Iššūkiai pirmoko tėvams: į ką atkreipti dėmesį!

Mokyklos pradžia – naujas, įdomus, jaudinantis ir kartais šiek tiek gąsdinantis gyvenimo etapas tiek būsimam pirmokui, tiek jo tėveliams. Kaip viskas eisis, kaip seksis adaptuotis, bendrauti su naujais žmonėmis? Tai tik keli pagrindiniai klausimai, kylantys būsimo moksleivio tėvams. Artėjant pirmiesiems mokslo metams nereiktų visko palikti paskutinei akimirkai. Ruoštis turėtų ne tik vaikai, bet ir patys tėvai.
Vaikams mokyklos etapą reiktų pateikti kaip įdomų, kupiną galimybių – juk čia išmokstama daugybės kompetencijų, susirandama draugų, patiriama naujų patirčių.
Normalu, jei vaikas prieš mokyklą šiek tiek nerimauja. Svarbu su juo pasikalbėti ir aptarti, kas kelia nerimą. Paprastas pokalbis ar padrąsinimas gali išsklaidyti vaiko dvejones.
Mokykla – tai laikas, kai vaiko gebėjimai ir išmoktos žinios imami vertinti mokytojų, draugų. Svarbu, kad tėvai nepiktnaudžiautų vaiką lygindami su jo draugais, broliais ar seserimis. Geriausias atskaitos taškas – paties vaiko pasiekimas. Tad jei norisi kažką palyginti, geriausia lyginti su tuo, kaip anksčiau sekėsi pačiam mokinukui.
Mokyklose dirba ir padėti pasiruošusios pagalbos specialistų komandos (psichologai, spec. pedagogai, socialiniai darbuotojai, logopedai), kurios esant reikalui konsultuos tėvus ar mokytojus ir pasistengs, kad pirmieji mokslo metai vyktų su kuo mažiau nerimo, baimių ar kitų sunkumų. Jei manote, kad jūsų vaikas mokykloje susiduria su sunkumais, dėl kurių nebegalite padėti patys, nedvejojant kreipkitės į pagalbos specialistus mokykloje.

Ugdykite vaikų atsakomybę
Pirmokui mokslo pradžia – vieni iššūkiai. Viskas nauja ir nežinoma.
Ypatingą dėmesį reikia skirti saugai kelyje. Vaiko rūpestis ir dėmesys nukreipti į naują aplinką, todėl, lydėdami į mokyklą, patys suaugusieji privalo elgtis labai atsakingai. Eiti į mokyklą reikia visada tuo pačiu keliu. Privalu laikytis eismo taisyklių: pereiti gatvę tik perėjoje, nebėgti, stebėti eismą. Prieš pereinant gatvę reikia pasižiūrėt į kairę, po to į dešinę, jokiu būdu nesinaudoti telefonu ar ausinuku. Jei į mokyklą važiuojama dviračiu, būtinas šalmas, per perėją dviratį reikia vestis. Saugumas yra svarbiausia, tad ir vėluojant nevalia bėgti. Būtina priminti vaikui, kad gatvė ir šaligatviai nėra žaidimams skirta vieta.
Svarbu ugdyti savarankiškumą. Kelis kartus palydėjus ir pamokius, reikia leisti pabandyti nueiti į mokyklą pačiam. Tai ugdo atsakomybę.
Mokykloje taip pat reikia žinoti ne tik režimą ir taisykles, bet ir didesnio pavojingumo zonas, tokias kaip laiptai, turėklų tarpai, laiptų aikštelės.
Tėvai nuolat privalo priminti, kad negalima eiti su nepažįstamais, nereikia susivilioti siūlomais saldumynais, kramtoma guma ar kt.

Kaip išrinkti vaikui tinkamą kuprinę?
Kasmet nustatoma vis daugiau moksleivių, turinčių laikysenos sutrikimų. Netaisyklinga kūno laikysena turi neigiamos įtakos augančio vaiko esamai ir būsimai sveikatai. Jau penkeri metai kaip Panevėžio savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai rugsėjo mėnesį sveria pradinukų kuprines, norėdami išsiaiškinti, ar jie nenešioja per sunkių kuprinių.
Vykdant šią akciją 2018 m. paaiškėjo, kad Panevėžio mieste 60 proc. pirmokų kuprinių svoris atitiko higienos normų reikalavimus ir neviršijo 10 procentų mokinio svorio. Tačiau 32 proc. mokinių kuprinių svoris viršijo rekomenduojamą normą, t.y. jų svoris sudarė 10-15 proc. mokinio svorio. Net 7 proc. vaikų nešiojo kuprines, kurių svoris sudarė daugiau kaip 15 proc. mokinio svorio. Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. moksleivio kūno masės. Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno masės, tuščios kuprinės svoris – ne daugiau kaip 700 g. Todėl, parenkant vaikui kuprinę, tėveliai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į pilnos kuprinės svorį ir neleisti vaikams nešiotis nereikalingų daiktų.
Svarbu ir kuprinės forma. Joje turi tvarkingai tilpti knygos, sąsiuviniai ir kiti mokykloje reikalingi daiktai. Kuprinės viduje turi būti skyriai, kurie atskirtų didesnius daiktus nuo mažesnių, o išorėje – papildomos kišenės, skirtos susidėti smulkesniems daiktams. Tėveliai kasdien turėtų peržiūrėti kuprinės turinį ir kartu su vaiku sudėti tik kitai dienai reikalingus mokyklinius reikmenis. Sunkiausius daiktus rekomenduojama dėti į tą dalį, kuri yra arčiausiai nugaros.
Prieš renkantis kuprinę reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ji turėtų du reguliuojamo ilgio plačius paminkštintus diržus ir vaikas nešiotų užsidėjęs diržus ant abiejų pečių. Diržai turi būti nei per daug suveržti, nei per daug laisvi. Nešiojant kuprinę ant vieno peties stuburas krypsta į vieną pusę, ir taip formuojasi netaisyklinga laikysena. Nešamos kuprinės apačia neturėtų būti žemiau juosmens. Rekomenduojama rinktis kuprinę su išorinėje pusėje pritvirtintais atšvaitais. Jie turėtų būti kuprinės priekyje, šonuose, taip pat ant diržų, kad vaikas tamsiu paros metu būtų matomas iš visų pusių.
Tinkamiausia vaikui yra kuprinė su ergonomine nugarėle (minkšta pagalvėlė ties stuburo įlinkiu, leidžianti cirkuliuoti orui). Taip pat nepamirškite kad, jei vaikas pradeda skustis nugaros skausmu, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, nes skausmo priežastis gali būti netinkamas kuprinės svoris, dydis, ar modelis.

Darbo vieta pirmokui
Prasidėjus naujiems mokslo metams verta atkreipti dėmesį į moksleivio darbo vietą. Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, mokymosi kokybė priklauso ne tik nuo mokinio pastangų, bet ir nuo mokykloje bei namuose jį supančios aplinkos.
Rekomenduojama rinktis tokius baldus, kurie būtų ergonomiški, ilgaamžiški, reguliuojami pagal vaiko ūgį. Kėdės atlošas turi tvirtai remti nugarą juosmens srityje ir žemiau menčių, kojos turi siekti grindis ir remtis visa pėda. Stalo aukštis turi būti toks, kad, sulenkus ranką per alkūnę stačiu kampu, stalo viršaus kraštas apytikriai būtų tame pačiame lygyje, tuomet tarp akių ir knygos bus išlaikomas optimalus 35 cm atstumas. Geriausia, kad namų darbai, skaitymas būtų atliekami dienos šviesoje. Niūriuoju metų laiku reikia užtikrinti, kad vaiko kambaryje būtų ne tik šviestuvas ant lubų, bet ir šviestuvai, skirti apšviesti skirtingas zonas. Šviesa ant darbo stalo turi kristi iš kairės pusės dešiniarankiams arba iš dešinės pusės kairiarankiams. Toks reguliavimas reikalingas tam, kad rašydamas vaikas neuždengtų sau šviesos.
Jeigu baldai parinkti netinkamai, vaikai yra priversti sėdėti netaisyklingai, susikūprinę, todėl kaklo ir nugaros raumenys greičiau pavargsta, gali atsirasti stuburo deformacijų.
Kiekvieną dieną vaikai turėtų pasivaikščioti gryname ore, būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių, reguliariai atlikti pratimus laikysenai ugdyti, stiprinti nugaros, pilvo ir pečių raumenis. Labai svarbus tėvų pavyzdys, todėl jeigu būsite pozityvūs, fiziškai aktyvūs, mažiau laiko leisite prie televizoriaus, kompiuterio ar kitos pasyvios veiklos, tokiu būdu formuosite vaiko meilę sportui, nuolatinį aktyvumą.

Maisto svarba
Svarbiausias patarimas pirmokų tėveliams – pasirūpinti, kad vaikas neišeitų į mokyklą nepavalgęs. Pusryčiai itin svarbūs moksleiviams, nes nuo pat ryto jų smegenys turi intensyviai dirbti ir įsisavinti naują informaciją. Rytinis maistas gali pagerinti ne tik smegenų veiklą, bet ir širdies darbą, „pažadina“ darbui medžiagų apykaitą ir taip saugo nuo nutukimo. Papusryčiavęs vaikas turės daugiau jėgų fizinei ir protinei veiklai, ne taip išalks iki pietų, turės daugiau energijos, budrumo, aktyviau dalyvaus mokymo procese.
Pusryčiams geriau rinktis produktus, turinčius daugiau baltymų bei riebalų, itin tinka pilno grūdo duonos sumuštiniai su žuvimi, sūriu, mėsa ar kiaušiniu. Prie sumuštinio galima pasiūlyti šviežių ar troškintų daržovių. Geras pasirinkimas būtų ir grūdų košė su natūraliu jogurtu ar uogomis, vaisiais, riešutais.
Visgi didžiausias tėvelių galvos skausmas – ką įdėti vaikui pavalgyti į mokyklą? Užkandžiams rekomenduojame daržovių, šakniavaisių, uogų, vaisių ir jų nesaldintų gaminių. Tinka pagaminti iš ankštinių, sėklų, kruopų, nekepintų ir nesūdytų riešutų. Svarbu, kad vaikas turėtų ko atsigerti. Pagrindinis vaiko troškulio malšinimo šaltinis turėtų būti geriamas vanduo.
Mokyklų valgyklose tikrai galima skaniai ir sveikai pavalgyti. Valgiaraščiai yra sudaromi laikantis atitinkamų mitybos reikalavimų, todėl jūsų vaikas tikrai galės gauti visaverčio ir subalansuoto maisto mokykloje.

Ar pasitikrinote sveikatą?
Norint išvengti spūsčių prie gydytojų kabinetų, rekomenduojame Vaiko sveikatos pažymėjimais pasirūpinti dar neprasidėjus naujiems mokslo metams. Pradėkime nuo vaiko registracijos pas šeimos gydytoją ir pas gydytoją odontologą. Šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, kaulų ir kitų sistemų būklę, vaikas gali būti siunčiamas pas tam tikros srities specialistą konsultacijai, tyrimams, skiepams ir kt. Gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir, esant reikalui, skiria gydymą.
Duomenys asmens sveikatos priežiūros įstaigose privalo būti tvarkomi elektroniniu būdu, todėl popierinio pažymėjimo pristatyti nebereikia. Vaiko sveikatos pažymėjimai galioja vienerius metus.

Apie dantų priežiūrą
Vaikui pradėjus lankyti mokyklą tėveliai neturėtų prarasti budrumo ir prižiūrėti, kad vaikas kasdien valytų dantukus. Dėl to gali tekti keltis keliomis minutėmis anksčiau, bet ugdyti šį vaikų įprotį tikrai verta. Dantų valymas su pasta ir šepetėliu – efektyviausia priemonė, siekiant išvengti dantų ir dantenų ligų.
Valyti dantis būtina du kartus per dieną – ryte ir vakare po dvi minutes. Rekomenduojama naudoti minkštą dantų šepetėlį, kurį nauju reikia keisti kas du – tris mėnesius, taip pat persirgus infekcinėmis ligomis.
Tačiau net ir kasdien du kartus valant dantis, viso darbo dantų šepetėlis ir pasta pilnai neatlieka. Būtina vaiką išmokyti naudotis papildomomis priemonėmis – tarpdančiu siūlu, skalavimo skysčiu, kurie padeda apsaugoti dantis nuo bakterijų kaupimosi.
Tėveliai turėtų pasirūpinti vaikų dantukų padengimu silantais – dantų vageles ir duobeles hermetizuojančiomis medžiagomis, skirtomis šių sričių ėduonies profilaktikai. Padengtas silantais dantų paviršius tampa lygesnis, lengviau išvalomas. Be to, silantinėje medžiagoje esantis floras skatina danties emalio tvirtėjimą – mineralizaciją.
Dengimas silantais – tai neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Patiems tėvams už 6 – 14 metų vaikų dantų silantavimo paslaugą mokėti nereikia.

Tinkama higiena – ligų prevencijai
Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Mokyklos neišvengiamai gali būti kenksmingų mikrobų, kurie lytėjimo keliu plinta nuo vieno vaiko kitam, prieglobstis.
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, rankų plovimas su muilu yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų. Mokslininkai nustatė, kad plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama apie 90 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų.
Vaikai yra užmaršūs, todėl nuolat priminkite jiems, kad išėję iš tualeto, grįžę iš mokyklos, kiemo, pažaidę su kamuoliu stadione ir prieš valgį visada nusiplautų rankas, ir dar daugiau – kad tai atliktų teisingai.