Pasaulio šalys susitarė dėl oro taršos mažinimo. Nedelskime ir mes, panevėžiečiai!

 

Ar kada susimąstome, kokiu oru kvėpuojame ir kaip tai susiję su mūsų sveikata bei gyvenimo trukme? Ar dar galime rytais atsidaryti plačiai namų langus ir įsileisti gryno oro gūsį, o vakarais išeiti ramiai pasivaikščioti gatvėmis ir takais nerizikuojant savo sveikata dėl iš namų kaminų virstančių dūmų? O ar žinome, kokiu oru kvėpuojame dieną važiuodami miesto gatvėmis ar eidami šalia jų nutiestais šaligatviais?

Tie laikai, kai geras oras, t. y. jo sudėtis, kokybė, buvo savaime suprantamas dalykas, deja, – jau praeityje. Energetikos, transporto, statybų ir kitų žmonių civilizacijai būdingų sektorių plėtra ir individualių žmonių veikla, vartojimas bei gyvenimo būdas palieka pėdsaką ne tik sniege, smėlyje ar dirvožemyje, bet ir ore, kuriuo kvėpuojame. Šis pėdsakas, kitaip dar vadinamas anglies pėdsaku, matuojamas anglies dioksido (CO2), priskiriamo šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, emisijų kiekiu. Didžiausią CO2 pėdsaką palieka pramoninė ir individuali šilumos ir elektros energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir biomasę, transporto sektorius, ypač kelionės lėktuvu ir laivais, pramonės įmonių veikla ir kita šiuolaikinė žmogaus veikla. Net maistas, kurį valgome, turi įtakos mūsų individualiam anglies pėdsakui. Pasirodo, žemės ūkis yra trečias pagal dydį pasaulyje šiltnamio dujų emisijų šaltinis. Didžiausią tų emisijų dalį sudaro metano dujos (CH4), kurios gaminasi atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) skrandyje ir yra jų iškvepiamas. Apskritai, gyvūlininkystė, kurios produktus – mėsą ir pieną – naudojame, generuoja net trijų rūšių šiltnamio dujas: metaną, anglies dvideginį ir azoto oksidą. Vartodami iš atrajojančių gyvūnų gaminamus produktus prisidedame prie oro taršos ir klimato šiltėjimo.

O ką teigia mokslininkai? 2018 metų lapkričio mėnesį Jungtinių tautų Aplinkos programos ataskaitoje pateikti naujausi moksliniai tyrimai apie dabartinę ir prognozuojamą šiltnamio dujų emisiją – grėsmingas ženklas visai žmonijai. Ataskaitoje konstatuojama, kad 2017 m. pasaulinės CO2 emisijos padidėjo, lyginant su pastaraisiais ketveriais metais fiksuojamos stabilizacijos, ir pasiekė 53,5 Gt (gigatona = 109 tonų). Tai didžiausias bet kada užregistruotas antropogeninės (žmogaus veiklos) kilmės šiltnamio dujų išmetimas į atmosferą. Tenka konstatuoti, kad tendencija yra visiškai priešinga tai, kurios tikimės siekdami nors iš dalies pažaboti klimato kaitą.

Kaip tai paveikia orą, kuriuo kvėpuojame? Dar 2012 m. pasaulinė CO2 koncentracija atmosferoje nesiekė 400 ppm (milijoninių dalių, arba 0,4 proc./m3 oro) ir buvo 392,48 ppm. 2018 m. lapkričio mėn. pasaulinis CO2 koncentracijos vidurkis jau pasiekė naujas aukštumas – 408,02 ppm. CO2 padidėjimas atmosferoje viena dalele reiškia, kad pasaulinėje atmosferoje papildomai atsirado 2,13 gigatonos anglies. Per paskutinius milijoną metų anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje svyruodavo nuo 172 iki 300 ppm. Pirmą kartą atmosferoje CO2 kiekis viršijo 300 ppm lygį maždaug tuo metu, kai Titanikas paskendo Šiaurės Atlante (1912 m.). Tokio šiltnamio dujų lygio atmosferoje, koks yra dabar, Žemėje nebuvo apie 20 mln metų. Dėl šios priežasties nenumaldomai šiltėja klimatas, o tos kaitos padariniai – sausros, potvyniai, uraganai, gaisrai – kelia grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir pačiai žmonijos egzistencijai.

Prie šios šiurpios statistikos galima pridėti kasdienę oro taršą sieros dioksidu, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis KD10 (nuo 2,5 iki 10 mikronų diametro), KD2.5 (2,5 mikronų diametro) ir nanodalelėmis KD0.1 (iki 0,1 mikrono diametro), metano dujomis, pažemio ozonu, nemetaniniais lakiaisiais junginiais ir kitomis medžiagomis, kurios į atmosferą patenka dėl žmogaus veiklos. Visa ši „puokštė“ teršalų yra tai, kuo mes kvėpuojame. Tad nenuostabu, kad nesame tokie sveiki, kaip mums norėtųsi.

Kietosios dalelės, kurios ore atsiranda dėl automobilių išmetamųjų dujų, degimo procesų individualiuose šildymo įrenginiuose, pramonės įmonėse, ypač kenksmingos žmogui, nes prisijungia toksinius junginius – sunkiuosius metalus ir organinius junginius, įskaitant poliaromatinius angliavandenilius. Kvėpuojant stambiosios kietosios dalelės (KD10) patenka giliai į plaučių bronchioles, smulkiosios dalelės (KD2.5) pasiekia alveoles, o nanodalelės (KD0.1), kurios dydžiu prilygsta virusams, įsiskverbia tiesiai į kraujotakos sistemą. Kietosios dalelės stimuliuoja oksidacinius ir uždegiminius procesus, kenkia plaučių epiteliui ir skatina lipidų peroksidaciją ląstelių membranose ir kitus neigiamus procesus. Ilgainiui dėl kietųjų dalelių poveikio išsivysto lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, alergijos, plaučių vėžys. Dėl jų poveikio gali pasikeisti autonominės nervų sistemos pusiausvyra, išsivystyti širdies aritmija, hipertenzija, sisteminis uždegimas, pagreitėti aterosklerotiniai procesai, sustiprėti koaguliaciniai procesai, pablogėti širdies ir kraujagyslių būklė, išsivystyti miokardo infarktas, hypertrofija ir ištikti priešlaikinė mirtis. Europos aplinkosaugos agentūros 2018 m. duomenimis, vien dėl taršos kietosiomis dalelėmis Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta 3350 žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) svarbiausiu aplinkos veiksniu, turinčiu neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, įvardija oro taršą. Kadangi gyvename mieste, tai turėtume žinoti, kad žmonės daugiau kaip 90 proc. pasaulio miestų kvėpuoja užterštu oru, 70 proc. pasaulio miestų oro tarša nuo 2010 iki 2016 metų pablogėjo. O kokia padėtis Panevėžyje? Kuo mes, panevėžiečiai kvėpuojame?

Statistiškai Panevėžio oro kokybė neatrodo bloga. 2017 m. duomenimis, tik du kartus per metus viršijome KD10 maksimalią leidžiamą paros koncentraciją. Azoto dioksido ir pažemio ozono maksimalių leistinų normų neviršijome. Sieros dioksido kiekis nebuvo matuojamas. Reikia pastebėti, kad matavimai, kuriais paremti šie statistiniai duomenys, vykdomi tik vienoje Panevėžio vietoje – Sirupio gatvėje, matuojant tik trijų teršalų – KD10, NO2 ir O3 – koncentracijas ore, o Lietuvoje taikomos taršos normos neretai yra mažiau griežtos nei tos, kurias taiko PSO.

Dėl šių priežasčių mums ši rami statistika neatrodo labai patikima. Įvairiose Panevėžio, išsidėsčiusio 50 kvadratinių kilometrų teritorijoje, vietose susidaro daug didesnės lokalios oro teršalų koncentracijos. Pavyzdžiui, portatyviniu kietųjų dalelių davikliu matuojant oro taršą Rožyno mikrorajone, Anykščių, Respublikos, Smėlynės gatvėse užfiksuoti gana grėsmingi KD2.5 skaičiai -100 ir daugiau mikrogramų kubiniame metre oro. Tai keturis kartus viršija Europos Sąjungos ir Lietuvos leistiną maksimalią vertę ir 10 kartų viršija PSO rekomenduojamą normą – 10 mikrogramų kubiniame metre oro. Skirtumas yra dėl to, kad PSO yra nustačiusi griežtesnę maksimalią 2,5 mikrono diametro kietųjų dalelių metinę ribinę normą.

Oro tarša ypač pablogėja šildymo sezono metu, kai iš individualių namų kaminų virsta dūmai, nuodydami greta gyvenančius panevėžiečius, pačius teršėjus ir aplinką. Daug išmetamųjų dujų patenka į aplinką rytinio bei vakarinio transporto eismo metu. Tuomet ypač nepalanku sveikatai būti šalia gatvių, tačiau vaikštome šaligatviais ir kvėpuojame tokiu užterštu oru. O dar pridėkime beveik 41 toną apskaitomų teršalų, kurie išmetami į atmosferą iš pramoninių stacionarių taršos šaltinių! Tiek jų išmesta 2016 m. vidutiniškai kiekvienam Panevėžio miesto teritorijos kvadratiniam kilometrui. Tai – didžiausias rodiklis Lietuvoje! 2017 m. Panevėžyje į atmosferą išmesta mažiau teršalų – 1800,85 t, arba maždaug 36 t/km2.

Tad kuo rizikuojame kvėpuodami kietosiomis dalelėmis, sieros dioksidu, azoto junginiais, lakiaisiais junginiais, dėl oro taršos susidarančiu ozonu, pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir kitais atmosferoje dėl žmogaus veiklos esančiais teršalais? Kasmet pasaulyje dėl oro taršos miršta apie 6,5 mln žmonių, iš jų apie 4,2 mln miršta nuo kietųjų dalelių KD2.5, kurios patenka į plaučius ir iš ten per kraujotakos sistemą išnešiojamos po visą organizmą, nusėda plaučiuose, širdies sienelėje ir pradeda sveikatos ardomąją veiklą. Manoma, kad šis skaičius tėra ledkalnio viršūnė. Apskaičiuota, kad 2015 m. taršos sukeltos neinfekcinės ligos sudarė 71 proc. visų neinfekcinių ligų pasaulyje. 2015 m. visų rūšių taršos (ne tik oro) sukeltos mirtys sudarė 51 proc. mirčių nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, 43 proc. – nuo plaučių vėžio, 26 proc. – nuo išeminės širdies ligos, 24 proc. nuo išeminio ir hemoraginio insulto, 21 proc. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mokslininkai jau atranda ryšių tarp kietųjų dalelių ir diabeto, priešlaikinio gimimo, centrinės nervų sistemos ligų, įskaitant vaikų autizmą ir senyvo amžiaus žmonių demenciją. Kitų šiuolaikinių teršalų poveikis sveikatai tik pradedamas pripažinti.

Sveikatos matavimų ir vertinimo instituto (Institute of Health Metrics and Evaluation, JAV) duomenimis, 2017 m. Lietuvoje mirtingumas dėl oro taršos buvo 72,15 atvejų 100 000 gyventojų. Dėl oro taršos Lietuvos žmonės 269,52 metus pragyveno turėdami negalią ir neteko 1460,42 sveiko gyvenimo metų skaičiuojant 100 000 gyventojų. Nėra tikslių statistinių duomenų, kiek dėl oro taršos nukentėjo Panevėžio gyventojų. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, Panevėžyje daugiausia registruojama kvėpavimo ir kraujotakos sistemų ligų. Šis skaičius kasmet didėja. Mūsų mieste registruojamas 1,3 karto didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje susirgimų kvėpavimo sistemos ligomis skaičius. Jau keturis metus iš eilės Panevėžyje didėja susirgimų piktybiniais navikais skaičius, kuris 2016 m. buvo 1,5 karto didesnis už Lietuvos vidurkį. Neabejotina, kad oro kokybė tam turi didelės įtakos.

Visgi, nors visi kasdien jaučiame, kad ore yra teršalų, retas kuris susiejame juos su paaštrėjusiu bronchitu, nerūkančių žmonių mirtimi nuo plaučių vėžio ar su artimą žmogų ištikusiu insultu, nes ryšys plika akimi nematomas. Tačiau mokslas tuo abejoti neleidžia. Egzistuoja akivaizdus ryšys tarp oro taršos ir žmonių sergamumo bei mirčių. Deja, kalbėdami apie taršą, daugiausia minime kilogramus ar tonas teršalų, išmestų į atmosferą, bet pakankamai neįvertiname taršos grėsmės mūsų visų sveikatai. Duomenys apie oro taršą ir ligų statistika paprastai interpretuojami atskirai, į juos nežiūrima kaip į du susisiekiančius indus.

Oro tarša yra pats didžiausias ir nepakankamai įvertintas įvairiausių ligų rizikos faktorius. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra nesuderinami su oro tarša. Todėl, visų pirma, stabdykime savo miesto oro taršą visomis įmanomomis pastangomis – kolektyvinėmis ir individualiomis – vardan savo ir visų panevėžiečių sveikatos bei žmonijos išlikimo. Taip, vardan išlikimo. Dėl globalios oro taršos sukelto klimato šiltėjimo žmonija ir gamtos pasaulis yra atsidūrę egzistencinės katastrofos akivaizdoje. Šiuo metu pasaulio temperatūra yra vienu laipsniu Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu ir prognozuojama, kad pasaulinė temperatūra pakils 3-5 laipsniais Celsijaus iki 2100 m. Žmonijai liko 12 metų, per kuriuos ji turi drastiškai sumažinti šiltnamio dujų emisijas ir pabandyti neleisti planetos klimatui peržengti 1,5 C ribos, po kurios prasidės nebegrįžtami gamtos procesai, turėsiantys pačių liūdniausių padarinių ne tik žmonių sveikatai, bet ir žmonijos egzistencijai.

Gruodžio 15 d. Katovicuose, Lenkijoje, pasibaigusi 24 Jungtinių tautų konferencija klimato kaitos klausimais patvirtino taisykles, kuriomis pasaulio šalys turės vadovautis įgyvendindamos 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo.

Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuras siekia pranešti šią svarbiausią žinią visiems panevėžiečiams – pasaulio šalys susitarė! Dabar reikia susitarti mums, panevėžiečiams. Nebėra kada delsti. Turime TIK 12 metų. Laikas veikti! Šiandien. Didžiausiu įmanomu greičiu.

Gruodžio 4 d. biuras organizavo apskritąjį stalą oro taršos poveikio sveikatai ir klimato kaitai klausimais. Jame Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, VDU ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Tarybos atstovai bei Panevėžio Juozo Balčikonio, Panevėžio 5-osios ir Panevėžio „Minties“ gimnazijų moksleiviai pristatė savo informaciją ir įžvalgas bei diskutavo, kaip spręsti oro taršos problemą Panevėžyje.

Nelaukime sudėję rankų! Raginame visus, kurie suvokiate oro taršos pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, skleisti šią žinią ir visomis įmanomomis pastangomis prisidėti prie oro taršos mažinimo, pradedant nuo savęs, savo namų, mokyklų ir darboviečių, giminių, gatvės kaimynų, pažįstamų. Informuokite mus apie oro taršą, kurią pastebite, siūlykite idėjas taršai mažinti, pradėkite veikti. Kovos su oro tarša sėkmė padės sukurti aplinką, palankią mūsų visų sveikatai. Neturime kito pasirinkimo, nes neturime kitos planetos.

 

Virginija Vaičekonienė

Direktoriaus pavaduotoja

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras