Jau antrą kartą šiais metais Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pakvietė Panevėžio įmonių, ugdymo įstaigų ir vietos bendruomenių atstovus vykti į sveikos aplinkos kūrimo gerosios praktikos vizitą Aukštaitijos nacionaliniame parke. 

Praėjusią savaitę vykusio vizito tikslas – didinti visuomenės supratimą apie žmonių, augalų, gyvūnų ir jų ekosistemų sveikatą kaip vieną visumą. Taip pat siekta supažindinti dalyvius, kaip urbanizuotose teritorijose sukurti palankesnę aplinką vaikų ir suaugusiųjų sveikatai, įmonių, įstaigų bei bendruomenių teritorijose kuriant biologinės įvairovės salas.

Gerosios praktikos vizito metu dalyviai iš įvairių miesto įmonių ir ugdymo įstaigų lankėsi Aukštaitijos nacionaliniame parke, Palūšėje, kur susipažino su Istorinių augalų ekspoziciniu sodu ir jame klestinčiais daugiamečiais augalais. Tokie augalai, žydintys nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, geba palaikyti daugybę laukinių apdulkintojų: bites, kamanes, vapsvas, žiedmuses, dieninius bei naktinius drugius ir įvairius vabalus. Šių vabzdžių populiacija dėl mažėjančių natūralių buveinių plotų šiuo metu sparčiai nyksta.

Vizito dalyviai galėjo pasisemti naujų idėjų savo įstaigų teritorijoms apželdinti augalais, palankiais vietiniams vabzdžiams ir smulkiajai gyvūnijai. Tokių idėjų įgyvendinimas Panevėžio mieste padėtų ne tik išplėsti biologiniu požiūriu vertingus žaliuosius plotus, bet ir praturtintų vietinių apdulkintojų įvairovę bei pritrauktų daugiau skirtingų rūšių paukščių ar kitų smulkių gyvūnų. 

Tai turi tiesioginės įtakos ir miesto gyventojų sveikatai. Miestai, kuriuose gausu įvairių augalų bei gyvūnų rūšių, pasižymi turtingesne dirvožemio ir oro mikroflora, o tai gerina žmonių odos bei žarnyno mikrobiomą ir „treniruoja“ imuninę sistemą. Vabzdžiai apdulkindami augalus taip pat didina mieste auginamų vaisių, uogų ir daržovių derlingumą bei palaiko maisto grandinę. Netekę vabzdžių apdulkintojų, netektume didžiosios dalies vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų, o tai sukeltų katastrofišką vitaminų bei mikroelementų trūkumą ir smarkiai padidintų lėtinių ligų naštą.

Kartu su Aukštaitijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiąja specialiste, ekologe Asta Survilaite vaikščiodami Meironių pažintiniu taku, vizito dalyviai galėjo įsitikinti, kaip veikia sveikos ekosistemos. Jos palaiko daugybę gyvybės formų ir suteikia žmonėms sveiką aplinką – gryną orą, švarų vandenį, miško gėrybes, vaistinius augalus bei stresą mažinantį gamtos grožį. 

Miestams būdingose išbalansuotose ekosistemose būtina praturtinti ekologiškai skurdžius monokultūrinius žaliuosius plotus įvairiais vietiniais augalais ir taip kurti visuomenės sveikatai palankesnę aplinką. Kiekviena organizacija, valdanti tam tikrą teritoriją, gali svariai prisidėti prie biologinės įvairovės plėtros Panevėžyje – sodindama medžius ir vietinius daugiamečius augalus, įveisdama natūralias pievas, rečiau jas šienaudama ar pagal galimybes išsaugodama pelkėtas vietas bei šlapynes. Visa tai teigiamai paveiks Panevėžio miesto gyventojų sveikatą.