Nemokamos prevencinės programos, tai puiki galimybė profilaktiškai pasitikrinti sveikatą

   Žmonės turėtų kur kas drąsiau kilti į kovą su vėžiu ir aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose, pagal kurias gali nemokamai išsitirti, ar nėra rizikos susirgti vėžiu ir taip laiku užbėgti šiai klastingai ligai už akių. Jiems reikėtų aktyviau naudotis valstybės siūlomomis galimybėmis nemokamai pasitikrinti sveikatą. Nepaisant to, kad gauti profesionalių medikų įvertinimą nieko nekainuoja, gyventojai tai daro vangiai.

   Remiantis paskutiniais tyrimo EUROCARE duomenimis Lietuvoje onkologinių ligonių išgyvenamumo rodikliai atsilieka nuo Europos vidurkio. Suaugusių, išgyvenusių mažiausiai penkerius metus po diagnozės nustatymo, skaičius nuolatos stabiliai auga visuose Europos regionuose, ir tam įtakos daugiausia turėjo vykdomos profilaktinės patikros programos bei patobulėję gydymo metodai. Bet išlieka dideli išgyvenamumo skirtumai tarp šalių.

   Žemiausi susirgusiųjų daugumos lokalizacijų vėžiu išgyvenamumo rodikliai yra Rytų Europos šalyse (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija). Jose išgyvenamumo rodikliai žemesni už Europos vidurkį, tai ypač būdinga geros prognozės navikams. Pavyzdžiui, penkerių metų išgyvenamumas susirgus gaubtinės žarnos vėžiu 49 proc. palyginti su 57 proc. vidutiniu išgyvenamumu Europoje, tiesiosios žarnos – 45 proc. palyginti su 56 proc.

   Šiaurės šalyse (išskyrus Daniją) ir Centrinės Europos šalyse, tokiose kaip Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija ir Olandija, bei keliose Pietų Europos šalyse, o būtent Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, yra geriausi sergančiųjų dauguma onkologinių ligų išgyvenamumo rodikliai.

   Prevencinė sveikatos patikra – ne tik suteikia užtikrintumo sveikiems, bet ir leidžia nustatyti ligas ankstyvose stadijose, išvengti galimų susirgimų ir komplikacijų, ankstyvų mirčių, taip pat sumažinti gydymui skirtas išlaidas.

   Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-713. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.

   Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienos specialistai. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

   Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc.

   Gimdos kaklelio vėžys – antroji dažniausiai diagnozuojama vėžio forma pasaulyje tarp jaunesnių nei 45 metų moterų ir trečioji pagal paplitimą moterų mirties nuo vėžio priežastis po krūties ir plaučių vėžio. 80 proc. visų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio užregistruojama besivystančiose šalyse. Ten ši liga išlieka pagrindinė mirštamumo nuo vėžio priežastis.

   Kasmet pasaulyje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 500 tūkst. moterų, miršta apie 300 tūkst. moterų.

   Kasmet Europoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 50 tūkst. moterų, miršta apie 30 tūkst. moterų.

   Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 500 moterų, miršta apie 300 moterų.

   Galima teigti, kad pasaulyje kas 2 minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris, Europoje – kas 18 minučių. Lietuvoje kiekvieną darbo dieną 1 moteris miršta nuo gimdos kaklelio vėžio.

   Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa vykdoma nuo 2004 metų (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V- 82). Programa suteikia galimybę kiekvienai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustai 25 – 60 metų moterims vieną kartą per 3 metus atlikti PAP testą, nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčiai bus nustatyti, gydyti.

   Atrankinių moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus yra mažesnis nei Lietuvos moterų. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.

   Krūties vėžys – dažniausiai diagnozuojama moterims onkologinė liga. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 1 300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta šimtai moterų. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa vykdoma nuo 2005 metų (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729). Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

   Prostatos vėžys (priešinės liaukos) šiuo metu yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Programa patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973. Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

   Storosios žarnos vėžys yra viena onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai.

  Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų šio vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos. Prevencinės programos finansavimo programa pradėta nuo 2009 metų liepos 1 dienos, vykdant dvejų metų bandomąjį projektą Vilniaus ir Kauno apskrityse. Nuo 2013 m. liepos 1 d.  ir Panevėžio apskrityje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenų nuo 50 iki 75 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus, atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leistų efektyviai gydyti šią ligą, kad pacientas galėtų visiškai pasveikti.

   Lietuva priskiriama prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Situacija blogesnė negu daugumoje ES valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta daugiau žmonių nei nuo visų vėžio formų. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa vykdoma nuo 2006 metų (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913.). Programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus.

   Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.

   Užsienio patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad įgyvendinant minėtas prevencines patikros programas, Europos Sąjungos specialistų rekomenduojamose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų.

   Visoms šioms prevencinėms programoms įgyvendinti 2014 m. suplanuota skirti daugiau kaip 37 mln. litų, 2013 m. buvo skirta 34 mln. litų, 2012 m. – 37 mln. litų. 2013 metais pagal šias programas nemokamai išsityrė beveik 687 tūkst., 2012 m. – daugiau kaip 691 tūkst. žmonių.

   Rūpintis savo sveikata – kiekvieno iš mūsų atsakomybė.

Jei esate tokio amžiaus, kai galite dalyvauti vėžio ir kitose prevencijos programose, pasinaudokite valstybės suteikiamomis nemokamomis galimybėmis pasitikrinti savo sveikatą.

 

Jei negaunate kvietimo iš šeimos gydytojo, būtinai kreipkitės į jį patys ir tyrimai Jums bus atlikti!

 

Parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pagal VLK ir VU Onkologijos instituto informaciją