Prezidentūros ir Seimo iniciatyva organizuota konferencija „Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų“, vykusi gegužės 8 d. Seime, yra pirmas tokio lygio renginys, skirtas aptarti išimtinai savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaidmenį stiprinant Lietuvos gyventojų sveikatą. Kaip savo sveikinimo kalboje pabrėžė LR pirmoji ponia Diana Nausėdienė, visuomenės sveikatos biurai (VSB) saugo gyventojus nuo kenksmingų įpročių, ugdo sveikos gyvensenos modelius, suteikia tam reikalingų sveikatos žinių. Šios žinios turėtų pasiekti kiekvieną Lietuvos gyventoją.

D.Nausėdienė savo kalboje ypatingą dėmesį skyrė kovai su naujomis, bet nesveikomis gyvensenos formomis, kurios žudo vaikus – rūkymu, psichotropinių medžiagų vartojimu, priklausomybe nuo interneto ir socialinių tinklų. Ji pateikė ir neraminančių faktų apie tai, kad vaikai nepakankamai valgo vaisių ir daržovių, vis mažiau juda, turi antsvorio ir tampa vis mažiau laimingi. Todėl ji paragino sutelkti tarpsektorines pajėgas kuriant sveiką aplinką, kurioje vaiko gyvenseną sudarytų 50 proc. fizinio aktyvumo ir 50 proc. intelektualinio bei socialinio gyvenimo, kad vaikai augtų sveikais mūsų klestinčios ateities kūrėjais. D.Nausėdienė akcentavo, kad VSB darbas nusipelno didesnio valstybės dėmesio ir finansavimo, nes didesnės investicijos į visuomenės sveikatinimą yra efektyvu.

Jai paantrino ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Pirmininkė pabrėžė, kad tikrasis valstybės brandumas – investavimas į prevenciją, todėl VSB vaidmuo turi būti stiprinamas. Jei skelbiama, kad prevencija yra prioritetas, tai toks požiūris turi atsispindėti ir finansavime, ir dėmesyje VSB, nes sveikatos politika tampa kūnu per VSB.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patikslino, kad 1986 m. Otavoje patvirtintoje Visuomenės sveikatos stiprinimo chartijoje sveikatos stiprinimas įtvirtintas kaip žmogaus įgalinimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenseną ir ją kontroliuoti. Valstybės vaidmuo – sukurti sveikatai palankią aplinką, skirti dėmesį prevencijai. Ministrė pabrėžė, kad sveikatos stiprinimo pagrindas – VSB, kaip veikimo algoritmo ašis kuriant sveikesnę visuomenę. Ji akcentavo, kad sveikatos politikos sėkmės rodiklis – ilgesnė sveiko gyvenimo trukmė. Tad, stiprinant visuomenės sveikatą, siekiama užtikrinti ilgesnį ir sveikesnį jos narių gyvenimą, sukuriama didžiausia socialinė vertė – gyvenimo kokybė.

Savo pranešime ministrė pažadėjo diegti tas intervencijas, kurios ilgintų sveiko gyvenimo trukmę. Sprendimai, kurių ministerija žada imtis – perteklinių mažos vertės veiklų atsisakymas, visuomenės sveikatos specialistų kompetencijų pritaikymas šiuolaikiniams iššūkiams, procesų standartizavimas siekiant maksimalaus efektyvumo bei koncentracija į didžiausią poveikį darančias visuomenės sveikatos stiprinimo sritis.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė savo pranešime aptarė ne tik kasdienę VSB veiklą, bet ir poveikį, kurį VSB veikla daro Lietuvos demografiniams, ekonominiams rodikliams bei visuomenės atsparumui įvairiausioms krizėms. Ji plačiai aptarė egzistuojančius iššūkius, su kuriais susiduria biurai (specialistų trūkumas, nekonkurencingas darbo užmokestis, veiklos projektiškumas ir kt.) bei teigiamus kokybinius pokyčius VSB veikloje (duomenimis grįsti sprendimai, perėjimas nuo vienkartinių akcijų prie ilgalaikių programų, nuo renginių – link poveikio matavimo ir kt.). D.Genienė akcentavo, kad dar per mažai išnaudojamas VSB potencialas sujungti gydytojų rekomendacijas su praktiniu šių rekomendacijų įgyvendinimu.

Visi konferencijos pranešėjai savo pasisakymuose pabrėžė prevencijos svarbą, tinkamo visuomenės sveikatos specialistų parengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo poreikį, perėjimo prie rezultatų, o ne procesų vertinimo būtinybę ir viltį dėl didesnės asmens ir visuomenės sveikatos sektorių sinergijos.