Pasaulinės imunizacijos savaitės proga, balandžio 29 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo renginį, skirtą skleisti žinią apie skiepus kaip apie vieną efektyviausių visuomenės sveikatos išsaugojimo priemonių.  Skaičiuojama, kad per pastaruosius 50 metų pasaulinės imunizacijos pastangomis išgelbėta apie 154 milijonai gyvybių. Todėl drąsiai galima teigti, kad vakcinos turi ypatingą reikšmę pasaulinei sveikatos apsaugai.

Pristatydama renginio auditorijai imunizacijos svarbą, Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Virginija Vaičekonienė pabrėžė tris pagrindines priežastis, dėl kurių verta skiepytis. Pirma, skiepai suteikia individualią apsaugą nuo sunkių ligų. Antra, pasiskiepijus didžiajai daliai gyventojų, susidaro kolektyvinis imunitetas, apsaugantis ir tą nedidelę dalį gyventojų, kurie dėl įvairių priežasčių negali būti paskiepyti. Trečia, skiepai sustabdo infekcinės ligos plitimą ar ją visai sunaikina, kaip atsitiko su raupais. Tai reiškia, kad visa visuomenės tampa saugesnė. Tą reikia suprasti ir šią žinią skleisti visuomenėje. Sveikatos raštingumas padeda mums saugoti ir stiprinti savo, artimųjų, draugų, bendradarbių ir visos visuomenės sveikatą.

Plačiau apie imunizacijos, t.y., skiepijimosi, naudą pranešimą skaitė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė. Ji akcentavo, kad bet kokiu atveju skiepai yra geriau, nei persirgti užkrečiamąja liga, nes reakcijos į skiepus būna nedidelės ir trumpalaikės, o ligos pasekmės gali būti ne tik sunkios, bet ir mirtinos. Ji pateikė statistinius duomenis apie kai kurių ligų skiepijimosi apimtis tiek Lietuvoje, tiek ir ES bei visame pasaulyje.

Pranešėja pasidžiaugė, kad Lietuvoje po truputį didėja 11 m. vaikų skiepijimo nuo žmogaus papilomos viruso apimtys. Šis skiepas leidžia apsaugoti jaunus žmones nuo tam tikrų šio viruso sukeliamų vėžinių susirgimų. Tačiau ypač neramina tai, kad tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės (MMR) skiepų apimtys mažėja ir šiuo metu net nebesiekia kolektyviniam imunitetui svarbios 90 proc. skiepijimo apimties populiacijoje  – tiek 2 m., tiek ir 7 m. amžiaus vaikų tarpe. Tai reiškia, kad šios ligos gali vėl plačiai paplisti visuomenėje.  Gera žinia yra ta, kad nuo 2016 m. iki 2025 m. sergamumas rotavirusine infekcija ir meningokokine B infekcija Panevėžio apskrityje sumažėjo 3 kartus. Visa tai – dėka skiepijimosi apimčių didėjimo.

D.Brajinskienė plačiai pristatė vaikų skiepijimų kalendorių, informavo apie nemokamus skiepus vaikams (nuo meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų), asmenims nuo 26 m. (nuo difterijos ir stabligės) ir  vyresnio amžiaus suaugusiems asmenims (nuo erkinio encefalito), gripo ir kt.), paaiškino, kokie pavojai tyko keliaujant po įvairias šalis, kur infekcinės ligos nėra taip sėkmingai valdomos, kaip Lietuvoje. Pranešėja paaiškino, kad imunizacija padeda mažinti antimikrobinio atsparumo keliamą pavojų – pasiskiepijus nuo infekcinių ligų, jomis nesusergama, todėl nereikia naudoti antibakterinių ar antivirusinių medžiagų ligai gydyti, o tai mažina tikimybę, kad ligos sukėlėjai taps atsparūs jų sunaikinimui skirtoms antimikrobinėms medžiagoms. Deja, bet dalies tuberkuliozės atvejų jau nebegalima išgydyti.

Auditorija, kurioje buvo suaugę asmenys, besimokantys pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, slaugytojo padėjėjo, individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programas, apibėrė klausimais pranešėją klausimais, asmeniniais pavyzdžiais apie susidūrimus su infekcinėmis ligomis ir patarimais. Klausytojai svarstė, kad gydytojai turėtų dažniau priminti žmonėms apie skiepų naudą, paskatinti juos skiepytis. Jie rekomendavo apie skiepus aiškinti tėvams, kad šie paskui, vaikui susirgus ar net mirus, nekaltintų gydytojų. Klausytojai pateikė pasiūlymų skaityti paskaitas apie skiepus 12-tokams ar kitiems gimnazistams, kad šie patys galėtų priimti sprendimus dėl skiepijimosi kai sukaks 18 m. Savo susirūpinimą skiepijimosi situacija Lietuvoje klausytojai išreiškė keldami klausimą, ar negalima skirti baudų tiems gydytojams, kurie pataria pacientams nesiskiepyti.

Renginio pabaigoje V.Vaičekonienė išreiškė viltį, kad šis klausytojų susidomėjimas vakcinacija ir jos teikiama nauda žmonių sveikatai paskatins juos tapti vakcinų ambasadoriais ir skleisti šią gerąją žinią savo artimųjų, draugų, pažįstamų rate. Tik bendromis pastangomis plačiai skleidžiant mokslu grįstas žinias apie vakcinacijos naudą, padėsime išsaugoti savo ir visuomenės sveikatą infekcinių ligų pavojaus akivaizdoje.