Administracinė informacija

Akcija „Nedelsk! Krūties vėžio prevencija“

2019 m. birželio 14 d. 10.00–18.00 val. akcija „Nedelsk! Krūties vėžio prevencija“ Senvagėje, prie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklo ir Senvagės pėsčiųjų take.

Rūpinimasis savo sveikata vis dar nėra moterų prioritetas – tai patvirtina moterų elgsenos tyrimai (kas penkta moteris dėmesinga savo sveikatai ir tikrinasi dėl krūties vėžio profilaktiškai).

Seminaras „Sveikatai palanki mityba“

Sveikatai palanki mityba – kai gauname reguliariai visų organizmui reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kurie geriausiai patenkina organizmo poreikius, gyvename sveiki ir laimingi.

Norint jaustis ir atrodyti gerai privalu išsiugdyti mitybos planavimo ir valgymo kultūrą bei kiekvieną kartą tyliai savęs paklausti – koks maistas man reikalingiausias? Koks mitybos rėžimas palankiausias? Kaip ir kiek valgyti?

 

Ankstyvosios intervencijos programa

Ankstyvosios intervencijos programa (toliau – Programa) – tai planingų ir sistemingų priemonių visuma, skirta eksperimentuojantiems, nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas nepilnamečiams asmenims nuo 14 m. (vartoja psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką), bet nėra nuo jų priklausomi, tačiau pasižymi rizikinga elgsena).

Programą sudaro:
pradinis pokalbis, 8 val. praktiniai užsiėmimai ir baigiamasis pokalbis. Praktinių užsiėmimų trukmė ir skaičius skirstomi atsižvelgiant į grupės dydį, poreikius bei kitas svarbias aplinkybes. Dalyvavimas nepertraukiamas ir registruojamas. Asmenims, dalyvavusiems ne trumpesnėje kaip 6 valandų trukmės programos dalyje, sudaroma galimybė baigti šią programą, gaunant individualią konsultaciją. Asmenims, dalyvavusiems trumpesnėje kaip 6 valandų trukmės programos dalyje, sudaroma galimybė baigti dalyvavimą programoje su vėliau sudaroma grupe. Programos pabaigoje išduodami pažymėjimai.

Programos dalyvių registraciją vykdo Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Kontaktiniai duomenys: el. p. giedre.kundrotiene@panevezysvsb.lt, mob. tel: 8 671 42 512, tel. (8 45) 46 32 01.

Asmuo, ketinantis dalyvauti Programoje, registruojasi pats arba jį registruoja atstovai, pateikdami asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei užpildydami rašytinį prašymą.

Dalyvavimas nemokamas ir konfidencialus.

Ankstyvosios intervencijos programos tvarkos aprašas

Kviečiame dalyvauti SafeTALK mokymuose

Gegužės 22 d. 10.00–14.00 val. kviečiame dalyvauti SafeTALK mokymuose, kurie vyks Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, adresu: Respublikos g. 68, II a.
Mokymai skirti visiems, norintiems išmokti atpažinti savižudybės riziką ir nukreipti profesionalios pagalbos.
Mokymus išklausę geriau suprasite savižudybių problemą, gebėsite atpažinti savižudybės pavojų, padėsite asmeniui svarstančiam apie savižudybę ir nukreipsite profesionalios pagalbos link.

Į mokymus registruokitės skambindami tel. (8 45) 46 32 81 arba rašydami el. paštu info@panevezysvsb.lt

Kas yra „viena sveikata“ ir „sveikata visose politikose“?

„Viena sveikata“ yra požiūris į žmonių visuomenės sveikatą kaip neatsiejamą nuo gyvūnų ir aplinkos sveikatos. Todėl dažnai kalbama apie vieną visos planetos sveikatą. Tokio požiūrio laikosi Pasaulinė sveikatos organizacija, o nuo 2008 m. tokį požiūrį skatina ir ES integruodama jį į savo strateginius dokumentus. Toks požiūris reiškia, kad politika, teisėkūra, mokslas sveikatos srityje turi bendradarbiavimui apjungti daugelį veiklos sektorių – politikos, žmonių sveikatos, veterinarijos, ekologijos, žemės ūkio, farmacijos pramonės, maisto gamybos ir kt. – pripažįstant, kad žmonių sveikata labai susijusi su augalų, gyvūnų ir aplinkos, kurioje visi egzistuojame, sveikata. „Vienos sveikatos“ principo įgyvendinimui labai svarbus yra minėtų sektorių bendradarbiavimas vietos, regiono, nacionaliniu ir pasaulio mastu, nes priežastys, darančios poveikį žmonių sveikatai, peržengia miestų ir valstybių ribas. „Vienos sveikatos“ koncepcija labai aktuali maisto saugos, zoonozių (ligų, kurios gali būti perduodamos tarp gyvūnų ir žmonių) ir kovos su mikrobų atsparumu antibiotikams (kai antibiotikų paveiktos bakterijos pasikeičia tapdamos labiau joms atsparios) srityse. Todėl, siekiant išvengti zoonozių protrūkių, maisto saugos problemų ar kovojant su antimikrobinio atsparumo epidemija, labai svarbu, kad tarp įvairių sektorių būtų dalinamasi epidemiologine, laboratorine ir kita reikalinga informacija. Tuo pat metu valdžios atstovai, mokslininkai, kiti įvairių sektorių specialistai turėtų bendradarbiauti vietos, nacionaliniu ar pasauliniu mastu reaguodami į grėsmes žmonių sveikatai.  Tuo tarpu „sveikatos visose politikose“ sąvoka suprantama kaip daugiau vietos ar nacionalinės valdžios atsakomybė už jos priimamų sprendimų poveikį žmonių sveikatai, tačiau gali būti taikoma ir viršnacionalinio lygio sprendimų priėmėjams. Principo „sveikata visose politikose“ esmė – atsakomybė už viešosios politikos sprendimų įgyvendinimo pasekmės žmonių sveikatai ir sveikatos sistemai. Todėl bet kurio lygmens politikai priimdami sprendimus, susijusius su įvairiais sektoriais, privalo atsižvelgti į tų sprendimų įtaką visuomenės sveikatai. Nors visa valdžia atsakinga už savo piliečių sveikatą, tačiau tiesiogiai su žmonių sveikata susijusios vietos ar nacionalinio lygmens valdžios įstaigos ir valdininkai turi būti pagrindiniai šio principo įgyvendintojai. „Sveikatos visose politikose“ principą jie turėtų įgyvendinti bendradarbiaudami su kitais sektoriais ir darydami jiems atitinkamą įtaką. Valdžios atsakomybė už žmonių sveikatą nėra visiškai nauja sąvoka. Pasaulio sveikatos organizacija savo 1946 m. konstitucijoje skelbia: „Vyriausybės yra atsakingos už savo piliečių sveikatą. Ši atsakomybė gali būti įgyvendinama tik adekvačiomis sveikatos ir socialinėmis priemonėmis“.

Parengė Virginija VaičekonienėPanevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja

Nepaprastoji aplinkos ir klimato kaitos padėtis: medžiai gali mus išgelbėti

Kai už lango – gražus pavasaris ir jūra žiedų, nesinori galvoti apie kažkieno mirtį ar net ištisų natūralių gyvybės formų išmirimą. Tačiau padėtis išties grėsminga – esame pakeliui į šeštąjį visuotinį rūšių išmirimą. Toks gyvūnų ir augalų išnykimas neišvengiamai sąlygotų žmonijos žūtį, nes gamta ir bioįvairovė – žmonijos išgyvenimui reikalingas pagrindas, jos sveikatos ir gyvybės šaltinis. Gegužės 6 d. paskelbtoje Jungtinių tautų 2019 m. ataskaitoje apie pasaulio bioįvairovę ir ekosistemų paslaugas teigiama, kad dėl visa niokojančios žmonių veiklos per artimiausius kelis dešimtmečius išnykimas gresia 1 mln. gyvūnų ir augalų rūšių! Gamta nyksta dešimtimis ir net šimtais kartų greičiau, nei bet kuriuo metu per pastaruosius 10 mln. metų. Tačiau per paskutinius 50 m. visi šie procesai ypač suintensyvėjo. Nuo 1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, pasaulio ekonomika išaugo keturis kartus, o tarptautinė prekyba – 10 kartų. Nuo 1980 m. šiltnamio dujų emisijos padidėjo du kartus. Nuo 1992 m. pasaulio miestų plotas padidėjo du kartus. Tuo pat metu natūrali ekosistema susitraukė 47 proc.; pasaulinė laukinių žinduolių biomasė sumažėjo 82 proc.; daugiau kaip trečdalis pasaulio žemės paviršiaus ir beveik 75 proc. gėlo vandens išteklių dabar skiriama įvairių žemės ūkio kultūrų ir galvijų auginimui; dėl žmonių veiklos vandenynuose atsirado 400 „mirties zonų“, kurių bendras plotas viršija Jungtinės Karalystės teritoriją. Nepasotinamas žmonijos apetitas generuoja kalnus atliekų. Nuo 1980 m. tarša plastmasės gaminiais padidėjo 10 kartų! Kiekvienais metais į pasaulio vandenis išpilama 300-400 mln. tonų sunkiųjų metalų, tirpiklių, toksiškų ir kitų atliekų. Ekosistemą, nuo kurios sveikatos priklauso ir žmonių sveikata, naikinančio proceso variklis – mūsų nenumaldomai didėjantis maisto ir energijos poreikis. Šį procesą galima sustabdyti, tačiau tam reikia „transformuojančių pokyčių“ kiekvienoje žmonių sąveikos su gamta srityje. Šiuo metu jokie įgyvendinami veiksmai nėra nė iš tolo pakankami situacijai pakeisti į gerąją pusę. Ką gi reiškia „transformuojantys pokyčiai“? Tai – fundamentali sisteminė technologijos, ekonomikos ir socialinio sektorių reorganizacija vietos ir pasauliniu lygmeniu  Visų pirma, reikia liautis viską vertinus per ekonominio augimo prizmę. Ataskaitoje siūloma pereiti nuo BVP (bendro vidaus produkto) kaip pagrindinio ekonomikos „sveikatos“ rodiklio prie holistinių mato vienetų, tokių kaip gyvenimo kokybė ir ilgalaikis poveikis. Iki šiol gyvenimo kokybės supratimas apėmė vis didėjantį vartojimą visose gyvenimo srityse. Toks požiūris turi keistis. Taip pat turi keistis ir finansinės naštos už žalą bioįvairovei dydis.  Tačiau svarbiausias pokytis, be kurio neįmanoma išeitis iš esamos katastrofiškos padėties – vyriausybės ir vietos savivalda turi liautis subsidijavusios iškastinį kurą, pramoninį žemės ir žuvų ūkį, nes tai skatina žemės ir vandenų niokojimą. Nebelieka švarios, sveikos ir biologine įvairove pasižyminčios aplinkos, nuo kurios priklauso milijardų žmonių egzistencija. Todėl reikia nedelsiant didinti saugomų žemės ir jūros plotų apimtis. Net 30 proc. žemės turėtų įgyti saugomos statusą iki 2030 m., o iki 2050 m. šis skaičius turėtų sudaryti 50 proc. Tuomet žmonija turėtų  atkurti gamtą.   Savo elgesį, įpročius turi pakeisti ir žmonės. Reikia pereiti prie maisto, kuris yra sveikesnis žmonėms ir gamtai – vartoti daugiau daržovių, kuo mažiau mėsos, auginti maistą ekologiniu būdu. Taip pat reikėtų keisti gyvenimo būdą ir atsisakyti vartotijiškumo. Individai gali iš esmės keisti situaciją balsuodami už tuos, kurie siūlo palankius gamtai ir žmonijos egzistencijai sprendimus. Turime nedaug laiko ištaisyti gamtai ir bioįvairovei padarytą žalą. Tad raginame kiekvieną jūsų jau šiandien būti pokyčiu, kurį visi mes norime matyti!

Parengė Virginija VaičekonienėPanevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja