Gyvenimo kokybė, sveikata, laimingumas, nuotaika, artimi žmonės ir gyvensena - tai sritys, kurios nagrinėjamos atliekant suaugusiųjų Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimus. Standartizuoti 2022 metų suaugusiųjų gyventojų  gyvenimo kokybės, sveikatos būklės ir laimingumo rodikliai, paskelbti 2023 metų III ketvirtį, atskleidžia, kad savo gyvenimo kokybę geriau vertina Lietuvos moterys nei vyrai. Tyrimas parodė, kad  Panevėžio miesto gyventojai savo gyvenimo kokybę vertina geriau, lyginant su šalies vidurkiu.

Apibendrinus tyrimo rezultatus matyti, kad Panevėžio mieste vyrams dažniau nei moterims yra būdinga  prislėgta nuotaika ir nerimas, o moterys dažniau nurodė turinčios ilgalaikių sveikatos problemų.  Nustatyti ir kiti netolygumai  tarp lyčių: užfiksuota, kad net 8,1 proc. vyrų ir tik 2,5 proc. moterų atsakė, jog neturi nei vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrus su sunkiomis asmeninėmis problemomis. Moterys dažniau nei vyrai nurodė savo dabartinę būklę kaip gerą arba labai gerą, o vyrai buvo daugiau linkę keisti savo gyvensenos įpročius, nors ir nesėkmingai. Lyginant su šalies vidurkiu, noras keisti gyvensenos įpročius Panevėžio mieste buvo mažesnis beveik 10 proc. nei Lietuvos.

Sveikatos elgsena. Suaugusiųjų gyvensenos rodiklių tyrimas atskleidė, kad  moterys dažniau nei vyrai kasdien valgo daržoves ir vaisius, saldumynus bei papildomai dedą druskos į paruoštą maistą. Kita vertus, vyrai gerokai dažniau nurodė kasdien vartoję gazuotus saldžiuosius ir energinius gėrimus. Nustatyta, kad  mūsų mieste fiziškai aktyvesnės yra moterys nei vyrai.

Rizikinga elgsena. Tabako gaminių ir elektroninių cigarečių, alkoholinių gėrimų ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas ryškiai skyrėsi lyginant standartizuotus rodiklius tarp lyčių. Matomi dideli skirtumai tarp vyrų ir moterų – vyrai dažniau  vartojo tabako gaminius, alkoholinius gėrimus ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Vyrai dažniau nei moterys nurodė rūkę elektronines cigaretes ar naudoję kitus elektroninius įtaisus rūkyti, tačiau skirtumas tarp lyčių nebuvo toks didelis kaip kitų šios kategorijos rodiklių atveju.

Vertinant saugumo kelyje  kategorijos standartizuotus rodiklius, nustatyta, kad moterys linkusios labiau save saugoti: dažniau nurodė visada nešiojusios tamsiu paros metu atšvaitus, segėjusios saugos diržą. Svarbu paminėti, kad gyventojai buvo linkę visada užsisegti saugos diržą važiuodami automobiliu, tačiau vos nedidelė dalis suaugusių dėvėjo šalmą važiuodami dviračiu.

Atliktas suaugusių gyvensenos rodiklių apibendrinimas išryškino gyvensenos rodiklių netolygumus tarp savivaldybių ir lyčių. Gauti rezultatai gali padėti įvairių sektorių (sveikatos, aplinkos, švietimo ir kt.) tiek nacionalinio, tiek vietos lygmens institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms laiku priimti atitinkamus sprendimus, skirtus šiems netolygumams mažinti ir gyventojų gyvenimo kokybei gerinti.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės stebėseną Indrė Čaikinienė

Išsamesnė gyvensenos tyrimo apžvalga (atidaryti naujame lange ir peržiūrėti)