Aplinkos sveikata

Aplinkos sveikata

healthyworld-053e94441bdb39008adb8323e2b8ab43.jpg

Nenuginčijama tiesa, jog sveika aplinka – sveikatos pagrindas. Aplinka žmogaus gyvenime daro didelę įtaką jo sveikatai. Žmogus ir jį veikiantys fizikiniai, biologiniai, cheminiai, socialiniai aplinkos veiksniai, įskaitant namų ir darbo aplinką, regioniniu, nacionaliniu ir globaliniu mastu, yra vientisa sistema, nuo kurios priklauso ir aplinkos sveikata. PSO duomenimis, sveikatai nepalankūs gyvenamosios aplinkos rizikos veiksniai sumažina kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmę vidutiniškai 8,5 mėnesio.

Aplinkos tarša kenkia be išimties visiems ir kasmet nužudo daugiau žmonių negu karai, stichinės nelaimės ir badas, be to, daro didžiulę žalą ekonomikai.

Dėl žmogaus įsikišimo į natūralią ekosistemą kasmet prarandama daugiau nei 4,7 milijono hektarų miškų, per pastarąjį šimtmetį išnyko daugiau nei pusė pasaulio pelkių. Taip pasaulis netenka natūralių anglies dvideginio absorbentų. Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia Jungtinių Tautų aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų.

Aplinkos oro kokybė tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą: aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (tracheitu, bronchitu, bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis) ir kraujotakos sistemos ligomis (širdies veiklos sutrikimais, kraujagyslių susirgimais), kenkia nervų, reprodukcinei, imuninei sistemoms.

Žmonės yra veikiami rizikos veiksnių savo namuose, darbo vietose ir bendruomenėse. Jų sveikatai kenkia įvairūs aplinkos veiksniai:

  • oro teršalai, kurie sukelia ar paaštrina kvėpavimo takų ligas, alergijas, apsinuodijimą ir vėžį;
  • nesaugi aplinka, kurioje gali įvykti nelaimingi atsitikimai, patiriami sužalojimai ir kuri gali atgrasyti nuo fizinio aktyvumo;
  • kiti veiksniai: cheminės medžiagos, maisto užterštumas ir alergijos, dirvožemio tarša, būsto kokybė, triukšmas, vanduo, sanitarija ir kt.

Aplinka daro įtaką mūsų pasirinkimams, mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei, todėl mes turime keisti mus supančią aplinką ir gerinti savo sveikatą. Prie sveikos aplinkos kūrimo – namų, darbo ar miesto turime prisidėti kiekvienas, jeigu norime išsaugoti savo sveikatą.




2025 m. Panevėžio miesto maudyklų stebėsenos duomenys

Panevėžio mieste yra stebima maudyklų vandens kokybė, siekiant užtikrinti ar vanduo jose yra tinkamas maudytis. Panevėžio miesto savivaldybė prieš maudymosi sezoną sudarė prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką, kuris pateikiamas apačioje po tekstu. Maudyklų vandens kokybė yra stebima ir vertinama pagal HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Maudyklų vandenyje yra stebimi ir vertinami cheminiai – bakteriologiniai rodikliai. Tyrimai yra atliekami maudymosi sezonų metu (vasaros metu), kas dvi savaites. Savivaldybė šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro puslapyje. Gautus tyrimų rezultatus pateikia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Maudyklų vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu atlieka  miesto maudyklų vandens tyrimus dviejose oficialiose maudyklose ,,Paplūdimyje prie Nevėžio upės užtvankos‘‘, ,,Piniavos poilsiavietėje prie Lėvens upės‘‘ bei Panevėžio miesto gyventojų pamėgtose neoficialioje maudykloje ,, Kultūros ir poilsio parko braidykloje‘‘, maudykloje ties adresu Veteranų g. 15, Panevėžys, maudykloje ties adresu Pajuostės pl. 27 B, Panevėžys, maudykloje ties adresu Veteranų g. 13,  Dembava.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas vandens kokybės tyrimams atlikti turi būti paimtas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Taip pat yra numatyta atlikti paplūdimių smėlio parazitologinius tyrimus, melsvadumblių tyrimus intensyvaus vandens žydėjimo metu; numatyta ir tai, kokios priemonės turi būti taikomos viršijus leidžiamas taršos normas. Nuo šių 2024 metų oficialiose maudyklose yra atliekami ir vandens skaidrumo tyrimai, esant poreikiui tiriamas chlorofilo kiekis.

2025 m. maudyklų vandens mėginių ėmimo ir maudyklų smėlio mėginių ėmimo kalendoriniai grafikai (atsisiųsti)

Oro kokybės duomenys 2025 m. kovo 11 dienos duomenimis
Kovo 11 dienos kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė buvo viršyta Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Jonavos ir Kėdainių miestų Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų stotyse.
Dieną dėl karštų bei saulėtų orų padidėjo ozono koncentracija aplinkos ore - Vilniaus Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje užfiksuota viršyta šio teršalo koncentracijai nustatyta 8 val. vidurkio norma.
Aplinkos oro užterštumo padidėjimui įtakos turėjo:
  • transportas ir intensyvaus eismo sukelta pakeltoji tarša;
  • individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša;
  • pietinių krypčių oro masės pernašos, atneštos iš kitų Europos regionų (didesnė dalis nuo Lenkijos pusės).
 
Aplinkos oro užterštumo prognozė: kovo 12-13 dienomis:
numatomi nedideli krituliai ir aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis turėtų pamažu slūgti. Vis dėl to didžiuosiuose miestuose (daugiausia prie intensyvaus eismo gatvių) vis dar galimi kietųjų dalelių (KD10) paros ribinės vertės viršijimai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos gyventojams https://shorturl.at/2bczd
Stebėti oro kokybę realiu laiku http://193.219.53.11/ap3/
2024 m. Panevėžio miesto maudyklų stebėsenos duomenys

Panevėžio mieste yra stebima maudyklų vandens kokybė, siekiant užtikrinti ar vanduo jose yra tinkamas maudytis. Panevėžio miesto savivaldybė prieš maudymosi sezoną sudarė prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką, kuris pateikiamas apačioje po tekstu. Maudyklų vandens kokybė yra stebima ir vertinama pagal HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Maudyklų vandenyje yra stebimi ir vertinami cheminiai – bakteriologiniai rodikliai. Tyrimai yra atliekami maudymosi sezonų metu (vasaros metu), kas dvi savaites. Savivaldybė šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro puslapyje. Gautus tyrimų rezultatus pateikia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Maudyklų vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu atlieka  miesto maudyklų vandens tyrimus dviejose oficialiose maudyklose ,,Paplūdimyje prie Nevėžio upės užtvankos‘‘, ,,Piniavos poilsiavietėje prie Lėvens upės‘‘ bei Panevėžio miesto gyventojų pamėgtose neoficialioje maudykloje ,, Kultūros ir poilsio parko braidykloje‘‘, maudykloje ties adresu Veteranų g. 15, Panevėžys, maudykloje ties adresu Pajuostės pl. 27 B, Panevėžys, maudykloje ties adresu Veteranų g. 13,  Dembava.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas vandens kokybės tyrimams atlikti turi būti paimtas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Taip pat yra numatyta atlikti paplūdimių smėlio parazitologinius tyrimus, melsvadumblių tyrimus intensyvaus vandens žydėjimo metu; numatyta ir tai, kokios priemonės turi būti taikomos viršijus leidžiamas taršos normas. Nuo šių 2024 metų oficialiose maudyklose yra atliekami ir vandens skaidrumo tyrimai, esant poreikiui tiriamas chlorofilo kiekis.

2024 m. maudyklų vandens mėginių ėmimo ir maudyklų smėlio mėginių ėmimo kalendoriniai grafikai (atsisiųsti)

2023 m. Panevėžio miesto maudyklų stebėsenos duomenys

Panevėžio mieste yra stebima maudyklų vandens kokybė, siekiant užtikrinti ar vanduo jose yra tinkamas maudytis. Panevėžio miesto savivaldybė prieš maudymosi sezoną sudarė prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką, kuris pateikiamas apačioje po tekstu. Maudyklų vandens kokybė yra stebima ir vertinama pagal HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Maudyklų vandenyje yra stebimi ir vertinami cheminiai – bakteriologiniai rodikliai. Tyrimai yra atliekami maudymosi sezonų metu (vasaros metu), kas dvi savaites. Savivaldybė šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro puslapyje. Gautus tyrimų rezultatus pateikia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Maudyklų vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu atlieka  miesto maudyklų vandens tyrimus dviejose oficialiose maudyklose ,,Paplūdimyje prie Nevėžio upės užtvankos‘‘, ,,Piniavos poilsiavietėje prie Lėvens upės‘‘ bei Panevėžio miesto gyventojų pamėgtoje neoficialioje maudykloje ,, Kultūros ir poilsio parko braidykloje‘‘.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas vandens kokybės tyrimams atlikti turi būti paimtas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Taip pat yra numatyta atlikti paplūdimių smėlio parazitologinius tyrimus, melsvadumblių tyrimus intensyvaus vandens žydėjimo metu; numatyta ir tai, kokios priemonės turi būti taikomos viršijus leidžiamas taršos normas. Nuo šių 2023 metų oficialiose maudyklose yra atliekami ir vandens skaidrumo tyrimai, esant poreikiui tiriamas chlorofilo kiekis.