Gera nuotaika, pozityvus mąstymas bei tinkama psichohigiena yra „skiepas“ nuo depresijos

Turbūt nėra žmogaus, kurio kartais neaplankytų liūdesys, bloga nuotaika ar nusivylimas. Ypač dažnai
tokios nuotaikos aplanko rudenį, kai ima mažėti saulės šviesos, vitamino D3, pradeda trumpėti dienos
bei tamsėja vakarai. Jautresni sezoniniams pokyčiams žmonės yra linkę šiuos simptomus priskirti
rudeninei depresijai. Tai natūralu. Ne ką rečiau girdime aplinkinius sakant „man yra depresija“ vos
pajutus pirmuosius prastos nuotaikos ar liūdesio požymius. Sunerimti reikėtų tuomet, kai slegianti
nuotaika, energijos nebuvimas, nemiga, bloga savijauta trunka keletą savaičių, mėnesių ar net metų.
Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos nebuvimas, tai yra rimtas sveikatos sutrikimas, ženkliai
sumažinantis žmogaus gyvenimo kokybę. Pagal PSO apibrėžimą, sveikata yra ne tik ligų ar negalios
nebuvimas, bet ir fizinės, dvasinės bei socialinės gerovės būsena. Sveikata ir psichikos sveikata yra
glaudžiai susijusios tarpusavyje. Pasak statistikos, kas ketvirtas žmogus pasaulyje patiria vienokį ar
kitokį psichikos sveikatos sutrikimą. Manoma, kad pusę visų ligonių, besikreipiančių į gydytojus,
sudaro sergantieji paslėptomis depresijos formomis. Pagal Higienos instituto (HI) 2018 m. duomenis
(„Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“), sergančių psichikos ligomis
asmenų skaičius šalyje nuolat didėja – nuo 100 119 atvejų (3279,8/100 000 gyv.) 2010 m. iki 114 855
atvejų (3797,2/100 000 gyv.) 2018 m.