Jungtinių Tautų ataskaitoje raginama imtis neatidėliotinų veiksmų antimikrobinio atsparumo krizei įveikti

Jungtinių Tautų tarpagentūrinė antimikrobinio atsparumo koordinacinė grupė savo 2019 m. balandžio 29 d. ataskaitoje „Nėra laiko laukti: išsaugokime ateitį nuo vaistams atsparių infekcijų“ perspėjo, kad iki 2050 m. vaistams atsparios infekcijos gali sukelti iki 10 mln. žmonių mirčių kasmet. Joje teigiama, kad iki 2030 m. dėl ekonominių antimikrobinio atsparumo (AMA) sukeltų padarinių gali visiškai nuskursti iki 24 mln. žemės gyventojų, nes jau dabar pasaulis kasmet išledžia apie 9 mlrd. JAV dolerių (ES – 1,5 mlrd.) AMA keliamai grėsmei suvaldyti. Jungtinių Tautų tarpagentūrinė antimikrobinio atsparumo koordinacinė grupė savo 2019 m. balandžio 29 d. ataskaitoje „Nėra laiko laukti: išsaugokime ateitį nuo vaistams atsparių infekcijų“ perspėjo, kad iki 2050 m. vaistams atsparios infekcijos gali sukelti iki 10 mln. žmonių mirčių kasmet. Joje teigiama, kad iki 2030 m. dėl ekonominių antimikrobinio atsparumo (AMA) sukeltų padarinių gali visiškai nuskursti iki 24 mln. žemės gyventojų, nes jau dabar pasaulis kasmet išledžia apie 9 mlrd. JAV dolerių (ES – 1,5 mlrd.) AMA keliamai grėsmei suvaldyti.  Jau šiuo metu mažiausiai 700 tūkstančių žmonių pasaulyje kasmet miršta nuo ligų, kurių sukelėjai yra atsparūs vaistams (ES – 33 tūkst.). Iš šio skaičiaus net 230 tūkstančių žmonių miršta nuo daugumai vaistų atsparios tuberkuliozės. Tai reiškia, kad įprastos ligos, tokios kaip tuberkuliozė, kvėpavimo takų infekcijos, lytiniu keliu plintančios ligos (gonorėj ir kt.), šlapimo takų infekcijos ar net gyvybę gelbstinčios operacijos gali tapti perdaug rizikingos dėl galimų infekcijų, kurių sukelėjai bus atsparūs antibiotikams, antivirusiniams, antigrybeliniams ar antiprotozojiniams (antiparazitiniams) vaistams. Atsparumą vaistams mikrobai – bakterijos, virusai, grybeliai, parazitai – įgyja, kai yra neteisingai ar per dideliais kiekiais vartojama antimikrobinių vaistų. Šių vaistų vartojimas pamoniniu būdu ar individualiuose ūkiuose auginamiems naminiams gyvūnams, ypač jų augimui skatinti, bei augalininkystėje tik greitina antimikrobinio atsparumo vystymąsi ir didina problemos mastą. Antimikrobinių vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų likučių patekimas į vandenį ir dirvožemį dar labiau skatina atsparumo plitimą. AMA problema reiškia, kad vis daugėja atsparių vaistams infekcijų, kurių gydymas tampa didžiule našta sveikatos priežiūros biudžetui ir pareikalauja labai didelių gydymo pastangų. Dėl mikrobų įgyto atsparumo vaistams miršta vis daugiau žmonių ir gyvūnų. AMA kelia grėsmę maisto ir pašarų gamybos pramonei, jos našumui, pasaulinei prekybai maistu, pašarais, galvijais ir, apskritai, didina maisto ir pašarų saugos problemą.  Ataskaitoje, kurią kartu parengė Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacija bei Pasaulio gyvūnų organizacija, ypač pabrėžiama žmonių sveikatos priklausomybė nuo gyvūnų ir augalų sveikatos. Tad, jei šalys siekia parengti sėkmingas antimikrobinio atsparumo plitimo stabdymo ir jo neigiamos įtakos mažinimo strategijas, kartu bendradarbiauti turi mokslininkai, gydytojai, veterinarai, politikai, agronomai, farmacininkai ir kt. Antimikrobiniai vaistai yra būtini norint užtikrinti saugią maisto gamybą ir prekybą juo visame pasaulyje, žmonių ir gyvūnų bei augalų sveikatą. Antra vertus, šalys turėtų plačiau naudoti alternatyvas antimikrobiniams vaistams. Viena jų – skiepai. Skiepai apsaugo nuo antrinių bakterinių infekcijų, kurioms gydyti reikia antibiotikų. Skiepai apsaugo nuo plataus spektro antibiotikų naudojimo. Apskritai, mažiau antibiotikų reikės, jei dėl skiepų nesusirgsime infekcinėmis ligomis. Kiti būdai kovoti su AMA – mažinti infekcinių susirgimų tikimybę užtikrinant švarų geriamąjį vandenį, sanitarines ir higienos sąlygas sveikatos priežiūros įstaigose, žemės ūkio bendrovėse, mokyklose ir namų ūkiuose; stiprinti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones, įskaitant rankų higieną; keisti žmonių požiūrį į antimikrobinių medžiagų naudojimą mokant ir skatinant darbuotojus, dirbančius su žmonėmis, sausumos ir vandens gyvūnais bei augalais, maisto ir pašarų gamybos, aplinkosaugos sektoriuose. Antimikrobiniai vaistai yra pagrindinė kovos su žmonių, sausumos ir vandens gyvūnų bei augalų infekcinėmis ligomis priemonė. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad šiuolaikinė medicina yra nepasiruošusi kovai su esamu ir numatomu AMA protrūkiu. Šiuo metu disponuojama vaistais, nebepajėgiančiais kovoti su daugeliu infekcijų, kurios anksčiau būdavo lengvai išgydomos. Todėl būtinos investicijos į naujų antimikrobinių vaistų, ypač antibiotikų, kūrimą. Jei tokios investicijos bus vilkinamos ir nesiimama kitų reikiamų veiksmų, pasaulis turės sumokėti keliaropai didesnę kainą dėl pragaištingų nekontroliuojamo antimikrobinio atsparumo padarinių. Ataskaitoje nurodoma, kad šalims ypač svarbu turėti nacionalinius antimikrobinio atsparumo veiksmų planus, įtraukiančius daugelį sektorių į problemos sprendimą. Lietuva turi pasitvirtinusi Antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos ir kontrolės 2017–2021 metų veiksmų planą. Šio plano esamos būklės analizėje pabrėžiama, kad „priemonės kovai su antimikrobiniu atsparumu žmonių medicinos ir veterinarijos sektoriuose vykdomos atskirai“, nebendradarbiaujama ir su žemės ūkio sektoriumi. Plane pažymima, kad antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimas ambulatorinėje grandyje yra mažesnis už ES vidurkį, tačiau stacionarinėje grandyje – vienas didžiausių ES. Viena iš plano priemonių numato tarpžinybinės ekspertų grupės sudarymą antimikrobiniams vaistiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos klausimams spręsti. Veiksmų plane numatytos ir visuomenės sąmoningumo bei supratimo apie antimikrobinį atsparumą didinimo priemonės, įskaitant nacionalinę antimikrobinio atsparumo problemos viešinimo kampaniją, tarptautinio e-Bug projekto medžiagos viešinimą bei gyvūnų laikytojų, sveikatos priežiūros specialistų, šeimos gydytojų ir odontologų mokymus.

Parengė Virginija VaičekonienėPanevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *