Profesinė sąjunga
- Titulinis
- Administracinė informacija
- Darbuotojų atstovavimas
- Profesinė sąjunga
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinės sąjungos komitetas:
- Ala Kuzmienė – pirmininkė (įgaliotinė), mob. tel. +370 671 42862.
- Virginija Vaičekonienė – pirminininkės pavaduotoja, tel. +370 45 46 75 06.
- Komiteto narės: Jordana Javtokaitė, Sandra Lukoševičienė, Eglė Dvilevičienė, Jurgita Mikoliūnienė.
Gegužės 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinė sąjunga keliavo į Latvijos Krustpils, Cesvainės pilis.
Pirmasis mūsų sustojimas Krustpils pilis. Šiek tiek istorijos smalsumui sužadinti – pilies pavadinimas kilęs nuo fasade iškalto kryžiaus – vietiniai gyventojai dar XIX a. viduryje pilį vadino „kryžiaus ženklo pilimi”. Ji buvo svarbi kelio į Latgalą dalis, pro ją ėjo Rygos – Daugpilio kelias. XVI a. Lenkijos karalius Steponas Batoras pilį padovanojo Nikolajui Korfui. XVI-XX a. ji priklausė baronams fon Korfams. Pilyje dabar yra įsikūręs Jekabpilio istorijos muziejus – vienas seniausių savivaldybių muziejų Latvijoje, įkurtas 1920 m.
Lydint gidei susipažinome su pilies istorija, nuolatine ekspozicija, rūsyje apžiūrėjome seniausias mūrinės pilies dalis, o bokšte – miesto panoramą. Po to kartu su muziejaus gide patraukėme susipažinti su Jekabpiliu – jo istorija bei lankomais objektais.
Tęsėme kelionę į Cesvainės pilį, kuri šiek tiek priminė Hogvartso pilį iš filmų apie Harį Poterį. Cesvainės pilis su parku yra žymus eklektizmo meno paminklas, sujungiantis architektūrą, skulptūrą, metalo meną ir tapybą. Pilis pastatyta 1893-1896 m. pagal vokiečių architekto Hanso Gryzebacho ir skulptoriaus Augusto Georgo Dinklagės projektą. Nuo 1919 m. pilyje veikė mokykla. 2002 m. gaisras nuniokojo pilies stogą. Dabar pilis palaipsniui atgauna savo pirminę išvaizdą. Šiuo metu Cesvainės pilyje veikia Cesvainės muzikos ir dailės mokykla, turizmo informacijos centras ir kraštotyros muziejus. Apžiūrėjome restauruotą ir dar nerestauruotą pilies dalis, apėjome plačius rūsius ir užlipome į apžvalgos bokštą.
Susipažinę su pilimis pajudėjome link Maduonos miestelio, kur mus pasitiko nedidelė trijų kartų šeimos įmonė, kurioje klausėmės vyno gamybos istorijų, vaišinomės gardžiais patiekalais bei degustavome vynus.
Laikas praleistas bendrystėje prabėgo akimirksniu, tad kupini gerų įspūdžių ir gausių lauktuvių sugrįžome į įprastą gyvenimą. Ačiū pozityviam, šauniam kolektyvui ir kelionės organizatorei kolegei Eglei!
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ala Kuzmienė
NKS PAKEITIMAS 2023-10-12 (Atidaryti naujame lange ir peržiūrėti, atsisiųsti)
NKS susitarimas 2024-10-11 (atidaryti naujame lange ir peržiūrėti, atsisiųsti)
2024-10-04 LNSS šakos kolektyvinė sutartis (atidaryti naujame lange ir peržiūrėti, atsisųsti)
2025 m. Bendroji dalis (atidaryti naujame lange ir peržiūrėti, atsisiųsti)2025 m. Biudžetinių įstaigų specialioji dalis (atidaryti naujame lange ir peržiūrėti, atsisiųsti)
2024 m. balandžio 29 d. 14.00 val., Respublikos g. 68 (II a. salėje) vyko Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinės sąjungos narių susirinkimas.
Susirinkime išrinkta darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotinė (pirmininkė) - Ala Kuzmienė, įgaliotinės (pirmininkės) pavaduotoja - Virginija Vaičekonienė, nariai: Jurgita Mikoliūnienė (sekretorė), Eglė Dvilevičienė, Jordana Javtokaitė, Sandra Lukoševičienė.
Pridedamas 2024 m. balandžio 29 d. protokolas Nr. 10 (atidaryti naujame lange ir peržiūrėti)
Lietuvos Konstitucijos 51 straipsnis: „Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti“.
Dabartiniai įstatymai įpareigoja darbuotojus pereiti bent tris derybų procedūras iki kol įgyjama teisė streikuoti. Praktikoje šios procedūros gali užtrukti iki dvejų metų. Per šį laiką darbdaviai gali pasiruošti streikui, o darbuotojai negali keisti savo reikalavimų, kitaip procedūra prasideda iš naujo. Dėl to kai kurie kolektyvinių derybų iškelti reikalavimai, praėjus visas derybines procedūras, tiesiog nebetenka reikšmės ir būna nebeaktualūs.
Darbo kodeksas praktiškai draudžia bet kokį streiką, kuriuo būtų ginami darbuotojų socialiniai interesai. Streikas leidžiamas tik dėl darbovietės klausimų. Dėl to streikas dėl, pavyzdžiui, netinkamos pensijų reformos, būtų draudžiamas ir laikomas neteisėtu.
Tarptautinė darbo organizacija dar gūdžiais 2000-aisiais ragino Lietuvą keisti streikų reglamentavimą, kad būtų užtikrinta darbuotojų teisė į streiką. 2023-iasiais Jungtinės Tautos vis dar ragina Lietuvą užtikrinti darbuotojų teisę streikuoti be įpareigojimų vykdyti formalias ir neveiksnias derybų procedūras.
Streikas nėra tikslas savaime, bet tai yra pati veiksmingiausia priemonė įgyvendinti sąžiningą socialinį dialogą, užtikrinti įmonių demokratiškumą ir apginti darbuotojų interesus valstybės politikoje. Be efektyvios teisės streikuoti kolektyvinės derybos prilygsta elgetavimui, o socialinis dialogas įgyvendinamas tik popieriuje. Siekdami solidaresnės ir laimingesnės Lietuvos privalome užtikrinti piliečių laisvę streikuoti taip, kaip užtikriname piliečių teisę laisvai organizuoti protestus ir susirinkimus.
Tačiau dabartinė valdžia eina priešinga linkme ir siekia dar labiau susilpninti darbuotojų galias. Prisidengiant neva gerais norais sustiprinti darbuotojų judėjimą (su jų atstovais net nepasitarus!) Seime pateiktas Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektas siūlo užmauti papildomą apynasrį darbuotojų organizacijoms įpareigojant jas savo veiklos ir finansinę ataskaitas teikti tretiesiems asmenims. Tai ne tik išaugins įmonėse, įstaigose veikiančių dažnai nelabai didelių profsąjungų, net neturinčių samdomų darbuotojų, sąnaudas, bet ir padarys jas labai pažeidžiamomis. Darbdaviai, žinodami profesinės sąjungos finansinę padėtį, lengvai galės manipuliuoti situacija, dar ilgiau vilkinti derybas brangiai kainuojančiais teisiniais ginčais teismuose. Juk ne veltui užbėgant tokiems dalykams už akių ir buvo priimta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, kurią 1994 m. ratifikavo ir Lietuva. Ratifikavo, o dabar kėsinasi pažeisti.
Todėl Gegužės 1 d., kurią daug kartų bandyta iš mūsų atimti, bet kuri vis dar yra šventinė Lietuvoje, turime išeiti į gatves ir aiškiai pasakyti, kad ne tik netoleruosime darbuotojų teisių suvaržymo, bet ir reikalausime realios teisės streikuoti.
Renkamės 11 val. Nepriklausomybės aikštėje (prie Seimo) Vilniuje, tranki eisena patrauks Gedimino prospektu link Vyriausybės, kur įvyks mitingas.
„Už laisvę streikuoti be žvaigždučių! Prieš darbuotojų teisių suvaržymą!“
Būkime matomi ir girdimi!
Labai kviečiame dalintis šiuo kvietimu su nariais, taip pat ir renginio paskyra
facebook: https://www.facebook.com/events/1546071079510793?ref=newsfeed
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojų profesinė sąjunga minėjo 5-erių metų jubiliejų PC Rožyno IKI boulingo erdvėje organizuota smagi, turininga, žaisminga edukacija.
- Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro profesinės sąjungos metinė veiklos ataskaita už 2022 m.;
- atsakyti klausimai dėl kolektyvinių sutarčių įgyvendinimo 2023 m.;
- įsteigta iniciatyvinė grupė (Eglė, Giedrė, Indrė, Žydra, Gražina) organizaciniams klausimams spręsti dėl išvykų, edukacijų ir kt.;
- pristatytas išmokos dydis 2023 m. iš 0,4 proc. profesinės sąjungos narių mokesčio (netekus artimo šeimos nario, gimus vaikui, susituokus ir kt.);
- kvietimas paminėti 5 metų Biuro profesinės sąjungos sukaktį.
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro profesinės sąjungos darbuotojai 2022 m. gruodžio 17 d. ankstų rytą vyko į kelionę po saldųjį „Laimos“ šokolado muziejų ir kalėdinio šurmulio prisipildžiusią Latvijos širdį – Rygą. Ryga – tai ne tik, Latvijos, bet ir visos Baltijos perlas. Šis miestas – viena gražiausių Europos sostinių. Ryga įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Atvykus į „Laimos“ šokolado muziejų, prasidėjo saldi istorija... Sunku būtų surasti tą, kuris nemėgtų šokolado. Smalsu buvo paragauti geriausių „Laimos“ šokoladų ir bent akies krašteliu išvysti, kas vyksta paslaptinguose šokolado gaminimo užkulisiuose. Edukacijos metu ne tik padegustavome, bet ir patys pasigaminome saldainių iš juodo, balto, pieniško šokolado su pasirinktu įdaru. Po šokoladinių saldainių gamybos firminėje „Laimos“ šokolado parduotuvėje įsigijome šokoladinių lauktuvių.
Pasigardžiavę saldumynais nuvykome į „Lido“ pramogų centrą, kuriame grožėjomės Kalėdų seneliu, ištaiginga eglute ir kitais šventiškai papuoštais objektais.
Popietę leidomės į ekskursiją po šventiškai pasipuošusią. Aplankėme Domo aikštėje šurmuliuojančią Kalėdinę mugę, kur saldus keptų migdolų aromatas, tradiciniai latviški pipiriniai sausainiai, rūkomų dešrelių dūmas, saldžiai kvepiančios vaško žvakės, tautodailininkų megztos raštuotos pirštinės, šalikai, kepurės, mediniai žaisliukai ir skuduriniai meškiukai – viskas aiškiai bylojo, kad Kalėdos artėja. Kiekvienas galėjo paskanauti tradicinių latviškų kalėdinių patiekalų. Mugės svečius maloniai nuteikė skambanti muzika – folklorinių ansamblių dainos ir populiarios kalėdinės melodijos.
Šventiškai nusiteikę ir nusipirkę Kalėdinių lauktuvių vykome link namų.
Aptartas Nacionalinės kolektyvinės, sveikatos šakos sutarčių įgyvendinimas (2023 m. sausio 1 d.) ir kiti Biuro darbuotojams aktualūs klausimai.