Pasipriešinti virusams galime tinkamai pasirenkant maisto produktus ir saugant bei tvarkant maistą

 

Užklupus bet kokiai ligai, svarbiausia, ar žmogaus organizmas pajėgus kovoti su šia liga. Jei imuninė sistema funkcionuoja gerai, žmogus yra apsaugotas nuo infekcinių ligų. Net susirgus peršalimo ligomis, gripu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, yra svarbu laiku kreiptis į gydytoją, neužsiimti savigyda ir tinkamai pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, kad užkrato neperduotume savo artimiesiems.

Koronaviruso grėsmės akivaizdoje ypač svarbu stiprinti organizmą. Vienas efektyviausių būdų tai daryti – įvairus, natūralus ir kokybiškas, šalia mūsų užaugintas maistas, galintis didinti organizmo atsparumą virusams. Tokiu metu labai svarbi sveika ir subalansuota mityba. Į maisto racioną svarbu įtraukti daugiau daržovių ir vaisių – taip organizmas gaus imunitetui reikalingų vitaminų ir mineralų. Rekomenduojama rinktis vietinę ūkininkų produkciją, užauginamą ar pagaminamą Lietuvos ūkiuose. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas produktas, tuo greičiau šviežesnis ir kokybiškesnis jis pasiekia vartotoją.

Žmonės, turintys stiprų imunitetą, yra kur kas atsparesni virusams, jie neserga arba suserga kur kas lengvesne forma, tad ypač didelį dėmesį reikėtų skirti savo mitybai: kokybiškiems produktams, kurių mūsų gamta yra tikrai dosni, bei tinkamiems mitybos įpročiams. Mūsų ūkininkai tikrai turi ką pasiūlyti – puikiausio medaus, jo gaminių su žiedadulkėmis, linų sėmenų, kanapių aliejaus, o kur dar česnakas ir kiti imunitetą stiprinantys produktai! Šalia užauginti vaisiai, daržovės turėtų užimti didžiąją dalį mūsų raciono. Ūkininkai naudoja nedaug augalų apsaugos priemonių, turi kokybę įrodančius sertifikatus, tad tikrai skatiname Lietuvos gyventojus rinktis tai, kas užauginta šalia ir taip stiprinti imunitetą. Rinkitės Lietuvoje augančias daržoves – burokėlius, ropes, pastarnokus, morkas, taip pat svogūnus ir česnakus.

Nereikėtų pamiršti gerti pakankamai skysčių, tai gali būti vanduo, arbata, tikras, t. y. ne iš koncentrato, vištienos sultinys, kuriame yra daug mūsų imuninei sistemai padedančių medžiagų. Daug skysčių reikia todėl, kad jie padeda tinkamai funkcionuoti mūsų gleivinėms. Šiuo metu patalpos vis dar šildomos, kvėpavimo takų gleivinės yra išsausėjusios, todėl lengviau prikimba virusai ir bakterijos. Kuo drėgnesnė gleivinė, tuo labiau ji yra apsaugota nuo įvairių patogenų.

Rekomenduojama vengti saldumynų. Tai tėra tuščios kalorijos, duoda tik energijos, o kai sergame, organizmui reikia vitaminų ir mineralų. Todėl geriau nusipirkti ir užsišaldyti uogų ir vaisių – bus saldu, skanu ir naudinga. Reikėtų atkreipti dėmesį į produktus, kurie turi daug sočiųjų riebalų – tai kepiniai, kuriuose daug palmių aliejaus. Tiek cukrus, tiek sotieji riebalai palaiko uždegimines organizmo reakcijas, blogina imuninį atsaką į infekcijas. Avokadai, kokybiški aliejai – puikūs produktai ir riebalų šaltiniai.

Šiuo metu, kai yra namų rėžimas, reikėtų turėti produktų, kurie ne taip greitai genda, taip pat konservuotų, šaldytų produktų, pavyzdžiui, šaldytos mėsos, žuvies, daržovių. Galima pirkti šviežius vaisius, pavyzdžiui, mangus, ananasus, bananus ir juos šaldyti, o vėliau iš jų plakti tirštus kokteilius.

Reaguodami į susidariusią situaciją dėl koronaviruso grėsmės, daugelis gyventojų iš anksto apsirūpino ir namuose sukaupė daugiau nei įprasta maisto atsargų, tačiau netinkamai laikomas ar nesaugiai tvarkomas maistas gali ne tik sugesti, bet ir pakenkti sveikatai.

Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje, užtikrinkite jų tinkamą terminį apdorojimą:

  • Apdorojant šiluma maistą (kepant, verdant, troškinant ir kt.) rekomenduojama, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne mažiau kaip +75 °C.
  • Nepalikite pagaminto maisto kambario temperatūroje ilgiau kaip 2 val.
  • Greitai gendančius maisto produktus, pagamintą nesuvartotą maistą laikykite šaldytuve nuo 0 °C iki +6 °C temperatūroje.
  • Užšaldytus maisto produktus laikyti ne žemesnėje kaip -18 °C temperatūroje.
  • Šaldytuve turi būti pakankamai vietos maistui laikyti. Neperpildykite šaldytuvo / šaldiklio lentynų, kad užtikrintumėte tinkamą temperatūrinį režimą.
  • Laikykitės maisto produktų gamintojų nurodytų laikymo sąlygų ir vartojimo instrukcijų.
  • Siekiant išvengti maisto švaistymo, kai kuriuos maisto produktus galima ir toliau vartoti saugiai pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui. Atskirti šiuos maisto produktus padeda ant maisto produkto nurodytas tinkamumo vartoti termino ženklinimas: nuoroda „Geriausias iki …“ arba „Geriausias iki … pabaigos“ (t. y. minimalus tinkamumo vartoti terminas) nurodoma ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių. Pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir pan. Pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki …“ nurodytam terminui, maisto produktai dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi.
  • Nuoroda „Tinka vartoti iki …“ (t. y. maksimalus tinkamumo vartoti terminas) nurodoma ant greitai gendančių maisto produktų ir per trumpą laiką gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir pan. Pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki …“ nurodytam terminui, maisto produktai gali būti nesaugūs ir neturi būti vartojami.
  • Jei vartotojas nusprendžia užšaldyti maisto produktą, kurio nespės suvartoti, ir jo tinkamumo vartoti terminas nepasibaigęs, jį būtina tinkami supakuoti (pvz., suskirstyti tam tikromis porcijomis į sandarias pakuotes) ir laikyti ne žemesnėje kaip -18 °C temperatūroje.
  • Nevartokite nepasterizuoto pieno.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Giedrė Bumblienė