Nepaprastoji aplinkos ir klimato kaitos padėtis: medžiai gali mus išgelbėti

Kai už lango – gražus pavasaris ir jūra žiedų, nesinori galvoti apie kažkieno mirtį ar net ištisų natūralių gyvybės formų išmirimą. Tačiau padėtis išties grėsminga – esame pakeliui į šeštąjį visuotinį rūšių išmirimą. Toks gyvūnų ir augalų išnykimas neišvengiamai sąlygotų žmonijos žūtį, nes gamta ir bioįvairovė – žmonijos išgyvenimui reikalingas pagrindas, jos sveikatos ir gyvybės šaltinis. Gegužės 6 d. paskelbtoje Jungtinių tautų 2019 m. ataskaitoje apie pasaulio bioįvairovę ir ekosistemų paslaugas teigiama, kad dėl visa niokojančios žmonių veiklos per artimiausius kelis dešimtmečius išnykimas gresia 1 mln. gyvūnų ir augalų rūšių! Gamta nyksta dešimtimis ir net šimtais kartų greičiau, nei bet kuriuo metu per pastaruosius 10 mln. metų. Tačiau per paskutinius 50 m. visi šie procesai ypač suintensyvėjo. Nuo 1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, pasaulio ekonomika išaugo keturis kartus, o tarptautinė prekyba – 10 kartų. Nuo 1980 m. šiltnamio dujų emisijos padidėjo du kartus. Nuo 1992 m. pasaulio miestų plotas padidėjo du kartus. Tuo pat metu natūrali ekosistema susitraukė 47 proc.; pasaulinė laukinių žinduolių biomasė sumažėjo 82 proc.; daugiau kaip trečdalis pasaulio žemės paviršiaus ir beveik 75 proc. gėlo vandens išteklių dabar skiriama įvairių žemės ūkio kultūrų ir galvijų auginimui; dėl žmonių veiklos vandenynuose atsirado 400 „mirties zonų“, kurių bendras plotas viršija Jungtinės Karalystės teritoriją. Nepasotinamas žmonijos apetitas generuoja kalnus atliekų. Nuo 1980 m. tarša plastmasės gaminiais padidėjo 10 kartų! Kiekvienais metais į pasaulio vandenis išpilama 300-400 mln. tonų sunkiųjų metalų, tirpiklių, toksiškų ir kitų atliekų. Ekosistemą, nuo kurios sveikatos priklauso ir žmonių sveikata, naikinančio proceso variklis – mūsų nenumaldomai didėjantis maisto ir energijos poreikis. Šį procesą galima sustabdyti, tačiau tam reikia „transformuojančių pokyčių“ kiekvienoje žmonių sąveikos su gamta srityje. Šiuo metu jokie įgyvendinami veiksmai nėra nė iš tolo pakankami situacijai pakeisti į gerąją pusę. Ką gi reiškia „transformuojantys pokyčiai“? Tai – fundamentali sisteminė technologijos, ekonomikos ir socialinio sektorių reorganizacija vietos ir pasauliniu lygmeniu  Visų pirma, reikia liautis viską vertinus per ekonominio augimo prizmę. Ataskaitoje siūloma pereiti nuo BVP (bendro vidaus produkto) kaip pagrindinio ekonomikos „sveikatos“ rodiklio prie holistinių mato vienetų, tokių kaip gyvenimo kokybė ir ilgalaikis poveikis. Iki šiol gyvenimo kokybės supratimas apėmė vis didėjantį vartojimą visose gyvenimo srityse. Toks požiūris turi keistis. Taip pat turi keistis ir finansinės naštos už žalą bioįvairovei dydis.  Tačiau svarbiausias pokytis, be kurio neįmanoma išeitis iš esamos katastrofiškos padėties – vyriausybės ir vietos savivalda turi liautis subsidijavusios iškastinį kurą, pramoninį žemės ir žuvų ūkį, nes tai skatina žemės ir vandenų niokojimą. Nebelieka švarios, sveikos ir biologine įvairove pasižyminčios aplinkos, nuo kurios priklauso milijardų žmonių egzistencija. Todėl reikia nedelsiant didinti saugomų žemės ir jūros plotų apimtis. Net 30 proc. žemės turėtų įgyti saugomos statusą iki 2030 m., o iki 2050 m. šis skaičius turėtų sudaryti 50 proc. Tuomet žmonija turėtų  atkurti gamtą.   Savo elgesį, įpročius turi pakeisti ir žmonės. Reikia pereiti prie maisto, kuris yra sveikesnis žmonėms ir gamtai – vartoti daugiau daržovių, kuo mažiau mėsos, auginti maistą ekologiniu būdu. Taip pat reikėtų keisti gyvenimo būdą ir atsisakyti vartotijiškumo. Individai gali iš esmės keisti situaciją balsuodami už tuos, kurie siūlo palankius gamtai ir žmonijos egzistencijai sprendimus. Turime nedaug laiko ištaisyti gamtai ir bioįvairovei padarytą žalą. Tad raginame kiekvieną jūsų jau šiandien būti pokyčiu, kurį visi mes norime matyti!

Parengė Virginija VaičekonienėPanevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *