Stresas ir jo poveikis sveikatai

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (Oksfordo universiteto žodynas).

Kasdienybėje bet kokie neigiami išgyvenimai įprastai vadinami stresu – tai ir stipri emocija, ir organizmo fiziologinis atsakas, ir elgesio reagavimas į nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. Nepageidaujamos ar ekstremalios situacijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl stresas tam tikrais momentais tiesiog būtinas, kad gebėtume reaguoti instinktyviai, o ne remdamiesi mąstymu. Sukrėsto žmogaus pirminė reakcija į nepalankų fiziologinį ar psichologinį stresorių neretai būna neįprasta, nes negebama tinkamai įvertinti padėtį. Verta pažymėti, kad stresoriai kaskart „kaupiasi“, neretai dar vienas papildomas šokiruojantis įvykis – ir organizmas „išgriūva“ ar „susprogsta“. JAV mokslininkai yra suskirstę pagrindines stresines situacijas pagal balus: 100 balų – artimojo mirtis, 75 balai – skyrybos, 53 balai – sunki liga, 50 balų – vestuvės, 39 balai – vaiko gimimas, 31 balas – skola, 27 balai – paaukštinimas darbe, 13 balų – atostogos. Jei žmogus per vienerius metus patiria tiek daug stresinių situacijų, jog bendras balas siekia daugiau nei 300, iškyla didelis pavojus ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas – teigiamos nuostatos ar pasikeitęs požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai. Teigiamų nuostatų metu formuojamos medžiagos – hormonai, kurie sveikatinamai veikia mūsų organizmą. Kai galvoje vyrauja teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos – laimės hormonas endorfinas, oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos – kortizolis, noradrenalinas, adrenalinas. Pasak mokslininkų, lėtinio pykčio metu organizme gaminasi nuodas – imperilas, kuris žaloja kepenis ir širdį. Reikia kreipti dėmesį į mąstymo kokybę, kad suvaldytume stresą!

Streso malšinimo būdai: subalansuota mityba, kokybiškas miegas, diafragminis kvėpavimas, nerimo reguliavimas, dvasingumo praktikavimas, dėkingumo praktikavimas, juoko praktika.

 

Daugiau informacijos skaitykite čia: 

http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Patarimai/Streso_poveikis_sveikatai.%202019.pdf

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *