Savižudybė – tai daugelio veiksnių poveikio padarinys. Tarp jų yra išskiriami genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai, dažnai apsunkinti traumos ar praradimo. Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 asmenis, tarp kurių yra ne tik šeimos nariai, bet ir nusižudžiusį asmenį artimiau pažinoję žmonės: šeima, kolegos, draugai ir/ar kiti bendruomenės nariai.

Po savižudybės bendruomenėje dažniausiai pasireiškia intensyvios reakcijos:

⇢ Šokas ir sumišimas – sunku priimti realybę, atrodo, kad įvykis „neįmanomas“;

⇢ Sielvartas ir gedulas – gilus netekties išgyvenimas;

⇢ Kaltė – nuolatinis klausimas: „Ar buvo galima to išvengti?“;

⇢ Pyktis – nukreiptas į save, į kitus, į institucijas ar net į mirusįjį;

⇢ Nerimas ir nesaugumas – baimė dėl ateities ir kitų bendruomenės narių.

Neretai po tokių įvykių žmonės vengia kalbėti, nes bijo būti nesuprasti ar neįvertinti, kai kurie bendruomenės nariai gali abejoti dėl pagalbos reikalingumo.

Labai norime priminti – tyla apie mirtį dėl savižudybės didina įtampą, mažina tarpusavio pasitikėjimą bei ilgina atsigavimo po įvykio procesą.

Kviečiame kilus tokiems sunkumams nelikti vieniems ir kreiptis į Psichologinių krizių pagalbos centrą Nr. 1815, kurie teikia tiek pagalbą telefonu, tiek mobiliosios komandos paslaugas, kai dėl mirties dėl savižudybės yra paveiktas bent 1 asmuo.

PAGALBA YRA NEMOKAMA!