Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija

Informacija apie pagalbą onkologiniams ligoniams: https://pola.lt/

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, krūties vėžio prevencinė programa, prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa,  storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.

Informacija apie ligų prevencines programas: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/apie-prevencija

Trys iš jų – gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio – vykdomos pagal Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas.

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaiga. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.  

Gimdos kaklelio vėžio prevencija:

https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/gimdos-kaklelio-vezio-prevencija

Krūties vėžio prevencija:

 https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/kruties-vezio-prevencija

Prostatos vėžio prevencija:

https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/prostatos-vezio-prevencija

Storosios žarnos vėžio prevencija:

https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/storosios-zarnos-vezio-prevencija

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija:

https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-prevencija

ŠKL programos organizavimo tvarkos aprašas (atsisiųsti)

Tikimybė patirti insultą didėja kartu su mūsų amžiumi, tėvų ar kitų genetiškai artimų žmonių patirtu insultu. To nepakeisime, tačiau yra rizikos veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti ir taip sumažinti savo tikimybę patirti insultą.

Sveikatos specialistai kviečia prisiminti visame pasaulyje naudojamą F.A.S.T. atmintinę. Ši atmintinė padės atpažinti insultą ir išgelbėti gyvybę.

F.A.S.T. (iš angl. greitai, skubiai). Šūkį F.A.S.T. reiktų iššifruoti kaip: VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS (angl. Face – Arm – Speech – Time).

• Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba!

Paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą.

• Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba!

Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą.

• Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba!

Paprašykite žmogaus pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą.

• Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.

Daugiau informacijos apie insultą: www.insultuistop.lt

Parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Ala Kuzmienė.

Inkstų ligos dažniausiai yra „tylios“. Jos vystosi lėtai, be skausmo, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Inkstai – tai nedidelis porinis pupelės formos organas, esantis nugaros dalyje šalia stuburo, žemiau diafragmos. Pasitaiko atvejų, kai žmogus gimsta tik su vienu inkstu. Jei tokio inksto funkcija normali, gyvenimo kokybė nenukenčia.

Inkstai atlieka keletą svarbių funkcijų:

išskiriamoji funkcija. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Per parą pro inkstus prateka apie 1 800 litrų kraujo, filtruojasi apie 180–200 litrų skysčio, o su šlapimu skysčių išsiskiria tik apie 1,5 litro. Visa kita grįžta į kraujotaką. Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija;

reguliacinė funkcija. Inkstai organizme palaiko skysčių ir mikroelementų bei šarmų ir rūgščių pusiausvyrą;

endokrininė funkcija. Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Inkstuose gaminamas ir fermentas reninas, jis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Taip pat šiuose organuose gaminama aktyvioji vitamino D forma kalcitriolis. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

Ką turėtume žinoti apie inkstų ligas?

Inkstų ligomis serga įvairaus amžiaus moterys ir vyrai. Didžiausią riziką susirgti turi tie, kurių giminėje buvo sirgusiųjų šiomis ligomis. Galima išskirti keletą skirtingų inkstų ligų:

ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas) – tai infekcinė inkstų liga, kuria dažniau serga moterys. Ūmus pielonefritas pasireiškia skausmu nugarinėje juosmens dalyje, karščiavimu, šaltkrėčiu, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva, atsiranda nemalonus jo kvapas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tada simptomai būna vangesni, išryškėja tik paūmėjimų metu ir būna panašūs į ūmaus pielonefrito. Ligos pažeistas inkstas randėja, traukiasi (tai galima nustatyti atliekant ultragarsinį tyrimą), blogėja inkstų funkcija – vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas;

inkstų akmenys. Tai viena dažniausių aptinkamų inkstų patologijų. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl žmonės net neįtaria susidūrę su šia liga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis. Diagnozuoti šį negalavimą padeda šlapimo tyrimas, echoskopija (ją taikant galima rasti akmenis inkstuose, bet ne šlapimo takuose), kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas. Gydymas priklauso nuo akmenų cheminės sudėties;

ūmus inkstų nepakankamumas – tai per kelias valandas ar paras išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas. Jį gali sukelti sutrikusi kraujotaka inkstuose po staigaus skysčių netekimo (gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui. Priežastis gali būti ir apsinuodijimas maistu, cheminėmis medžiagomis, nefrotoksnių vaistų vartojimas. Esanti kliūtis nutekėti šlapimui (akmuo, navikas, prostatos hiperplazija ir kt.) taip pat gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą. Esant šiai būklei, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, o tai skatina ligos progresavimą. Dėl ūmaus inkstų nepakankamumo sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda tinimų, gali išsivystyti plaučių, smegenų edema. Kaupiantis toksinėms medžiagoms, gali sutrikti sąmonė, vystytis koma. Dėl sutrikusios mikroelementų pusiausvyros gali vystytis širdies ritmo sutrikimai ir netgi ištikti mirtis;

lėtinės inkstų ligos (akmenligė, lėtinis inkstų uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, diabetinė ar hipertenzinė nefropatija ir kitos ligos). Visoms šioms ligoms bendra yra tai, kad laikui bėgant vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas. Kas dešimtas suaugęs žmogus serga kokia nors lėtine inkstų liga. Dažnas to net nežino, nes šios ligos vystosi „nebyliai“ arba simptomai būna nespecifiniai: blyški oda, pajuodę ir patinę paakiai, jaučiamas nuovargis, mieguistumas, vystosi mažakraujystė, osteoporozė. Kai sumažėja skysčio išskyrimas iš organizmo, atsiranda patinimų, pakyla kraujospūdis. Šie simptomai – gerokai pažengusios ligos požymiai;

inkstų vėžys. Vien inkstų vėžiui būdingų simptomų nėra. Dauguma simptomų pasireiškia ir sergant nevėžinėmis inkstų ar šlapimo takų ligomis. Kol inkstų vėžys nėra progresavęs, žmonės nejaučia ir skausmo. Liga dažnai išaiškėja tiriant dėl visai kito sutrikimo. Apie inkstų vėžį gali pranešti tokie simptomai kaip kraujas šlapime (nebūtinai nuolat), pasikeitusi šlapimo spalva (tamsus, rūdžių spalvos ar rudas), nugaros apačios, šono, pilvo (skrandžio srityje) skausmas, nuolatinis nuovargis, greitas svorio kritimas, karščiavimas, mažakraujystė.

Patarimai norint išsaugoti sveikus inkstus

Norint išsaugoti sveikus inkstus, labai svarbu kuo daugiau mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresų. Inkstai yra organas, kuris „mėgsta“ dirbti. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5–2,5 litro skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti. Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje. Žmonės, vartojantys įvairius nuskausminamuosius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ypač inkstams kenkia nesteroidiniai uždegimus malšinantys vaistai: diklofenakas, paracetamolis, citramonas ir daug kitų. Sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės diagnozuoti inkstų ligas laiku.

Parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą  Ala Kuzmienė  pagal šeimos gydytojos Editos Gecevičienės informacją.

Žmonės vis dažniau skundžiasi greitesniu nuovargiu, bendru silpnumu, prastesne nuotaika, dėmesio koncentracijos ir energijos stoka, sumažėjusia ištverme. Taip jaučiantis reikėtų sunerimti, nes tai gali būti lėtinio nuovargio sindromo įspėjamiejisignalai. Nuovargis – tai viena didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Ekonomikos pažanga, įvairių sričių laimėjimai keičia gyvenimo tempą versdami žmogų skubėti. Toks gyvenimo tempas ir skiriamas mažas dėmesys savo sveikatai sukelia įvairius organizmo sutrikimus, įtampą, stresą, ligas, kurios, sukelia nuovargį arba pasireiškia kartu. Nuvargstama nuo ilgo, sunkaus ir įtempto fizinio arba protinio darbo, gausaus informacijos srauto, emocinės įtampos, stiprių arba monotoniškų dirgiklių.Nuovargis yra visiškai normali ir laikina organizmo fiziologinė būsena,po sunkaus, įtempto darbo. Tinkamai pailsėjus, gerai išsimiegojus, nuovargis paprastai praeina, sugrįžta darbingumas, atsistato visos funkcijos. Tačiau dėl nuolatinės poilsio stokos, netinkamo darbo ir poilsio režimo, prastų miego bei mitybos įpročių, nepakankamo dėmesio savo sveikatai, nuovargio reiškiniai gali kauptis.

Lėtinis nuovargio sindromas arba pervargimas yra būklė, kada be aiškios priežasties jaučiamas fizinis arba protinis nuovargis, trunkantis ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Pastebėta, kad žmonės prieš susirgdami lėtinio nuovargio sindromu, patyrė didelį stresą. Dažniau serga jauno bei vidutinio amžiaus žmonės, iš jų – moterys. Priklausomai nuo nuovargio rūšies,lėtinio nuovargio sindromo metu pasireiškia ir kiti simptomai. Lėtinis nuovargis gali būti protinis, emocinis, fizinis. Protinis nuovargio metudažniausiai pasireiškia šie simptomai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, suprastėjusi atmintis, apatija, neatidumas, užmaršumas, uždarumas, painiava, nenoras vykdyti pagrindines užduotis. Gali atsirasti ir neurologinės sistemos funkcijos sutrikimo požymių: šviesos ir triukšmo baimė, judesių koordinacijos sutrikimas, tampa sunku orientuotis pažįstamoje aplinkoje. Netenkama apetito, dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, tampa dažnesnė širdies veikla, atsiranda permušimai, sunkėja kvėpavimas, dažiau šlapinamasi, prakaituojama, netoleruojama šiluma ar šaltis.
Sutrikdoma ir imuninė sistema: dažniau sergama virusinėmis ligomis, dažniau skauda gerklę, padidėja limfmazgiai, esame imlesni ligoms, jautresni medikamentams.
Emocinio nuovargio metu žmogų kamuoja nuotaikų svyravimas, irzlumas, dirglumas, apatija, nepastovūs skausmai, nerimas. Žmogaus niekas nebejaudina, jis nustoja rodyti iniciatyvą. Fizinis nuovargis pasireiškia sumažėjusia raumenų jėga ir fizinio krūvio tolerancija, sumažėjusiu aktyvumu, sunkumais atliekant kasdienius darbus. Po įprasto krūvio jaučiamas stiprus nusilpimas, kuris nepraeina net pailsėjus. Atsiranda ir miego sutrikimai: mieguistumas dieną ir nemiga naktį. Būdingi raumenų, sąnarių, sausgyslių skausmai, migruojantys skausmingi taškai, naujai atsiradęs ar pakitęs galvos skausmas.

Lėtinio nuovargio sindromą sunku diagnozuoti, nes tokius pat simptomus sukelia nemažai lėtinių ligų:geležies stoka ir mažakraujystė, nėštumas, autoimuniniai sutrikimai, lėtinės širdies, inkstų, kepenų, plaučių, neurologinės, psichinės, endokrininės ligos, griežtos dietos, badavimas, kai kurios infekcinės ligos,  onkologiniai susirgimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis. Lėtinio nuovargio sindromą reikėtų įtarti kai: žmogus jaučia nuovargį, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir sutrikdo kasdienę socialinę ir darbinę veiklą, aktyvumą, kurio negalima paaiškinti kitomis ligomis ar mieguistumu – žmogus išsimiega, pailsi, o atsikėlęs vis tiek jaučiasi pavargęs; sunku susikoncentruoti, pablogėja atmintis, užmirštami neseni įvykiai; atsiranda kitų simptomų – skauda galvą, raumenis, sąnarius, galvą, peršti gerklę, padidėja kaklo limfmazgiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas; sutrinka miegas. Tinkamai surinkta ligos anamnezė ir fizinis ištyrimas leidžia nustatyti nuovargio priežastis. Čia gali prireikti laboratorinių, rentgenologinių tyrimų, įvairių vaizdinės diagnostikos metodų ar psichologinės būklės ištyrimo. Šeimos gydytojas gali paskirti atlikti bendrą kraujo tyrimą, biocheminius, uždegiminius kraujo rodiklius, skydliaukės, inkstų, kepenų, kasos veiklą atspindinčius tyrimus, moterims ir vegetarams – geležies atsargų tyrimą ar kitus pagal individualų poreikį reikalingustyrimus.

Kaip galima būtų padėti sau? Pirmiausia turėtų būti tinkamai koreguojamos jau nustatytos būklės ar lėtinės ligos. Nustačius sindromą sukeliančias priežastis gydymas turėtų būti kompleksinis: gyvensenos keitimas, psichoterapija, fizioterapija, medikamentinis gydymas. Svarbiausias uždavinys – gyvenimo būdo korekcija. Keistis reikėtų palaipsniui, nerekomenduojama imtis drastiškų priemonių, nes siekiame ilgalaikio efekto. Patariama vengti nuovargį sukeliančių veiksnių, laikytis darbo ir poilsio režimo ir namuose, ir darbe. Svarbus yra reguliarus miego režimas. Kiekvieną dieną kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu laiku. Miego aplinka turėtų būti tyli, vėsi, tamsi. Patartina užmigti iki vidurnakčio.Jei dirbate sėdimą darbą ir kasdien sėdite ne mažiau kaip 6–8 valandas, būtinai darykite pertraukėles, kad pakeistumėte kūno padėtį. Būtina stiprinti, mankštinti organizmą. Fiziniu aktyvumu reikėtų užsiimti kasdien po 30 minučių.Gerai fizinei savijautai rekomenduotina būti gryname ore, galima išbandyti fizioterapiją, meditaciją, jogą ar kitus būdus, kurie padėtų sumažinti patiriamą stresą.Labai svarbu racionaliai maitintis: atsisakykite cukraus, keptų, rūkytų gaminių, vartokite daugiau skysčių, vaisių, daržovių, žuvies, pilno grūdo, neperdirbtų ir sveikatai palankesnių produktų, pagal poreikį mineralų, vitaminų. Maistas turėtų būti kuo įvairesnis, stenkitėsatsisakyti alkoholio, kitų žalingų įpročių. Iškilus klausimams dėl savo sveikatos būklės visada konsultuokitės su šeimos gydytoju.

Parengė

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Ala Kuzmienė pagal informacinius šaltinius: „MediCA klinika“ gydytojo L. Petrausko išsakytos mintys straipsnyje „Šeimos gydytojas: lėtinis nuovargis pandemijos laikotarpiu – vis dažnesnė diagnozė“, https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/5758/rekomendacijos_nuovargio.pdf

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga. Šiai ligai būdingas dusulys, kosulys, švokštimas, skrepliavimasis. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai įtakos turi ne vienas, o keletas rizikos veiksnių. Tai – individualūs ir aplinkos rizikos veiksniai. Įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas.Tabako dūmai – labiausiai plaučius žalojantis rizikos faktorius. Kitas, ne mažiau svarbus rizikos veiksnys – aplinkos užterštumas. Vystantis ir plečiantis pramonei, didėja oro užterštumas. Aplinkos dulkėmis, įvairiomis gamyklų ir durpynų išskiriamomis medžiagomis, chemikalais – štai kuo mes kvėpuojame. Dirbant kenksmingomis sąlygomis gamybos metu susidaro dideli kiekiai labai smulkių dulkių, kurios žaloja plaučius. Individualūs (įgimti) rizikos veiksniai – trūksta tam tikrų medžiagų, sutrikusi organizmo gynybos sistema. Negalima pakeisti individualių, bet galima keisti aplinkos nulemtus rizikos veiksnius. LOPL sergantis žmogus – rūkalius. Rūkančiajam žmogui pirmieji simptomai atsiranda maždaug po 15 metų rūkymo. Kadangi jis ir taip kosti, tai laiku nepastebi, kad kosulys pakito, skrepliavimas tapo nuolatinis. Vėliau kosima ne tik rytais, bet ir dieną bei vakare. Ligai progresuojant žmogus pradeda justi, kad didesnio fizinio krūvio metu atsiranda dusulys, o vėliau ir menkiausio fizinio krūvio metu. Ilgainiui dusulys pradeda varginti nuolat. Reikia vis daugiau pastangų kvėpuoti. Skirtingai nei rūkantieji, tabako gaminiais nepiktnaudžiaujantys asmenys šia liga serga rečiau, o jei ir suserga, tai daug anksčiau kreipiasi į gydytojus, nes jiems neįprasta kosėti ir skrepliuoti kaip rūkantiesiems. O kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengvesnė jos eiga ir paprastesnis gydymas. Ligos gydymas tik pristabdo ligos progresavimą, sušvelnina simptomus, tačiau ligos visiškai išgydyti neįmanoma.Todėl lengviau išvengti, nei ją gydyti. Svarbiausia – pakeisti žmonių požiūrį į savo sveikatą ir atsisakyti svarbiausio LOPL sukeliančio veiksnio – rūkymo.

Prevencija

Daugumas susirgimo atvejų yra susiję su rūkymu ir norit išvengti LOPL būtina atsisakyti šio įpročio. Svarbu rasti tabako vartojimo nutraukimo programą, kuri bus veiksminga ir padės mesti rūkyti. Kitas labai svarbus LOPL rizikos veiksnys – profesinis cheminių dūmų ir dulkių poveikis. Dirbant tokiomis sąlygomis, būtina užtikrinti kvėpavimo takų apsaugos priemones kiekvienam darbuotojui. Fizinis aktyvumas, kuris pagerins ne tik bendrą sveikatos būklę, bet ir sustiprins kvėpavimo raumenis. Subalansuota mityba. Būtina sveikai ir reguliariai maitintis. Vengti dūmų ir oro taršos. Pasyvus rūkymas gali žaloti plaučius, o oro tarša juos sudirginti.

Daugiau informacijos rasite: http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/ligu_profilaktika/letine_ http://www.pulmoalerg.lt/wp-  admin/admin-post.php?action=preview_document&post_id=1225

https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/letine-obstrukcine-plauciu-liga-serga-vis-daugiau-pasaulio-zmoniu

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Kuzmienė remiantis Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai (toliau – Programa), kurios tikslas: motyvuoti panevėžiečius gyventi sveikiau, kokybiškiau ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto riziką. Programa skirta: suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizika; suaugusiems asmenims, kurie savanoriškai kreipiasi dėl dalyvavimo programoje. Įgyvendinant Programą bendradarbiauta su 5 Panevėžio miesto pirminėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (PASPĮ): VšĮ Panevėžio miesto poliklinika, UAB Kniaudiškių šeimos klinika, UAB Smėlynės šeimos ambulatorija, UAB Panevėžio centro šeimos klinika, VšĮ Respublikos gatvės šeimos klinika, kurios siuntė į Programą 149 dalyvius (pacientus). Organizavome 4 grupes, vyko 47 užsiėmimai. 2023 m. Programą pradėjo 108 dalyviai (daugiausiai dalyvavo savanoriškai besikreipiančiųjų klausytojų). Užsiėmimai vyko skirtingose miesto vietose (Anykščių g. 4, Respublikos g. 68, J.  Basanavičiaus g. 23A,  Aldonos g. 4), laikas buvo patogus (18.00 val., 19.00 val.) tiek dirbantiems, tiek vyresniojo amžiaus žmonėms. Teorinius ir praktinius Programos užsiėmimus vedė savo srities specialistai: gydytojai kardiologai Tomas Vasylius, Agnė Šimukauskienė, dietistė Deimantė Garšvinskė, psichologė Justina Buikauskienė, sporto treneriai Raimundas Dambrauskas, Raimonda Bagdonaitė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Ala Kuzmienė ir Eglė Dvilevičienė. Dalyviai susipažino su širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui, fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai, streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui, praktiškai mokėsi valdyti stresą, suprasti savo sveikatos rodiklius, išsirinkti, degustuoti bei vėliau pasigaminti sveikatai palankius maisto produktus. Programos metu vykdytos diskusijos grupėse, užduočių sprendimas, rezultatų aptarimas ir konsultacijos sveikos gyvensenos klausimais. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas įgytų žinių praktiniam taikymui, pasiektų sveikatos bei gyvensenos pokyčių vertinimui bei iškeltų tikslų realizavimui. Programos pabaigoje dalyviai patys vertino Programos naudą užpildydami naudos vertinimo klausimyną, kurį sudarė 11 teiginių su atsakymais „taip“, „ne“, „nepakito“, „padidėjo“, „sumažėjo“, „išliko normali“. Pagal klausimyno atsakymus „taip“ Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras parengė Programos efektyvumo vertinimo ataskaitą, kurioje pateikti Programą baigusio 91 asmens sveikatos rodiklių pokyčiai (žr. lentelėje).

Džiugu, kad daugumos baigusiųjų Programą asmenų sveikatos rodikliai objektyviai pagerėjo: 60,44 proc. asmenų sumažėjo kūno masės indeksas; 64,84 proc. sumažėjo liemens apimtis; 46,15 proc. sumažėjo arterinis kraujo spaudimas; 79,12 proc. padidėjo fizinis aktyvumas; 85,71 proc. padidėjo daržovių ir vaisių vartojimas; 69,23  proc. sumažėjo druskos, 78,02 proc. sumažėjo saldaus maisto vartojimas; 79,12 proc. sumažėjo riebaus maisto vartojimas; 19,78 proc. sumažėjo alkoholio vartojimas; 7,69 proc. sumažėjo rūkymas; 81,32 proc. pagerėjo savijauta. Tai akivaizdžiai demonstruoja programos efektyvumą, teigiamą poveikį dalyvių sveikatai.

Norinčius dalyvauti Programoje kviečiame kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą adresu Respublikos g. 68 (II a. 7 kab.), tel.: +370 45 46 75 06, +370 671 42862, el. p. ala.kuzmiene@panevezysvsb.lt. Susisiekę su mumis, gausite išsamią informaciją apie Programą ir atsakymus į jums rūpimus klausimus.

Parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Ala Kuzmienė.