Ką pasirinkti – cukrų ar saldiklį?

Cukrus, kitaip – sacharozė, yra angliavandenis disacharidas, kurį sudaro fruktozės ir gliukozės molekulės. Maistine verte cukrus neprilygsta kompleksiniams angliavandeniams, kurių gauname valgydami grūdus, kruopas, daržoves, vaisius ir uogas, nes jame beveik nėra organizmui reikalingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir bioaktyviųjų medžiagų.

Pagrindinė bet kokio cukraus funkcija – suteikti energijos. Cukrus nėra ir neturi būti pagrindinis angliavandenis, aprūpinantis organizmą energija. Už šią funkciją atsakingi kompleksiniai angliavandeniai, kurie yra suskaidomi iki gliukozės. Būtent todėl, fiziologine prasme, organizmas gali sėkmingai išgyventi be pridėtinio cukraus.

Cukrus yra dažnai vartojamas angliavandenis, kuris maistui suteikia saldų skonį. Yra įvairios cukraus rūšys – gliukozė, fruktozė, laktozė, maltozė ir sacharozė (stalo cukrus). Kai kurie cukrūs (gliukozė, fruktozė, laktozė) natūraliai susidaro vaisiuose, daržovėse ir kitame maiste. Daug vartojamų maisto produktų savyje turi pridėtinio cukraus, t.y., cukraus, kurį mes patys dedame į maistą, kad pagerintume skonį arba kurio į produktą prideda gamintojai. Pagrindiniai pridėtinio cukraus šaltiniai yra gaivieji gėrimai, pyragai, šokoladas ir desertai. Pavyzdžiui, vienoje „Coca Cola“ skardinėje gali būti iki 7 arbatinių šaukštelių cukraus, o vidutinio dydžio šokolado plytelėje – iki 6 arbatinių šaukštelių cukraus.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti pridėtinio cukraus suvartojimą iki mažiau nei 10% paros energijos kieki. Šių rekomendacijų laikymasis sumažina tikimybę atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir dantų ėduoniui vaikams ir suaugusiems. Siekiant didesnės naudos sveikatai, rekomenduojama pridėtinio cukraus kiekį maiste dar labiau sumažinti – jeigu įmanoma, iki 5% paros energijos kiekio. PSO rekomendacijose nėra kalbama apie cukrų, esantį šviežiuose vaisiuose ir daržovėse, ar cukrų, esantį piene, kadangi nėra įrodymų, kad šis cukrus turėtų neigiamą poveikį.

Šiuo metu, kai visi bijo cukraus, maisto technologai vietoj jo į maisto produktus deda saldiklius. Cukraus pakeitimas saldikliais nesumažina noro valgyti saldžiai, neretai netgi padidina problemą – suvalgome daugiau saldumynų negu reikia, nes sveikiau be cukraus. Visi rinkoje esantys saldikliai leistini ir sąlyginai saugūs, tačiau ar tikrai ilgalaikėje perspektyvoje vartojant maistą su saldikliais išsaugosime sveikatą.

Ne pats cukrus yra blogai, o jo perteklius. Cukraus pakeitimas saldikliais problemų neišsprendžia. Sintetinių saldiklių vertinimas yra prieštaringas. Viena vertus, saldikliai yra puikus būdas sumažinti pridėtinio cukraus kiekį. Kita vertus – tyrimai rodo galimas neigiamas saldiklių vartojimo pasekmes. Nesaikingai vartoti cukrų ar rinktis produktus su pridėtiniu cukrumi nėra sveika. Neteisinga praktika yra gėrimų ar desertų su saldikliu neribotas vartojimas, nes jis neturi ar beveik neturi kalorijų ir cukraus.

Atlikti tyrimai, nagrinėję saldiklių poveikį mūsų apetitui, energijos suvartojimui ir kūno svoriui rodo, kad jie gali sumažinti svorio didėjimą. Saldiklius vartodami apgauname save – jaučiame saldų skonį, tačiau energijos beveik negauname.

 Tyrimai rodo, jog gausiai vartojant gėrimus su saldikliais, gali padidėti kieto maisto suvartojimas.  Pastebėta, kad saldikliai turi mažesnę įtaką dantų ėduonies atsiradimui.

Neviršijant rekomenduojamų aprobuotų saldiklių normų, saldiklių turintys gėrimai ar maistas, galėtų būti tam tikrą laiką raciono dalimi, kai siekiama formuoti sveikesnius mitybos įpročius. Saldikliai neturi aklai pakeisti pridėtinio cukraus gėrimuose ar patiekaluose ir juos nepatartina vartoti neribotais kiekiais, neribotą laiką.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Giedrė Bumblienė