Aplinkos sveikata

Panevėžio mieste yra stebima maudyklų vandens kokybė, siekiant užtikrinti ar vanduo jose yra tinkamas maudytis. Panevėžio miesto savivaldybė prieš maudymosi sezoną sudarė prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką, kuris pateikiamas apačioje po tekstu. Maudyklų vandens kokybė yra stebima ir vertinama pagal HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Maudyklų vandenyje yra stebimi ir vertinami cheminiai – bakteriologiniai rodikliai. Tyrimai yra atliekami maudymosi sezonų metu (vasaros metu), kas dvi savaites. Savivaldybė šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro puslapyje. Gautus tyrimų rezultatus pateikia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Maudyklų vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu atlieka  miesto maudyklų vandens tyrimus dviejose oficialiose maudyklose ,,Paplūdimyje prie Nevėžio upės užtvankos‘‘, ,,Piniavos poilsiavietėje prie Lėvens upės‘‘ bei Panevėžio miesto gyventojų pamėgtoje neoficialioje maudykloje ,, Kultūros ir poilsio parko braidykloje‘‘.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas vandens kokybės tyrimams atlikti turi būti paimtas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Taip pat yra numatyta atlikti paplūdimių smėlio parazitologinius tyrimus, melsvadumblių tyrimus intensyvaus vandens žydėjimo metu; numatyta ir tai, kokios priemonės turi būti taikomos viršijus leidžiamas taršos normas. Nuo šių 2023 metų oficialiose maudyklose yra atliekami ir vandens skaidrumo tyrimai, esant poreikiui tiriamas chlorofilo kiekis.

Radiacinio pavojaus stebėjimas ir ankstyvasis perspėjimas yra svarbus elementas vykdant branduolinių ar radiologinių incidentų ir avarijų prevenciją bei užtikrinant aplinkos bei žmonių apsaugą nuo nepageidaujamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), būdamas atsakingas už radiacinio pavojaus stebėjimą ir ankstyvąjį perspėjimą Lietuvoje, skiria ypatingą dėmesį šalies pajėgumams šioje srityje stiprinti. 2021–2022 m. RSC plėtojo radiacinio pavojaus perspėjimo galimybes:

• atnaujino Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos (toliau – RADIS) įrangą (atnaujintos 5 jonizuojančiosios spinduliuotės lygio matavimo aplinkos ore stotys ir 1 – vandenyje stotis) ir joje įdiegė papildomus programinio sistemos valdymo funkcionalumus ir būtinus kibernetinio saugumo elementus;
• tarptautiniu lygmeniu plėtė radiologinės būklės stebėsenos galimybes – tapo techniniu duomenų teikimo centru tarptautinėse radiacinio monitoringo informacinėse sistemose, kurias administruoja Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (VBBUSO) ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA);
• gerino technines radiologinės būklės stebėsenos galimybes – įsigijo bei pritaikė radiacinei žvalgybai ant žemės ir iš oro skirtą papildomą mobilią jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo bei matavimo sistemą ir radionuklidų matavimo aerozoliuose sistemą, skirtą matuoti oro radioaktyvųjį užterštumą pasienyje su Baltarusijos Respublika;
• diegė papildomus pažangesnius sprendimus, skirtus radiologinėms pasekmėms prognozuoti įvykus branduolinėms avarijoms;
• dalyvavo įvairaus lygio funkcinėse ir stalo pratybose – tobulino įgūdžius vykdyti radiacinę žvalgybą ir prognozuoti radiologines branduolinių avarijų pasekmes kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio šalių atsakingomis institucijomis.

RADIS sistema, kurią sudaro 48 jonizuojančiosios spinduliuotės lygio aplinkoje matavimo stotys (44 jonizuojančiosios spinduliuotės lygio matavimo aplinkos ore stotys ir 4 Neries bei Nemuno vandenyse matavimo stotys), yra vienas pagrindinių radiacinio pavojaus stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo įrankių. RSC specialistai nuolat (24/7) stebi RADIS sistemos teikiamus matavimų duomenis apie jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje ir radionuklidų sudėtį, modeliuoja radioaktyviųjų medžiagų sklaidą, analizuoja stebėsenos ir prognozavimo rezultatus.

Kaimyninės šalies branduolinės energetikos objektas yra nutolęs nuo Lietuvos valstybės sienos 20 km, o nuo Vilniaus – 50 km, todėl RADIS sistemos stotys tankiausiai išdėstytos pasienyje su Baltarusijos Respublika (10 stočių išdėstytos 10–15 km atstumu viena nuo kitos).

1 pav. RADIS stočių tinklas

Svarbu paminėti, kad, jeigu Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyktų avarija ir Baltarusijos Respublika apie tai nepraneštų Lietuvai, RADIS sistema būtų pirminis informacijos šaltinis apie radiacinio fono pokyčius Lietuvoje.

Visus RADIS sistemos stočių tinklo duomenis Lietuvos gyventojai gali matyti viešai Europos Komisijos radiologinio monitoringo platformos (toliau – EURDEP) interneto svetainėje skelbiamame žemėlapyje (paspaudę čia). Priartinus Lietuvos žemėlapį ir paspaudus ant bet kurio žydros spalvos šešiakampio, kairėje pusėje pasirodys jonizuojančiosios spinduliuotės lygio aplinkoje matavimo stoties pavadinimas bei tuometinė užfiksuota vertė) (žr. 2 ir 3 pav.).

2 pav. RADIS sistemos stočių tinklo duomenų peržiūros EURDEP žemėlapyje žingsniai

3 pav. RADIS sistemos stočių tinklo duomenų peržiūros EURDEP žemėlapyje žingsniai

Pastebėjus EURDEP tinklo veiklos sutrikimus, nerimauti nereikia, nes RADIS sistemos duomenis RSC specialistai stebi visą parą tik jiems skirtoje sistemoje.

RADIS sistemos duomenys taip pat teikiami tarptautinei IRMIS sistemai kitų institucijų tarnybiniam naudojimui ir peržiūrai.

Daugiau informacijos apie pasirengimą branduolinei ar radiologinei avarijai galite rasti:

• Ekstremalioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje www.lt72.lt;
• RSC interneto svetainės skiltyje „Ką reikia žinoti apie pasirengimą branduolinei avarijai?" https://bit.ly/3KZREn3;
• Interaktyviame elektroniniame mokyme apie jonizuojančiąją spinduliuotę – www.radiacija.eu;
• Leidinyje „Rekomendacijos gyventojams: kaip elgtis, jeigu įvyktų branduolinė arba radiologinė avarija?" https://bit.ly/3MXbNfn;
• Ką turime žinoti – rimti patarimai linksmai (2022 m. redakcija) -> https://bit.ly/3vUUZyD.

Radiacinės saugos centras: www.rsc.lt

Pasaulinė aplinkos sveikatos diena, minima nuo 2011 m. Tarptautinės aplinkos ir sveikatos federacijos (IFEH) iniciatyva, kaskart primena apie aplinkos galimą žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Kiekvienais metais rugsėjo 26-ąją minint šią dieną paskelbiamos aktualiausios pasaulio aplinkos sveikatos problemos. Šiemet atkreipiamas dėmesys į aplinkos sveikatos sistemų stiprinimą, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

Darnaus vystymosi tikslai – raginimas planuoti veiksmus, siekiant apsaugoti planetą.

Darnaus vystymosi tikslai suformuluoti tvaraus vystymosi darbotvarkėje (toliau – Darbotvarkė), kurią 2015 m. priėmė Jungtinių Tautų valstybės narės kaip visuotinį raginimą planuoti veiksmus, siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. visi žmonės džiaugtųsi taika ir gerove dabar bei ateityje.

Įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus taikoma nauja ir pagrindinė XXI amžiaus samprata – aplinkos sveikatos darnus vystymasis. Tai būdas pradžioje suvokti globalias pasaulio problemas ir tada jas spręsti. Aplinkos sveikatos darna ir tvarumas susijęs su ekologiška aplinkos plėtra, efektyviu gamtos išteklių naudojimu, miestų plėtros valdymu, nuolatiniu pusiausvyros palaikymu ir naujų sistemų, leidžiančių pagerinti žmogaus būklę bei sukurti lygias galimybes dabartinei ir ateities kartoms, kūrimu.

Darbotvarkę sudaro 17 darnaus vystymosi nepriklausomų, tačiau tarpusavyje susijusių, tikslų rinkinys. Darbotvarkės formavimo tikslas – apibrėžti visų išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendras problemas saugant aplinką ir žmogaus sveikatą bei raginti aktualiausias problemas spręsti pasitelkiant pasaulinę partnerystę. Darbotvarkė numato, kad skurdas ir kiti nepritekliai turi būti naikinami remiantis strategijomis, kurių tikslas – gerinti žmogaus sveikatą, švietimą, mažinti nelygybę ir skatinti ekonomikos augimą, spręsti klimato kaitos problemą ir apsaugoti vandenynus bei miškus. Darbotvarkėje numatyti tikslai yra paprasti ir tikslūs, bet labai svarbūs, pradedant skurdo panaikinimu ir baigiant tvarių miestų kūrimu. Kiekviena valstybė nustato sau aktualius tikslus iš įvairių tvaraus vystymosi tikslų sąrašo ir sprendžia juos pritaikydama kitų valstybių gerąją praktiką. Kiekvieno pasaulinės darbotvarkės tikslo įgyvendinimo pagrindas – tvarus vystymasis, nes tvarumas susijęs su žmogaus vystomos veiklos plėtojimo poveikiu aplinkai. Pažymėtina, kad aplinkos sveikatos problemoms išspręsti numatyti 7 darnaus vystymosi tikslai, 19 uždavinių ir 30 rodiklių.

Įgyvendinat visus numatytus tikslus susiduriama su daugybe neįprastų iššūkių, reikalaujančių iš įvairių sričių specialistų, o ypač iš visuomenės sveikatos, naujo sisteminio mąstymo, kada derinama tvarumo ir darnos pusiausvyra ir stiprinama aplinkos sveikatos sistema.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro informacija

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:

1. Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
2. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
3. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
4. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
5. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
6. Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
7. Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
8. Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
9. Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
10. Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
11. Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
12. Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
13. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
14. Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės – UVI prognozės“.
15. Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
16. Skubiai kreiptis medicinos pagalbos: esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams); kūno temperatūrai pakilus >40 ºC, esant karštai ir šlapiai odai ar radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Daugiau informacijos:

http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Kar%C5%A1%C4%8Dio%20rekomendacijos_galutinis.pdf

Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Aplinkos%20sveikatos%20skyrius/Rekomendacijos_ikimokyklinio_ugd.pdf