Tvarkydami aplinką neterškime oro

Pavasaris – švaros laikotarpis, kai tvarkome namus ir teritorijas prie jų, sodus, sodybas. Tačiau yra gyventojų, kurie per žiemą susikaupusių šiukšlių, nereikalingų daiktų, net padangų atsikrato degindami juos tiesiog laužuose. Taip besielgiantieji turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik jų pačių ar jų šeimų, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.

          Kiekvieną pavasarį atsiranda pernykštės sudžiuvusios augmenijos degintojų. Nors apie žolės deginimo žalą aplinkai, žmonių sveikatai, saugumui ir turtui nuolat informuojama žiniasklaidos priemonėse, vis tiek pasitaiko neatsakingų žmonių degina sudžiuvusią žolę. Kai kurie jų net mano, kad tai yra naudinga. Galbūt tai ir lengviausias būdas atsikratyti visos pernykštės augmenijos, bet jis yra žalingas orui, kuriuo kvėpuojame, gyvūnams ir dirvožemiui. Žolės deginimas mažina dirvožemio derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai ar gyvenamieji pastatai. Žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių.

Degant biomasei ypač teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai dideli kiekiai nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, sumažina deguonies patekimą į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Kietosios dalelės, patekusios į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, gali juos sudirginti (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Įkvepiamame ore esančios kietosios dalelės gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į žmonių ir gyvūnų kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas.

Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems vienodai pasireiškia. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.

Svarbu suprasti savo veiksmų pasekmes ir neapgalvotais veiksmais (žolės, įvairių nereikalingų daiktų deginimas ir pan.) neteršti gyvenamosios aplinkos oro, nes tai žaloja pačių degintojų, jų artimųjų, kaimynystėje gyvenančių žmonių ir gyvūnų sveikatą.  Esant dėl ne nuo jūsų veiklos padidėjusiai aplinkos oro taršai, patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Tokiu atveju sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje kai aplinkos oro tarša padidėjusi, geriau neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Esant padidėjusiai oro taršai, patariama neatidarinėti transporto priemonės langų ir nesinaudoti dviračiu kelionėms iš vienos vietos į kitą vengiant teršalų patekimo į plaučius.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją