Šių laikų žmonių rykštė – metabolinis sindromas: kaip padėti sau

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi ir ekonomiškai stipriose, ir atsiliekančiose šalyse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo ŠKL daugelį metų užima pirmą vietą. Arterinė hipertenzija, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjusi trigliceridų koncentracija, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija, nutukimas ir cukrinis diabetas yra pagrindiniai savarankiški ŠKL ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos veiksniai. Vienas asmuo tuo pačiu metu gali turėti visą grupę rizikos veiksnių. Didėjant šių veiksnių skaičiui, ŠKL ir LNL rizika didėja.
Dar 1923 m. arterinės hipertenzijos ir hiperglikemijos kompleksas buvo pavadintas metaboliniu sindromu (MS). Tai nėra atskira liga – tai galimų būsimų ligų kompleksas, kurių daugelis yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir kitas organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau laiku atkreipus dėmesį į metabolinį sindromą, pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, galima išvengti žalingų pasekmių sveikatai.

 

 

Kas dėl visko kaltas?

MS nustatomas esant rizikos veiksniams: pilviniam („obuolio“ tipo) nutukimui, kai vyrų juosmens apimtis yra daugiau kaip 102 cm, moterų – daugiau kaip 88 cm, didelio tankio (gerojo) cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažėjimui – vyrams mažiau kaip 1,00 mmol/l, moterims mažiau kaip 1,3 mmol/l, padidėjusi trigliceridų koncentracija daugiau kaip 1,7 mmol/l, padidėjus arteriniam kraujo spaudimui iki 140/90 mm/Hg ir gliukozės koncentracijai kraujyje nevalgius daugiau kaip 6,1 mmol/l.
Metabolinį sindromą lemia daug priežasčių, tačiau yra išaiškinta, kad 20–40 proc. visų gyventojų turi įgimtą polinkį sirgti MS, o rizika didėja, jei artimi giminaičiai serga ar sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis širdies kraujagyslių ligomis jaunesniame amžiuje.
Prie metabolinio sindromo atsiradimo prisideda ir netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, nuolatinis stresas, hormonų disbalansas. Anksčiau žmonės daugiau vaikščiojo pėsčiomis, daug ir sunkiai dirbo. Dabar sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis persivalgymas priveda prie didelio laipsnio nutukimo, kuris paleidžia metabolinio sindromo mechanizmą.
Įrodyta, kad metabolinis sindromas padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies kraujagyslių ligų, bet ir daugelįo kitų sutrikimų riziką.
• Sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi jų uždegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, o tulžies pūslėje ir inkstuose gali formuotis akmenys.
• Žmonės sergantys metaboliniu sindromu dažniau linkę sirgti psoriaze ir psoriaziniu artritu, juos dažnai vargina knarkimas naktimis.
• Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui, padidėja podagros atsiradimo rizika, kadangi inkstai nebesugeba pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio iš organizmo.
• MS veikia ir reprodukcinę sveikatą. Moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir cistos kiaušidėse, dėl ko moterims sunkiau pastoti, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija. Yra duomenų, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja dvigubai.
• Metabolinis sindromas taip pat skatina aterosklerozės (kraujagyslių susiaurėjimo) proceso progresavimą visų organizmo arterijų sienelėse. Senyvo amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuotas MS, greičiau pasireiškia pažintinių funkcijų sutrikimai (silpnaprotystė).

Kaip padėti sau?

Pirmiausia, svarbiausios nemedikamentinės priemonės ir tik po to vaistai. Svarbu mažinti savo kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems, vengti stresų.
Mitybos subalansavimas kūno svorį leidžia sumažinti 7–10 procentų. Būtina valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Kasdienis 30–40 minučių fizinis krūvis labai svarbus mūsų organizmui. Fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje iki 40 procentų ir mažina trigliceridų kiekį iki 15 procentų. Fizinių pratimų metu deginamos kalorijos, todėl krenta kūno masė. Svarbu nepamiršti, kad fizinis krūvis būtų nuolatinis ir nepertraukiamas. Siekiant pažaboti nevaldomą svorio augimą yra svarbu pasitikrinti hormonų balansą. Nustačius hormonų sutrikimą – būtina sureguliuoti. Svarbu reguliariai matuoti liemens apimtį, sekti lipidų ir gliukozės koncentraciją kraujyje.