Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Tarptautinė kovos su triukšmu supratimo diena minima paskutinį balandžio trečiadienį. Ši diena skirta pažymėti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai. Žmonija nuo triukšmo ginasi jau seniai. Įvairių draudimų ir apribojimų buvo senovės Graikijoje ir Romoje, nuo viduriniųjų amžių iki mūsų laikų.

Aplinkos triukšmas – nepageidaujamas arba žalingas garsas iš lauko – plinta tiek trukmės, tiek geografinės aprėpties prasme. Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Daugiausia problemų tai kelia miesto aplinkai; maždaug 75 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, o eismo kiekis vis dar tebeauga. Šalių apžvalgos rodo, kad su aplinkos triukšmu susijusių nusiskundimų daugėja daugelyje Europos šalių. Maždaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 milijonų žmonių) yra veikiami per didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. Bemaž 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau, nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti.

Jis gali kenkti žmogui tiek fiziškai, tiek psichologiškai, trikdydamas pagrindinę jo veiklą, pvz., miegą, poilsį, mokymąsi ir bendravimą. Triukšmingoje aplinkoje žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta. Didesnis nei 80 decibelų triukšmas sukelia klausos nuovargį, o ilgą laiką būdamas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti.

Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą. Nepaisant šių skaičių, tos pačios organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad net apie 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų kasdien veikia gatvių triukšmas, kurio intensyvumo lygis viršija 55 dB. Kitų 20 proc. gyventojų ausis kasdien pasiekia triukšmas, didesnis nei 65 dB. Daugiau nei 30 proc. europiečių veikia didesnis kaip 55 dB triukšmas nakties metu.

Triukšmo poveikis padidėja, kai kartu esama kitų aplinkos dirgiklių, pvz., oro taršos ir cheminių medžiagų. Tai ypač aktualu miestams, kur esama daugelio šių dirgiklių.

Triukšmo poveikis ne tik sukelia galvos svaigimą ar skausmą, sutrikdo miegą, didėja nervinis išsekimas, sukelia susierzinimą ir kenkia klausai, bet sukelia kitų sveikatos problemų, pvz., širdies ir kraujagyslių sutrikimus.
Statistiškai įrodyta, jog dėl triukšmo didėja kraujospūdis, streso hormonų bei riebalų koncentracija – net ir tuomet, kai žmonės miega. Bėgant laikui, dėl šių poveikių gali siaurėti kraujagyslės ir ištikti širdies infarktas.

Kai kurie žmonės triukšmui jautresni už kitus. Labiausiai nuo jo turėtume saugoti vaikus. Mažiesiems reikia daugiau miego nei suaugusiesiems, todėl turėtume pasirūpinti, kad naktį jų miegamuosiuose būtų kuo tyliau. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus (jų dienos režimas itin pažeistas nereguliaraus miego). Triukšmas taip pat labai pavojingas gyvenantiems šalia judrių gatvių, triukšminguose mikrorajonuose.

Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę. Be to, siūloma laikytis „tylos dietos“, kitaip tariant, išjungti elektroninius prietaisus, informavimo šaltinius, paskirti laiko tyliajam poilsiui: aplankyti parodą, pasivaikščioti parke ar miške, nueiti į biblioteką, o gal tiesiog pasėdėti pasvajoti tyloje. Jūs galite sumažinti žalojantį triukšmo poveikį klausai ausų kamšteliais ar ausinėmis, dažniau išeidami pailsėti į ramesnę aplinką. Šių patarimų ypač neturėtų pamiršti tie, kuriems gera klausa yra jų „darbo įrankis“ (gydytojai, muzikantai, dainininkai, ir kt.), tėvai, norintys, kad jų vaikai galėtų pasirinkti šias profesijas. Atminkite, sugadinta klausa lieka visam gyvenimui.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Agnė Šimoliūnaitė