Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Higienos Institututu pristato 2025 m. spalio 13–17 d. mieste ivykdyto moksleivių mobilumo tyrimo „Rankos aukštyn“ rezultatus. Tyrimas, parengtas remiantis Škotijos „Hands up“ pavyzdžiu, atskleidė džiuginančią tendenciją – beveik 4 iš 10 Panevėžio 5–12 klasių mokinių į mokyklą renkasi keliauti aktyviai, o popietinėmis valandomis pėsčiųjų gretos dar labiau išauga.

Šiame visoje Škotijoje nacionaline duomenų baze tapusiame tyrime Panevėžyje dalyvavo net 17 bendrojo ugdymo mokyklų, o bendras apklaustų 5–12 klasių moksleivių skaičius siekė 5 652 moksleivius. Tai sudaro net 91,7 proc. visos tikslinės populiacijos, todėl surinkti duomenys atspindi itin tikslų ir patikimą mūsų miesto moksleivių keliavimo įpročių portretą.

Rytinis pikas: aktyvus judumas lenkia automobilius

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad aktyvus keliavimas į mokyklą yra viena efektyviausių priemonių užtikrinti kasdienę fizinio aktyvumo normą bei mažinti nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką jauname amžiuje.

Sugrupavus rytinio keliavimo duomenis į pagrindines kategorijas, išryškėja džiuginantis vaizdas – Panevėžyje pirmauja aktyvus judumas:

• 38,9 proc. moksleivių renkasi aktyvų judumą (ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, paspirtuku ar riedlente).
• 34,7 proc. keliauja privačiu motorizuotu transportu (automobiliu, el. dviračiu/paspirtuku).
• 18,9 proc. naudojasi viešuoju transportu (autobusu).
• 7,5 proc. renkasi mišrų judumo būdą (dalį kelio važiuoja automobiliu, o likusią atstumą įveikia pėsčiomis).

Atskiras keliavimo būdų pasiskirstymas rodo, kad pėsčiomis ryte eina 33,7 proc. moksleivių, automobiliu atvežami 32,0 proc., autobusu atvyksta 18,9 proc., dviračiu – 4,1 proc., elektriniais paspirtukais ar dviračiais – 2,7 proc., o paprastais paspirtukais ar riedlentėmis – 1,1 proc. moksleivių.

Mokyklos bendruomenės įtaka: sveikatą stiprinančios mokyklos žengia priekyje

Tyrimo duomenys aiškiai parodė, kad mokyklos aplinka ir ugdomi įpročiai turi tiesioginį poveikį vaikų pasirinkimams. Tarp analizuotų įstaigų buvo 8 sveikatą stiprinančios ir 2 aktyvios mokyklos. Taip pat tyrime įtrauktos ir 4 sveikatą stiprinančios Tauragės rajono mokyklos.

Šiame tinkle besimokantys moksleiviai pėsčiomis eina gerokai dažniau (36,7 proc.), lyginant su bendru vidurkiu. Todėl galime manyti, kad nuoseklus sveikatos stiprinimo idėjų integravimas į mokyklos kasdienybę formuoja sveikesnius vaikų kasdienio judumo įpročius.

Nuo penktoko iki dvyliktoko: kaip kinta keliavimo įpročiai?

Moksleivių amžius yra esminis veiksnys, lemiantis jų savarankiškumą kelyje į mokyklą:

1. Penktokų „automobilizacija“: 5-ose klasėse fiksuojamas didžiausias priklausomybės nuo automobilio rodiklis – net 41,8 proc. penktokų į pamokas atvežami automobiliu, o pėsčiomis eina 31,1 proc.
2. Vidurinės klasės renkasi pėsčiųjų takus: 6–8 klasėse dominuoja ėjimas pėsčiomis, kuris piką pasiekia 8-oje klasėje (40,5 proc.), o atvežimas automobiliu sumažėja.
3. Vyresniųjų kryptis – viešasis transportas: 9–12 klasėse stebimas autobusu keliaujančių mokinių augimas. Jei 5-oje klasėje autobusu keliauja tik 9,9 proc. vaikų, tai 11-oje klasėje šis rodiklis išauga net iki 30,5 proc.

Popietė – laikas laisvesniam ir aktyvesniam judėjimui

Grįžtant iš mokyklos tarp atsakiusiųjų didesnė dalis mokinių nurodė ėjimą pėsčiomis. Į klausimą apie kelionę į mokyklą atsakė 5 652, o apie grįžimą iš mokyklos – 3 890 mokinių, todėl negalime teigti, kad tie patys mokiniai ryte buvo atvežami automobiliu, o po pamokų grįžo pėsčiomis. Tyrime nebuvo vertinamos kelionių priežastys, atstumai, tėvų darbotvarkė ar kitos aplinkybės, todėl priežastis, kodėl po pamokų keičiasi keliavimo būdas, galime tik numanyti, bet nepatvirtinti tyrimo duomenimis.

• Ėjimas pėsčiomis išauga iki 37,9 proc. (ryte – 33,7 proc.)
• Kelionės automobiliu sumažėja iki 27,0 proc. (ryte – 32,0 proc.)

• Viešasis transportas išlaiko panašų lygį – 22,0 proc.
• Kiti būdai (dviračiai, paspirtukai ir kt.) sudaro 6,7 proc.
• Mišrūs būdai (automobiliu ir pėščiomis) – 6,4 proc.

Šis 5 proc. kelionių automobiliu sumažėjimas po pamokų galimai rodo, kad dalis rytinių kelionių automobiliu tėra „patogumo kelionės“ tėvams pakeliui į darbą, o ne objektyvi būtinybė dėl atstumo. Be to, popietinis ėjimas pėsčiomis yra itin svarbus moksleivių emocinei sveikatai ir socializacijai su bendraamžiais.

Rekomendacijos ir žingsniai ateičiai

Remiantis tyrimo išvadomis, Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bei Higienos Institutas numato šias prioritetines kryptis:

• Tikslinė edukacija tėvams: Skatinti mažiausiųjų moksleivių (ypač penktokų) tėvus rinktis „mišrų judumą“ – išleisti vaiką saugioje vietoje likus nedideliam atstumui iki mokyklos, leidžiant jam ryte bent kelias minutes pasivaikščioti gryname ore.
• Infrastruktūros ir saugumo didinimas: Prioriterizuoti saugaus eismo priemonių diegimą prie mokyklų.
• Viešojo transporto pritaikymas: Siūloma kartu su savivaldybe ir mokyklomis įvertinti susisiekimo galimybes, pritaikant juos prie mokyklų poreikių, atsižvelgiant į tris kartus išaugantį vyresnių klasių moksleivių poreikį.

Tyrimo atąskaitą rasite čia