Peržiūrėti įrašą

Psichologinės pagalbos prieinamumas

Psichologinę ir emocinę gyventojų būseną pandemija veikia keliais aspektais – kai kurie gyventojai jaučia neigiamas ekonomines pasekmes ar baiminasi dėl ateities, dalis nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, sunkumų kelia fizinių kontaktų ribojimas, nežinia dėl darbo vietų, ekonomikos vystymosi, sutriko visos nusistovėjusios taisyklės. Ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir visą kitą destruktyvų elgesį, …

Peržiūrėti įrašą

Emocinės ir psichologinės paramos linijų stiprinimas

Pandemijos metu gyventojai buvo skatinami kreiptis emocinės ir psichologinės paramos į įvairias pagalbos linijas, tačiau šią sritį irgi būtina stiprinti. Šiuo metu planuojama užtikrinti emocinę paramą senjorams telefonu, pailginti „Tėvų linijos“ konsultacijų laiką, sudaryti sąlygas „Vaikų linijai“, „Jaunimo linijai“ ir „Pagalbos moterims linijai“ paslaugas teikti susirašinėjant (per chatą) – tokias paslaugos forma gelbsti esant smurto grėsmei. Plane numatyta ir specializuota …

Peržiūrėti įrašą

Pagalbos psichikos sveikatai priemonės COVID-19 pandemijos metu ir po jos

Psichikos ekspertų nuomone, koronaviruso pandemijos metu atsiradęs visuomenės neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, nedarbas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai turės neigiamos įtakos žmonių psichikos sveikatai ir emocinei būklei. Taip pat ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir visą kitą destruktyvų elgesį bei kitas neigiamas emocijas. Vyriausybė, pritardama ekspertų nuomonei, ir dalyvaujant …

Peržiūrėti įrašą

Pasaulinės pandemijos keliami iššūkiai – informacija tėvams

Visame pasaulyje šeimoms tenka prisitaikyti prie su koronaviruso infekcija (COVID-19 susijusių pokyčių. Nepaisant to, kad izoliacija gali reikšti galimybę daugiau laiko praleisti su šeimos nariais ir gerinti tarpusavio santykius, daugelis tėvų ar globėjų išgyvena prieštaringus jausmus bei iššūkius. Svarbu atsiminti, kad susidurdami su tam tikromis aplinkybėmis ir į jas reaguodami nesate vieni. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras (toliau …

Mokytojams rekomenduojama, ką ir kaip kalbėti su mokiniais apie COVID-19 ligą

Sveikatos apsaugos ministerija, rūpindamasi mokinių emocine sveikata, parengė rekomendacijas mokytojams, kaip tinkamai bendrauti su mokiniais kalbantis apie Covid-19 ligą sukeliantį koronavirusą. Mokytojams rekomenduojama reguliariai kalbėti su mokiniais apie Covid-19 skiriant dalį klasės valandėlės ar pamokos laiko. Mokiniams reikėtų pristatyti faktus apie Covid-19, informuoti, kad vyriausybė, tarptautinės organizacijos, medikai daug dirba spręsdami šią problemą ir situacija yra valdoma. Mokytojai turėtų remtis …

Peržiūrėti įrašą

Kur kreiptis emocinės pagalbos?

Psichologinę pagalbą visuomenei koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu nuotoliniu būdu nemokamai teikia 114-a psichikos sveikatos centrų visoje Lietuvoje ir  juose dirbančios psichiatrų, psichologų, slaugytojų, socialinių darbuotojų komandos, emocinės paramos linijos, taip pat medikams skirta savanoriška psichologinės pagalbos iniciatyva. Žmonės, besikreipiantys psichologo konsultacijos, šią paslaugą gauna anonimiškai. Esant galimybei konsultacija suteikiama iškart žmogui paskambinus, jei jis to pageidauja. Taip pat išlieka galimybė …

Peržiūrėti įrašą

Kaip rūpintis demencija ar Alzheimerio liga sergančiais artimaisiais karantino metu

Dėl COVID-19 viruso sukeltos sveikatos krizės buvimas namuose su Alzheimerio liga sergančiu ar demenciją turinčiu asmeniu gali būti itin sudėtingas visai šeimai. Sveikatos apsaugos ministerija supažindina su parengtomis rekomendacijomis, kaip galima būtų gerinti Alzheimerio liga sergančių ar demenciją turinčių asmenų emocinę sveikatą namų sąlygomis. Planuokite kiekvieną dieną sudarydami dienotvarkę – ji padės pažintinių sutrikimų ar demenciją turintiems asmenims stiprinti saugumo, …

Kaip pasaulio įvykiai keičia žmonių gyvenimą ir sveikatą

Viso pasaulio dėmesys sutelktas į informacijos šaltinius apie koronaviruso COVID-19 plitimą įvairiose šalyse ir bauginančią statistiką: vis didėjantį izoliuotų, stebimų, užsikrėtusių ir mirusių žmonių skaičių. Informacijos daug spaudoje, internete, televizijos laidose, taip pat plati žmonių informacijos plitimo forma – „iš lūpų į lūpas“. Visi mes esame skirtingi, todėl ir įvykių bei informacijos suvokimas yra skirtingas: vienus informacija veikia, tačiau sveikatai …