Skiepai – efektyviausia apsauga

Veiksmingiausia profilaktika. Skiepai – viena iš šiuo metu aktualiausių visuomenėje plačiai aptariamų sveikatos temų. Kaip pažymi Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, susiformavęs požiūris į skiepus lemia skiepijimo apimtis šalyje ir ligų, kurių galima išvengti skiepijant asmenis, paplitimą. Tai viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių. Aktyviai vykdant imunoprofilaktiką, daugelis infekcinių ligų sėkmingai valdomos profilaktiniais skiepais. Nors Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja aukštas imunizacijos lygis, visgi kai kurios ligos pasireiškia ne tik pavieniais atvejais, o kartais – ir protrūkiais. Tą lemia dalies visuomenės neigiamas požiūris į skiepus ir skiepijimą.
Dėl vis dažniau pasikartojančios gripo epidemijos sumažėja ir dirbančiųjų, ir besimokančiųjų produktyvumas. Dėl šios klastingos ligos prarandamos darbo dienos, padaugėja vizitų pas gydytojus, vis daugiau ligonių dėl įvairių gripo sukeltų komplikacijų atsiduria ligoninėse. Neišvengiama net mirties atvejų. Vien per praėjusį 2018–2019 metų gripo sezoną Lietuvoje užregistruota 49 677 gripo atvejai, iš jų net 26 atvejai baigėsi mirtimi.

Žmoniją išgelbėjo vanduo ir vakcinos. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė šįmet užsisakė 350 vakcinų nuo gripo. Įstaigos direktorės Violetos Grigienės teigimu, pernai rudenį ligoninė paskiepijo 103 darbuotojus ir 247 pacientus. Vėliau, sulaukus papildomų, kitų gydymo įstaigų neišnaudotų vakcinų, paskiepyti dar 70 pacientų.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės personalas ir pacientai valstybės lėšomis skiepijami jau 12 metų.
„Labai džiaugiamės, kad valstybė finansuoja ir suteikia galimybę paskiepyti mūsų pacientus ir darbuotojus. Mes, medikai, puikiai suprantame, kad kasmet skiepijantis susiformuoja ilgalaikis imunitetas gripui. Vakcinos yra kokybiškos, saugios, gerų gamintojų. Skiepydami darbuotojus ir pacientus taupome ne tik jų sveikatą, bet ir įstaigos finansus, kad prasidėjus gripo epidemijai netektų patirti didelių išlaidų vaistams“, – sako V. Grigienė.
Anot jos, labai skaudi praėjusio gripo epidemijos sezono patirtis, kai Lietuvoje nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų mirė beveik trys dešimtys žmonių, parodė, kad skiepytis nuo šio pavojingo viruso – gyvybiškai būtina, ypač sergantiesiems lėtinėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, cukralige, vyresnio amžiaus žmonėms.
„Raginu visus, ypač patenkančiuosius į valstybės lėšomis skiepijamų kategoriją, būtinai pasinaudoti tokia galimybe. Net ir nepatenkantiesiems į ją apsimoka skiepytis – vakcina kainuoja tikrai pigiau nei vaistai susirgus. Be to, visi žinome, kaip gripo epidemijos metu sudėtinga patekti pas šeimos gydytoją, juolab į ligoninę, o gydytis namuose išties rizikinga“, – teigė V. Grigienė.
Anot medikės, ne veltui sakoma, kad žmonija išgyveno dėl vandens ir vakcinų.
„Negrįžkime į viduramžius ir nepradėkime kvestionuoti to, kas seniai moksliškai įrodyta. Saugokime savo, artimųjų sveikatą ir neprisidarykime rūpesčių atmesdami skiepus ir naiviai pasikliaudami tik likimu“, – akcentavo gydymo įstaigos direktorė.

Susergama per parą. Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.
Šia ūmia liga galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio arba jau sergančio žmogaus. Virusas plinta oro lašeliniu būdu, kartu su seilių dalelėmis kalbant, čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Rizikos grupės. Anot Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistų, pasiskiepyti ypač svarbu žmonėms, priklausantiems šioms rizikos grupėms: senyvo amžiaus; sergantiems lėtinėmis plaučių, kvėpavimo takų ligomis, astma; sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis; sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis; sergantiems cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis metabolizmo ligomis; visiems rizikos grupėms priklausančių asmenų šeimos nariams; dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos personalui, policininkams, pardavėjams, mokymo įstaigų, didelių gamyklų darbuotojams).
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad valstybės lėšomis (nemokamai) skiepijami sergantieji lėtinėmis ligomis; nėščiosios; 65 m. ir vyresni asmenys.
Be skiepų, yra ir nespecifinių gripo profilaktikos priemonių: organizmą stiprinantys preparatai, higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas, grūdinimasis. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios būtent šį sezoną, todėl šios priemonės vadinamos nespecifinėmis. Jos stiprina bendrą žmogaus sveikatą, bet nesukuria specifinio imuniteto nuo gripo viruso.
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojai nuolat bendrauja su miesto gyventojais, įvairiomis įmonėmis, mokyklomis ir kitomis įstaigomis, todėl suskubo skiepytis rudenį, kad organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas ir taip būtų užtikrinamas saugus bendravimas su miesto visuomene.
Būkime sveiki, skiepykimės, nes privalome galvoti ne tik apie save, bet ir kitus!