Teisinė informacija

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro projektas „Judėsi – laimėsi“ (finansuojamas Panevėžio miesto savivaldybės specialiosios sveikatos rėmimo programos) startavo rugpjūčio 10 d.

Žygis „Judėkime, šokime, juokimės“ įvyko!
Įveikus 12 km Žydrąją dviračių trasą nuo Senvagės, Berčiūnų pušynas aidėjo nuo būgnų muzikos, aktyvaus judesio, skardaus juoko ir šokių.
Ačiū už bendrystę, puikią nuotaiką, pozityvą visiems žygeiviams! O Jūsų buvo daug!

Ačiū žygio partneriams:
Panevėžio miesto savivaldybei,
VšĮ „Berčiūnų ateitininkų stovyklai“,
IĮ „Jurgitėlės amatai“,
Asociacijai „Visada su sportu“,
Panevėžio klubui „Dviračiai“,
Raimundui Dambrauskui.
Už įamžintas žygio akimirkas Meilei Druktenytei, Tik Foto.

Nuotraukas rasite čia: https://www.panevezysvsb.lt/galerija/

 

 

Projektas „Judėsi – laimėsi“

Renkamės rugpjūčio 10 d. 10 val. Senvagėje, prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklo.
Žygiuosime, važiuosime, eisime dviračių Žydrąja trasa nuo Panevėžio Senvagės iki Berčiūnų pušyno (apie 12 km). Berčiūnų pušyne „Afrikietiškų būgnų“ praktinis užsiėmimas.
Jūsų laukia staigmenos, prizai.

Išsami informacija ir registracija tel. (8 45) 46 75 06.

Kviečiame dalyvauti visus – ir jaunus, ir senjorus, ir šeimomis, ir po vieną žygyje „Judėkime, šokime, juokimės“!

Projektas „Mes už blaivų ir aktyvų Panevėžį!“

Tikslas – didinti Panevėžio miesto gyventojų sąmoningumą rinktis fizinį aktyvumą ir bendrystę, kaip būdą, sveikai ir be alkoholio leisti laisvalaikį.

Trečiadieniais numatytomis datomis (prisegama) vyks septyni ėjimai-bėgimai Senvagėje, nuo 18.00 iki 19.00 val.

Dalyviai distanciją ir jos įveikimo būdą pasirenka patys, o kiekvieną renginį pradėsime vis kitokia mankšta.

Pačių aktyviausių dalyvių lauks organizatorių ir partnerių paruoštos malonios staigmenos, prizai (dalyvavimas renginiuose bus pažymimas dalyvio kortelėje).

Renginys finansuojamas Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Kepsnių lauke sezonui įsibėgėjus labai svarbu nepamiršti pagrindinių maisto pasirinkimo ir jo ruošimo taisyklių

Renkantis gaminius, skirtus kepti ant grotelių, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Mėsos gaminiai, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E250), nėra tinkami kepti kepsninėse. Natrio nitritas, reaguodamas su aminais ir amino rūgštimis, aukštesnėje nei 110 °C temperatūroje sudaro kancerogeninius junginius – nitrozaminus.
Prekybos vietose nusipirktą žalią mėsą, jūros gėrybes būtina tinkamai supakuoti ir atskirti nuo kitų maisto produktų, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Greitai gendantį kepti paruoštą maistą būtina laikyti šaldytuve tinkamoje temperatūroje. Jei vykstama į gamtą, maistą rekomenduojama gabenti ir laikyti švariuose šaltkrepšiuose ar kitose tam skirtose talpose. Jei lieka nesuvartoto maisto, jį reikėtų supakuoti į uždaras talpas ir užtikrinti reikiamą temperatūrinį režimą. Maistas kambario temperatūroje neturėtų būti laikomas ilgiau nei 2 valandas, o esant aukštesnei nei 30 °C temperatūrai – ne ilgiau nei valandą.
Marinatai, padažai, turėję sąlytį su žalia mėsa, nebūtų vartojami. Reikia vengti bet kokio termiškai apdoroto (valgyti paruošto) maisto sąlyčio su neapdorotu maistu.
Labai svarbu užtikrinti maistui kepti ar gaminti naudojamų daiktų (iešmų, kepimo grotelių, kepsninių, pjaustymo lentelių ir kt.) švarą: juos būtina kruopščiai nuplauti karštu vandeniu, išdžiovinti. Dažnai kepsninėms, grotelėms valyti yra naudojami metaliniai šepetėliai, kempinėlės, todėl svarbu, kad ant kepimui naudojamų paviršių, įrankių neliktų jų likučių.
Svarbiausia taisyklė – nepamiršti nusiplauti rankų prieš maisto gaminimą, po sąlyčio su žalia mėsa, po valgio ruošimo.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją

Koks kiaušinių tinkamumo vartoti terminas ir kaip suprasti kitą ženklinimo informaciją?

Kiaušiniai – vieni dažniausiai naudojamų maisto produktų, pasižyminčių aukšta maistine verte. Kaip ir daugelio kitų maisto produktų, kiaušinių kokybė ir maistinė vertė priklauso nuo daugelio faktorių, iš kurių vienas svarbiausių – šviežumas. Pasirinkti šviežiausius kiaušinius vartotojams padeda ant pakuočių nurodyti tinkamumo vartoti terminai.
Kiaušinius geriausia suvartoti per 28 dienas, skaičiuojant nuo jų padėjimo dienos. Į šį terminą yra įskaičiuojamas ne tik laikas, reikalingas kiaušiniams supakuoti ir atvežti į prekybos vietas, bet ir kiaušinių saugojimo namuose laikas. Kuo ilgiau užtrunka maisto produkto kelionė nuo jo pagaminimo vietos iki vartotojo, tuo labiau sutrumpėja tokio maisto produkto saugojimo namuose laikas. Sužinoti, iš kokios šalies atvežtus kiaušinius perkate, galite paprastai – tereikia atkreipti dėmesį į ant paties kiaušinio nurodytą šalies kodą (Pvz. LT – Lietuva, LV – Latvija, PL – Lenkija ir t. t.).
Nusipirkus, rekomenduojama kiaušinius laikyti šaldytuve, gamintojo pakuotėje, nes tai sulėtina bakterijų, esančių ant lukšto, dauginimąsi ir augimą, padeda sumažinti jų patekimo į vidų pavojų. Kiaušiniai jautrūs saugojimo temperatūros svyravimams, todėl turint galimybę, prekybos centruose juos geriau rinktis iš šaldytuvų. Reikia prisiminti, kad temperatūrų svyravimai trumpina kiaušinių galiojimo terminą.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją

Visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos kaip elgtis karštą dieną

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad 2019 m. gegužės 22 d. temperatūra kils 24–29 laipsnių, o 2019 m. gegužės 23 d. iki − 23–28 laipsnių. Karštą dieną pažeidžiamiausi vaikai iki 2 metų ir žmonės turintys sveikatos problemų (ypač susijusių su kraujotaka), 65 amžiaus žmonės ir vyresni. Todėl karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:

  1. Stenkitės būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
  2. Dažniau gerkite skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Rekomenduojame gerti negazuotą vandenį arba natūralias sultis be pridėtinio cukraus.
  3. Viešose erdvėse vandenį gerkite tik iš geriamojo vandens pastatomų fontanų.
  4. Nevartokite alkoholio ir kofeino.
  5. Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
  6. Eidami į lauką, užsidėkite galvos apdangalą ir dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
  7. Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
  8. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Tepkite kūną ne mažesnio nei 15 SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, lūpas – balzamu su SPF.
  9. Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką, būkite po skėčiais.
  10. Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau.
  11. Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos.
  12. Palaikykite namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
  13. Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėkite savo sveikatos būklę. Pasitarkite su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.

Skubiai kreipkitės į medikus:

  • esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
  • kūno temperatūrai pakilus >40 °C, esant karštai ir šlapiai odai;
  • radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.