuvą su Vakarų ir Skandinavijos šalimis, mūsų šalies situacija išlieka gera – kaip ir kitų Baltijos šalių. Lietuvoje milijonui gyventojų teko 18 mirčių, Latvijoje – 9, Estijoje – 45.

Pagal mirštamumo nuo COVID-19 rodiklį išsiskiria Švedija, kuri devynioliktą šių metų savaitę užfiksavo 319 mirčių atvejų milijonui gyventojų. Švedijoje nebuvo įvesta griežtų suvaržymų, pasikliauta žmonių sąmoningumu. Sudėtinga situacija Belgijoje – užfiksuota milijonui gyventojų 747 mirtys. Ispanijoje  milijonui gyventojų teko 552 mirtys.

NVSC vertinimu, Lietuvoje situacija tarptautiniu mastu išlieka gera – mirštamumas nuo infekcijos yra nedidelis. Švelninant karantiną, gyventojai raginami išlikti budrūs, ypač rizikos grupei priklausantys asmenis, lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai.

Daugiau informacijos:

http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/

Pagalbos psichikos sveikatai priemonės COVID-19 pandemijos metu ir po jos

Psichikos ekspertų nuomone, koronaviruso pandemijos metu atsiradęs visuomenės neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, nedarbas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai turės neigiamos įtakos žmonių psichikos sveikatai ir emocinei būklei. Taip pat ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir visą kitą destruktyvų elgesį bei kitas neigiamas emocijas.

Vyriausybė, pritardama ekspertų nuomonei, ir dalyvaujant atstovams iš Sveikatos apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lietuvos psichologų sąjungos, Jaunųjų psichiatrų asociacijos, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro, patvirtino ilgalaikį neigiamų pasekmių suvaldymo planą, kurio pagrindinis tikslas – atpažinti labiausiai psichologiškai ir emociškai pandemijos paveiktus žmones ar visuomenės grupes, paskatinti kreiptis pagalbos bei užtikrinti jos prieinamumą.

Pagrindinis dėmesys bus skiriamas profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumui didinti. Vienas svarbiausių uždavinių – gyventojus konsultuojančių psichologų skaičiaus didinimas, kad pagalba būtų prieinama kuo greičiau. Pagalbos prieinamumą padidinti tikimasi įsteigiant mobiliąsias specialistų komandas, kurios teiktų psichologinę pagalbą nutikus krizinei situacijai bendruomenėje. Tokios komandos pradėtų veikti nuo rugsėjo pradžios ir teiktų pagalbą ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei bendruomenę sukrečia skaudi netektis, nusikaltimas ar panašūs įvykiai. Taip pat bus plečiama psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apimtis, teikiant papildomą psichologinę-socialinę pagalbą gyventojams, kurie iš naujo integruojasi į visuomenę po sudėtingų psichikos sveikatos sutrikimų.

Kita pagalbos kryptis – įvairių sričių specialistų mokymai atpažinti savižudybės grėsmę, depresiją ar nerimą, teikti kokybiškas paslaugas nuotoliniu būdu, įveikti stresą, traumas, profesinius sunkumus, perdegimą. Tokie mokymai būtų planuojami šeimos gydytojams, psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, už ekstremalių situacijų koordinavimą atsakingiems savivaldybių darbuotojams, pedagoginių psichologinių tarnybų psichologams ir socialiniams pedagogams, Užimtumo tarnybos darbuotojams.

                      Taip pat bus plečiamos ir stiprinamos emocinės ir psichologinės paramos linijos. Planuojama užtikrinti emocinę paramą senjorams telefonu, pailginti „Tėvų linijos“ konsultacijų laiką, sudaryti sąlygas „Vaikų linijai“, „Jaunimo linijai“ ir „Pagalbos moterims linijai“ paslaugas teikti susirašinėjant internetinėse platformose. Tokios paslaugos formos gelbsti esant smurto grėsmei. Taip pat numatyta ir specializuota pagalba vyrams, patiriantiems krizines situacijas. Šioje srityje ketinama stiprinti kompleksines paslaugas vyrams krizių centruose – tai yra psichologines, psichoterapines, teisines, edukacines paslaugas. Šios paslaugos galėtų būti teikiamos tiek susitikus, tiek nuotoliniu būdu.

Išsami informacija:

http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/parengtas-planas-kaip-susvelninti-koronaviruso-itaka-psichikos-sveikatai

SUKURTAS VIRTUALUS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE COVID-19 ĮRANKIS

Visuomenės patogumui susipažinti su koronaviruso infekcijos (COVID-19) statistika sukurtas virtualus žemėlapis, kuriame pagal įvairius rodiklius analizuojama koronaviruso infekcijos situacija Lietuvos mastu pagal skirtingas savivaldybes, sergančiųjų lytį ir amžiaus grupes, pateikiami bendrieji ir kiekvienos paros pokyčiai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu sukurtas žemėlapis turėtų būti įdomus ne tik visuomenei, bet ir žiniasklaidai, ir specialistams.

Naujasis virtualus įrankis, parengtas remiantis pasauline praktika, sukurtas patogesniam visuomenės informavimui. Dabar visi norintieji galės atsidaryti žemėlapį ir susipažinti labai detaliai. Naujasis įrankis vertingas ir tuo, kad bus galima aiškiai matyti koronaviruso plitimo, susirgimo ir mirčių tendencijas. Tai labai svarbu, prognozuojant ateitį ir planuojant tolesnius veiksmus.

Daugiau informacijos http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/sukurtas-patogus-informavimo-irankis-virtualus-koronaviruso-zemelapis