Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis toliau didėja

Informuojame, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje padidėjo.

1-ąją šių metų savaitę (2017 m. sausio 2–8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 87,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 53,8 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 1-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Primename, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

1-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 85 asmenys, iš kurių – 1 nėščioji, 10 vaikų iki 2 metų amžiaus, 28 asmenys iki 17 metų, kiti suaugusieji. Taip pat 5 asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai sergančiųjų buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Gripo virusas gali plisti trimis pagrindiniais būdais: tiesioginiu (kai infekuotas asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos), oro lašeliniu ir nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas). Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą, čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis.

Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos
• Gerai vėdinti patalpas
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose

file-page1

Daugiau informacijos rasite: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/sergamumas-gripu-ir-persalimo-ligomis-toliau-dideja

Parengta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *