Užkrečiamų ligų prevencija

Nuo 2023 m. pabaigos Kongo Demokratinėje Respublikoje sparčiai plinta I-ojo tipo beždžionių raupų virusas, kurio atvejų iki šiol šioje šalyje užregistruota keliolika tūkstančių. Šią savaitę gautas pirmasis pranešimas apie užsikrėtimo būtent šios atmainos beždžionių raupų virusu Europoje – Švedijoje. Lietuvoje šios viruso atmainos atvejų nėra registruota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kas yra beždžionių raupai, kaip liga plinta ir kaip nuo jos saugotis.

Beždžionių raupai yra infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Žinomi du šio viruso tipai: I tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir II tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu, kuriam priklauso IIa ir IIb subtipai.

Užsikrečiama per artimą ar tiesioginį kontaktą su išberta sergančiojo oda

Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. Užsikrėsti galima šiais būdais:
•    per kūno skysčius (pūlius ar kraują)  nuo odos pažeidimų ar šašų;
•    per kvėpavimo takų  lašelius  ilgesnį laiką bendraujant veidas į veidą su sergančiu asmeniu;
•    per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi  sergantis asmuo;
•    seksualinio  kontakto  metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius).
       
Beždžionių raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra ligos simptomai, kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis. (dažniausiai 2–4 savaites).

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti ir kaip saugotis?

Didžiausia rizika užsikrėsti kyla kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Norint išvengti užsikrėtimo beždžionių raupais, reikėtų vadovautis šiais  patarimais:
•    vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas  į veidą)  su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai;
•    praktikuoti  saugius lytinius santykius;
•    laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis;
•    dėvėti medicinines kaukes slaugant sergantį asmenį.

Ligos simptomai

Ligos simptomai  gali būti lengvi ir sunkūs. Beždžionių raupams būdinga:
•    veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės  bėrimas su pūslelėmis;
•    karščiavimas;
•    padidėję limfmazgiai;
•    galvos skausmas;
•    gerklės skausmas;
•    raumenų, nugaros skausmai;
•    energijos stoka.

Jeigu lankėtės Afrikos šalyse, kur ši liga plinta, arba bet kurioje šalyje, kur turėjote artimą sąlytį su sergančiuoju ir jums pasireiškė bent vienas iš simptomų, būdingų beždžionių raupams, – kreipkitės tiesiai į dermatovenerologą arba į ligoninės, kuriame yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių.

Lietuvoje profilaktiškai nuo beždžionių raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
Šia vakcina taip pat pasiskiepyti gali tie asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 m. amžiaus. Tokius asmenis identifikuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, apklausdami beždžionių raupais susirgusį pacientą.

Norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).

Europoje nuo 2022 m., kai pradėti registruoti beždžionių raupų atvejai, iki 2024 m. rugpjūčio iš viso patvirtinti 22 662 šios ligos atvejai 29-iose EU/EEA šalyse, 2023 m. – 860 atvejų, 2024 m. – 685 atvejai. Visi atvejai sukelti II tipo beždžionių raupų viruso. Lietuvoje 2022 m. registruoti ir laboratoriškai patvirtinti 5 atvejai.

Daugiau informacijos apie beždžionių raupus https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/bezdzioniu-raupai/

Vasarą COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga), gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sergama nepalyginamai mažiau, nes šioms ligoms būdingas sezoniškumas. Tikėtina, kad didesnis sergamumas šiomis ligomis prasidės rudenį, o sergamumo pakilimas, kaip įprasta, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais.

Užregistruota daugiau COVID-19 ligos atvejų

NVSC visus metus stebi bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką. Š. m. 29-ąją savaitę (liepos 15–21 d.)  užfiksuota daugiau COVID-19 ligos atvejų  (27-ąją savaitę – 159, 28-ąją savaitę – 267 atvejai; 29-ąją savaitę – 347 atvejai), tai sudaro apie 3 proc. visų užregistruotų ŪVKTI atvejų. COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimą rodo ir COVID-19 stebėsena nuotekose. Tačiau bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius toliau mažėja.

Europoje, kaip ir Lietuvoje, situacija panaši. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (https://erviss.org/), šiemet COVID-19 ligos aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau nei 2023 m. vasarą, tačiau tendencijos yra panašios. Lietuvoje taip pat stebimas COVID-19 ligos atvejų didėjimas, kuris registruotas keturiomis savaitėmis ankščiau nei 2023 m.

Kol kas nerimą keliančių ženklų (sunkesnių ligos atvejų, ar mirties atvejų didėjimo) nėra.

Rankų higiena – itin svarbi

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad ne tik gripo sezono metu, kuris paprastai prasideda spalį ir baigiasi gegužę, bet visada svarbu nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių, ypač keliaujant. Patariama kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti (muilu ir vandeniu) – jas dezinfekuoti. Taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Informacija parengta NVSC

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kas savaitę didėja.

Šiuo metu sergamumo pakilimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Lyginant šių ir praėjusių metų to pateis laikotarpio situaciją, tiek sergamumo, tiek patekusiųjų į ligonines, tiek mirčių rodikliai yra panašūs.

NVSC specialistai bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, kurių duomenimis, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) yra įprasta. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Primename, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Paskelbus epidemiją savivaldybėje ar šalies lygiu, būtų taikomos šios priemonės:

• Sustiprinamos infekcijų kontrolės priemonės ASPĮ ir socialinės globos įstaigose:
  • medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;
  • pacientų ar gyventojų srautų atskyrimas (sergančiųjų gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI nuo kitų pacientų / gyventojų);
  • asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas;
  • įstaigos vidaus tvarka ribojamas pacientų / gyventojų lankymas ar nustatomas privalomas kaukių dėvėjimas lankant pacientus ar gyventojus;
  • rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.
• Gali būti taikomas laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas).
• Gali būti taikomas laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) (kai ugdymas nebeorganizuojamas kontaktiniu būdu). Yra nustatyti  kriterijai ir galimybė skelbti  IPRR tiek atskiros klasės, tiek srauto, tiek visos įstaigos lygiu, vertinant situaciją individualiai.
• Rekomenduojamos papildomos infekcijų kontrolės priemones (rankų higiena, vėdinimas, patalpų valymas drėgnu būdu,  srautų valdymas, kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir pan.).

Skiepytis nuo gripo ir COVID-19  dar ne vėlu

Nuo rugsėjo mėn. sezoninio gripo vakcina jau pasiskiepijo 204 509 asmenys. Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 44 747 asmenys. Primename, kad dar turite galimybę pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito pas gydytoją metu.

Rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims (65 m. ir vyresniems; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams; asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis; asmenims, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms).

Saugantis gripo ir kitų peršalimo ligų NVSC specialistai ragina laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas; viešose uždarose vietose (paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių) rekomenduojama dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal NVSC informaciją, daugiau informacijos rasite: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/epidemini-sergamumo-lygi-siekia-vis-daugiau-savivaldybiu

Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.

Kasmet gripu suserga 5-10 proc. Lietuvos gyventojų. Tai viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ligų. Sergamumas gripu padidėja rudens-žiemos sezonu.

Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose, dulkėmis užterštose patalpose. Inkubacinis periodas – 24–72 val. (vidutiniškai – 48 val.). Gripas pavojingas dėl sunkių sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt.

Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė – vakcinacija, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims, kurie kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.

Rizikos grupės:

• 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
• asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• medicinos įstaigose dirbantys asmenys;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• nėščiosios.

Kadangi žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra palankios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:

• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal ULAC ir NVSC informaciją

Čiaudėjimas dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia.

Čiaudėjimas - tai labai staigus oro pašalinimas iš plaučių per nosį, taip išvalant kvėpavimo takus. Mokslininkai apskaičiavo, kad čiaudėjimo metu oras iš nosies iškvepiamas 4,5 metrų per sekundę greičiu. Tai - labai didelis greitis ir labai didelis spaudimas. Todėl bandyti dirbtinai nuslopinti čiaudulį tikrai nereikėtų, nes tai gali baigtis labai prastai.

Čiaudėjimas yra nevalingas, todėl net jei užsiimsite nosį oras iš plaučių vis tiek bus stumiamas. Tikėtina, kad per ausies trimitą jis pateks į vidinę ausį - staigus slėgis gali net sužaloti ausies būgnelį. Tačiau tai net nėra didžiausia problema, kuri gali ištikti sulaikius čiaudulį. Pavyzdžiui, galite susižaloti diafragmą ar sinusus. Kai kurie žmonės po sinusų operacijos nekenčia čiaudėjimo, tačiau jo sulaikyti negali, nes spaudimas gali nes pastumti akių obuolius į priekį.

Svarbu žinoti, kad čiaudėjimo metu staiga pakyla kraujo spaudimas, ypač jei čiaudulį sulaikote. Tai dažnai gali baigtis akyse trūkusiomis kraujagyslėmis, tačiau kraujas gali išsilieti ir į smegenys. Taip, įmanoma, kad sulaikytas čiaudulys baigtųsi insultu. Taigi, tam tikrais atvejais sulaikytas čiaudulys gali baigtis ir mirtimi, nors tikimybė, kad taip nutiks, yra labai menka.

Kita vertus, ne taip jau mažai žmonių čiaudėdami susižaloja kaklus, diafragmas ir ausis. Sulaikyti čiaudulio tikrai nereikėtų, nes tai gali būti pavojinga. Dar daugiau - čiaudėjimas mums yra būtinas. Taip iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai, dulkės bei bakterijos. Čiaudėti tam tikra prasme yra sveika, o štai stengtis tai daryti tyliai - pavojinga.    

Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams.. Todėl prisidengti burną ir nosį čiaudint – higieninė būtinybė, kurią privaloma žinoti kiekvienam.

Čiaudėjimo taisyklės

• Kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosinaite (geriau vienkartine) bei nusisukti.
• Jei neturite nosinės – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuoja su atvira ranka ir veikia kaip oro filtras (geriausia į alkūnės linkį, skverną).
• Neužsidengti burnos ar nosies delnu.
• Nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosinaites, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas.
• Nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – geriau išeiti į vietą, kur nieko nėra.
• Sergant neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę.
• Vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais, ligotais žmonėmis.
• Sveikas žmogus, atsidūręs kito žmogaus kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą.
• Dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu tekančiu vandeniu – apie 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, galima naudoti antibakterinius rankų gelius, drėgnas servetėles, skirtas rankų higienai.
• Užsidėti kaukę, kad apsaugotume kitus – sveikus asmenis.

Įdomūs faktai apie čiaudulį

• Čiaudulys yra svarbus – jis apsaugo mūsų kūną. Tai labai svarbi imuninio proceso dalis, kuri padeda išsaugoti gerą sveikatą.
• Čiaudulys – tai automatinis refleksas, jei jis prasidėjo, sustabdyti neįmanoma.
• Žmonėms, kurie bando susilaikyti nečiaudėję, dažniau būdingos šios pasekmės: kraujuoja iš nosies, trūkinėja kraujagyslės.
• Jeigu stengsitės sulaikyti čiaudulį užspausdami nosį, tai gali baigtis ausies būgnelio plyšimu.
• Už čiaudulį atsakingas centras yra galvos smegenų apatinėje dalyje. Jį pažeidus, žmogus nebegali čiaudėti.
• Čiaudulio metu 44,7 m / s greičiu pasklinda apie 40 000 lašelių.
• Jei nesilaikoma čiaudėjimo taisyklių – ankštose ir gausiai žmonių lankomose vietose galima perduoti mikrobus iš karto 150 kitų individų.
• Miego metu mes nečiaudime, nes nervai, kurie atsakingi už šį refleksą, taip pat ilsisi.
• 18–35 proc. žmonių čiaudulį išprovokuoja netikėta ryški šviesa.
• Čiaudulys gali turėti psichologinę priežastį. Baimė, liūdesys, jautrumas ir kitos emocijos gali išprovokuoti čiaudulį.

Taigi keičiantis orams ir per šalčius išvengti virusinių ligų kur kas sudėtingiau, nes žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, kuriose ventiliacija ne visada yra tinkama. Dėl to atsiranda itin didelė tikimybė pasigauti infekciją nuo čiaudinčio draugo ar kolegos. Tačiau jei nepamiršime ir neignoruosime čiaudėjimo etiketo taisyklių, apsaugosime aplinkinius nuo nelauktos ligos.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal  Higienos instituto sveikatos stiprinimo centro informaciją.

1988 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) AIDS įvardino kaip vieną svarbiausių šiuolaikinių globalių problemų ir gruodžio 1-ąją paskelbė Pasauline AIDS diena.

ŽIV / AIDS prevencijos, testavimo, gydymo ir priežiūros paslaugos daugelyje šalių patiria didelius trikdžius, kurie neleidžia tinkamai ir greitai kovoti su šia liga. Todėl PSO AIDS dienos proga dar kartą kviečia visas atsakingas organizacijas bei piliečius burtis ir išreikšti pagarbą visiems, dirbantiems ŽIV / AIDS  prevencijos srityje, remti būtiniausias kovos su  šia liga priemones.

Apie ŽIV ir AIDS trumpai. Žmogaus imuniteto virusas (ŽIV), tai infekcija, kuri silpnina ir ardo žmogaus imunitetą, naikindama baltuosius kraujo kūnelius. Susilpnėjus imuninei sistemai, žmogus tampa labai pažeidžiamas kitoms ligoms, pavyzdžiui, tuberkuliozei ar net vėžiui. Jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius nukrenta iki kritinės ribos, imuninė sistema yra stipriai pažeista ir tokiam asmeniui nustatomas AIDS – įgytas imunodeficito sindromas.

ŽIV gali kelis metus ar net dešimtmečius progresuoti be jokių simptomų. Pavojinga tai, kad žmonės nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to net nežinodami. Tai labai apsunkina kovą su ŽIV.

Pirmieji požymiai atsiranda po 1-6 savaičių po užsikrėtimo. Pasireiškia simptomais, panašiais į gripą – bendras silpnumas, galvos, gerklės skausmas, viduriavimas, padidėja limfmazgiai, atsiranda odos bėrimai, opelės burnoje. Vėliau šie simptomai išnyksta ir po 5-8 metų atsiranda ilgas nepaaiškinamas karščiavimas, viduriavimas, svorio netekimas, prakaitavimas, bendras silpnumas, padidėja limfmazgiai. Atsiranda įvairūs vėžiniai susirgimai. Taip pasireiškia paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS. Tai – lėtai progresuojanti liga, kuri, nepaisant gydymo, galinčio šiuo metu tik pailgintį gyvenimą nuo kelių iki keliolikos metų, baigiasi mirtimi.

ŽIV perdavimo keliai:

1. Lytinis kelias;
2. Per kraują (kontaktuojant su užkrėstu krauju, jo produktais, naudojant užkrėstus švirkštus, adatas, kitus instrumentus, darant tatuiruotes);
3. Perinatalinis (iš motinos – vaikui).

ŽIV neplinta kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą, per vabzdžių įkandimus.

Dažniausias ŽIV užsikrėtimo būdas – nesaugus intraveninių narkotikų vartojimas (75 proc.), t.y. nešvarios (nesterilios) adatos, švirkštai, kuriais buvo švirkščiami intraveniniai narkotikai. Per lytinius santykius užsikrėčia apie 17 proc. žmonių.

Kadangi AIDS yra nepagydoma liga ir nuo šios ligos nėra skiepų.Todėl yra svarbu:

• saugus lytinis elgesys (naudoti prezervatyvą viso lytinio akto metu);
• kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;
• naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su krauju, jo produktais;
• patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas;
• vartojant narkotikus į veną, – naudoti vienkartinius švirkštus ir adatas;
• ŽIV infekuotos nėščiosios, kad apsaugotų kūdikius, nėštumo metu turi vartoti viruso dauginimąsi slopinančius vaistus, gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją ir nežindyti kūdikių.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal NVSC informaciją

Neracionalus vaistų vartojimas yra svarbi problema, su kuria susiduria sveikatos sistemos visame pasaulyje. Nors vaistai gali suteikti didelės naudos pacientams, kai jie yra teisingai ir tinkamai vartojami, neracionalus vaistų vartojimas gali turėti žalingų pasekmių tiek individualiam pacientui, tiek visai sveikatos sistemai.

Yra kelios svarbios priežastys, dėl kurių vyksta neracionalus vaistų vartojimas. Pirmiausia, tai gali būti susiję su pacientų ir visuomenės supratimo trūkumu apie vaistų veiksmingumą, šalutinius poveikius ir tinkamą vartojimą. Dažnai žmonės gali savarankiškai pradėti vartoti vaistus pagal patarimus iš socialinių tinklų ar pažįstamų, ignoruodami gydytojo nurodymus arba nepasitarę su specialistu.

Antra, neracionalus vaistų vartojimas gali būti susijęs su gydytojų elgesiu ir praktika. Kai kurie gydytojai skiria per daug vaistų pacientams, net jei jie nėra būtini arba nėra pakankamai pagrįsti moksliniais tyrimais. Tai gali būti susiję su finansiniais motyvais arba paciento spaudimu gauti greitą rezultatą.

Neracionalus vaistų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių tiek pacientams, tiek visai sveikatos sistemai. Individualiems pacientams tai gali reikšti nepageidaujamų šalutinių poveikių atsiradimą, nes veiksmingi ir saugūs vaistai tampa nuošaliu įrankiu jų gydymui. Be to, tai gali sukelti vaistų sąveikos ar perdozavimo pavojų, ypač jei pacientas vartoja kelis skirtingus vaistus.

Visos sveikatos sistemos taip pat kenčia nuo neracionalaus vaistų vartojimo. Papildoma vaistų naudojimo ir skyrimo nereikalingais atvejais sąnauda gali labai padidinti sveikatos priežiūros išlaidas. Be to, didėjant antimikrobinių vaistų atsparumo problemoms, netinkamas antibiotikų vartojimas gali lemti sunkiai gydomų infekcijų atsiradimą.

Norint mažinti neracionalų vaistų vartojimą, būtina imtis veiksmų tiek pacientų, tiek sveikatos priežiūros specialistų lygmeniu. Svarbu vykdyti nuolatinį pacientų švietimą ir informuoti juos apie tinkamą vaistų vartojimą, svarstant veiksmingumą ir šalutinius poveikius. Reikia akcentuoti, kad vaistų vartojimas turėtų būti vykdomas tik pagal gydytojo nurodymus.

Gydytojams reikia skatinti sąmoningą vaistų skyrimo praktiką, grindžiamą moksliniais tyrimais ir rekomendacijomis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi etinių principų, o sprendimus dėl vaistų skyrimo priimtų remiantis paciento individualiais poreikiais.

Taigi, neracionalus vaistų vartojimas kelia rimtą grėsmę pacientų sveikatai ir sveikatos sistemai. Efektyvi prevencija ir švietimas gali padėti sumažinti šią problemą. Svarbu didinti žmonių supratimą apie vaistų vartojimą ir įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, siekiant užtikrinti racionalų ir saugų vaistų vartojimą. Tik taip galėsime kovoti su neracionaliu vaistų vartojimu ir užtikrinti geresnę sveikatos priežiūrą visuomenei.

Parengta pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM informaciją

Peršalimas yra dažna liga, kurią daugelis žmonių patiria bent kartą per metus. Dažniausiai jis sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl gydytojai nerekomenduoja vartoti antimikrobinių vaistų, tokių kaip antibiotikai, peršalus. Tačiau daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai yra veiksmingas būdas gydyti peršalimą. Šis klaidingas suvokimas turi rimtų pasekmių. Suaugusieji peršalimo ligomis serga  2–3 kartus per metus. Kūdikiai ir vaikai serga dažniau, ypač darželio amžiaus vaikai ir vaikai, turintys vyresnių brolių ir seserų, lankančių darželį/mokyklą.

Peršalimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia trimis stadijomis:

1. Ankstyvoji stadija (1–3 dienos po užsikrėtimo), jaučiamas kutenimas gerklėje. Kiti simptomai, kurie gali atsirasti ankstyvuoju etapu: čiaudulys; bėganti nosis; užgulusi nosis; kosulys; užkimimas.
2. Aktyvioji stadija (4–7 dienos po užsikrėtimo). Simptomai šioje stadijoje dažniausiai pablogėja arba pasiekia piką. Prie jau esančių simptomų, prasidėjusių ankstyvojoje stadijoje, gali prisidėti: kūno skausmas; galvos skausmas; sloga; akių niežėjimas; nuovargis; karščiavimas (dažniau pasireiškia vaikams).
3. Vėlyvoji stadija (8–10 dienos). Peršalimo simptomai pradeda mažėti ir nykti. Kai kuriems žmonėms pasireiškia varginantis kosulys, kuris gali trukti iki 2 mėnesių po peršalimo.

Peršalimus sukelia virusai. Rinovirusai yra dažniausia priežastis, bet gali sukelti ir kiti virusai (RSV, adenovirusai, koronavirusai). Virusai sukeliantys peršalimą į organizmą patenka per burną, akis ar nosį.

Kaip apsisaugoti ir nesusirgti?

• Plaukite rankas;
• venkite artimo kontakto su asmenimis, turinčiais peršalimo simptomų;
• kosint ir čiaudint užsidenkite burną ir nosį;
• neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ir burnos;
• nerūkykite ir venkite pasyvaus rūkymo.

Antibiotikai nepadės pasveikti nuo peršalimo, kurį sukelia kvėpavimo takų virusas. Jie neveikia prieš virusus ir gali apsunkinti jūsų organizmo kovą su būsimomis bakterinėmis infekcijomis. Nėra vaistų nuo peršalimo. Kad jaustumėtės geriau, turėtumėte daug ilsėtis ir gerti daug skysčių.

Įvairūs tyrimai rodo, kad antibiotikai nėra naudingi gydant paprastas peršalimo ligas. Nepriklausomai nuo to, ar antibiotikai buvo vartoti ar ne, dalyvių peršalimas truko panašiai. Tačiau maždaug 1 iš 10 žmonių, vartojusių antibiotikus, pasireiškė šalutinis poveikis – dažniausiai viduriavimas, pykinimas ir kitas skrandžio ar žarnyno sutrikimas. Kitas dažnas antibiotikų šalutinis poveikis yra odos bėrimas ir makšties pienligė (moterims). Dar viena priežastis būti atsargiems vartojant antibiotikus: per didelis  jų vartojimas nedidelėms ligoms gydyti, priveda prie didėjančio bakterinio atsparumo. Dėl ko  antibiotikai gali prarasti veiksmingumą gydant rimtesnes infekcijas.

Antibiotikais turėtų būti gydoma tik tuo atveju, jei dėl peršalimo išsivystė bakterinė infekcija. Jei išsivysto bakterinė infekcija yra naudinga atlikti tikslinius klinikinius bakteriologinius tyrimus, kad būtų nustatyta bakterija, sukėlusi infekciją ir jos atsparumas antibiotikams.

Parengta pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informaciją

„Vienas gyvenimas, vienos kepenys“ (One life, one liver) – nauja kampanijos, skirtos 2023 m. Pasaulinei hepatito dienai, tema. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia būtinybę paspartinti kovą su virusiniais hepatitais ir primena, kad mirčių nuo hepatitų galima išvengti. Minint Pasaulinę hepatito dieną, liepos 28-ąją, norime priminti apie virusinių hepatitų grėsmę ir kaip užkirsti kelią jų plitimui bei kaip apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo. Lietuvoje labiausiai paplitęs – lėtinis virusinis hepatitas C (2022 metais užfiksuoti 834 atvejai).

Kaip užsikrečiama virusiniais hepatitais?

Hepatito A virusu (HAV) užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį.

Hepatito B virusas (HBV), hepatito C virusas (HCV) ir hepatito D virusas (HDV) plinta per kraują, lytinius santykius, taip pat iš motinos vaisiui. Šie virusai neplinta per maistą, vandenį ar apsikabinant.

Hepatito E virusu (HEV) galima užsikrėsti suvalgius nepakankamai termiškai apdorotą gyvūnų mėsą (ypač kiaulieną), vėžiagyvius arba per užterštą vandenį.

Kaip apsisaugoti nuo virusinių hepatitų?

Efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė yra vakcinacija, kuri rekomenduojama keliaujantiesiems į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Egiptą, Tunisą, Maroką, Indiją, Tailandą), vaikams prieš pradedant lankyti darželį ar mokyklą, dirbantiems maisto tvarkymo įmonėse, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme. Kita itin svarbi profilaktikos priemonė yra tinkama rankų higiena.

Hepatito B infekcijos efektyviausia prevencijos priemonė yra skiepai. Deja, nuo hepatito C infekcijos skiepų nėra, todėl reikėtų laikytis kitų profilaktikos priemonių, kurios tinka saugantis ir nuo hepatito B: lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems asmenims nesidalyti adatomis ir švirkštais, dirbant su žmonių biologiniais skysčiais mūvėti pirštines ir kt.

Hepatito D infekcija negali pasireikšti, jei nėra hepatito B viruso. Skiepijimas nuo hepatito B yra vienintelis būdas siekiant išvengti HDV infekcijos. Taip pat yra tinkamos jau paminėtos kitos hepatito B profilaktikos priemonės.

Svarbiausios hepatito E profilaktikos priemonės yra viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės standartų palaikymas, tinkamas nuotekų tvarkymas, higienos taisyklių laikymasis, pakankamas mėsos ir jūros gėrybių terminis apdorojimas prieš valgį, taip pat svarbu nenaudoti vandens ir ledo, jei nežinoma ar jis yra švarus.

Dėl virusinių hepatitų B ir C pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti:

• asmenims, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai;
• asmenims, kuriems dėl neaiškių priežasčių yra padidėję kepenų fermentai;
• medicinos įstaigų darbuotojams, turintys sąlytį su krauju ar kitais kūno skysčiais;
• nėščiosioms;
• vaikams, kurių motinos nėštumo ar gimdymo metu sirgo virusiniu hepatitu;
• asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas B / C;
• turėjusiems daug lytinių partnerių;
• infekuotiems ŽIV infekcija;
• nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
• buvusiems įkalinimo įstaigoje.

Rekomenduojame pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl galimybės nemokamai pasitikrinti dėl virusinio hepatito C infekcijos. Daugiau informacijos apie virusinius hepatitus galite rasti čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/h-1

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas, siekdamas įvertinti gyventojų požiūrį į skiepijimąsi nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, parengė anoniminę apklausą. Ja siekiama įvertinti žmonių žinias apie vakcinas, nustatyti, kokios priežastys lemia sprendimą skiepytis ar ne, kokių abejonių turi tėvai, rinkdamiesi – skiepyti ar ne – savo vaikus pagal šalies vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Gauti atsakymai leis nustatyti informacijos apie skiepus viešinimo tikslines auditorijas, įvertinti, kokios informacijos galimai trūksta suaugusiesiems, priimantiems sprendimus dėl savęs, taip pat ir tiems, kurie augina vaikus ir priima sprendimus dėl jų skiepijimo.

Stabtelk ir  atsakyk į kelis svarbius klausimus – https://bit.ly/3NFyDJy

Užtruksi vos kelias akimirkas!

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai kartu su Lietuvos infektologų draugija parengė rekomendacinį suaugusiųjų skiepijimo kalendorių visuomenei. Jame – medikų rekomendacijos, kada, įvertinus žmogaus amžių ir sveikatos būklę, tinkamiausias laikas skiepytis, norint išvengti vienos ar kitos infekcijos ar jos komplikacijų, o kada ir kokius skiepus reikėtų atidėti, pavyzdžiui, planuojant nėštumą.

Specialistų teigimu, nors apie skiepus pastaruoju metu kalbama nemažai, daugiausia dėmesio skiriama vaikų skiepijimui, o apie tai, kad ir suaugusieji pasiskiepiję galėtų išvengti tam tikrų vakcinomis valdomų ligų ar jų komplikacijų bei sustiprinti vaikystėje įgytą povakcininį, dažnai pamirštama.

Vis dėlto, anot specialistų, suaugusiųjų skiepijimui turėtų būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys, nes apie vakcinacijos efektyvumą faktai kalba patys už save. Pavyzdžiui, visuotinė vakcinacija per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje beveik „išnaikino“ stabligę. Tuo metu, vakcinacija nuo tymų 2000–2018 m. išsaugojo 23,2 milijonus pasaulio gyventojų gyvybių, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, o skiepai nuo gripo kasmet išgelbsti šimtus tūkstančių gyvybių visame pasaulyje.

Kviečiame naudotis visuomenei skirtomis skiepijimo rekomendacijomis, tinkamai pasirenkant vakcinas ir skiepijimo laiką bei skiepijimo grafiką, taip siekiant išsaugoti savo ir artimųjų sveikatą. Suaugusiųjų skiepijimo kalendorius mokslininkų, gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų parengtas atsižvelgiant į JAV ir Europos skiepijimo rekomendacijas bei naujausių mokslinių tyrimų duomenis. Suaugusiųjų skiepijimo kalendorius yra rekomendacinio pobūdžio ir dėl kiekvienos sveikatos būklės rekomenduojama pasitikslinti su gydytoju.

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

Pamažu įsibėgėjant vasarai vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje dirbdami įvairius žemės ūkio darbus, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos. Stabligės infekcijos šaltinis – įvairūs gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, šunys, katės), kurių žarnyne gyvena stabligės bakterijos. Su išmatomis sukėlėjai išsiskiria į aplinką ir virtę sporomis ilgai išlieka dirvožemyje. Todėl net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar kitu daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimi. Stabligės sukėlėjas taip pat į žmogaus organizmą gali patekti per stiprius odos nudegimus, atvirus kaulų lūžius, gangreną. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi, nes nuo sergančio žmogaus šia liga neužsikrečiama.

Analizuojant daugiametį sergamumą šia liga, matyti, kad stablige žmonės užsikrečia visais metų laikais, tačiau dažniau – vasarą. Manoma, kad tai susiję su žmogaus darbine veikla (sode, žemės ūkyje). Todėl patariame dirbant ūkio darbus mūvėti pirštines, ypač, jeigu ant rankų yra žaizdų, tačiau efektyviausiai apsaugo skiepai, kuriuos suaugusiems būtina periodiškai atnaujinti. 2010–2022 m. Lietuvoje iš viso užfiksuota 19 stabligės atvejų, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Šiemet per keturis mėnesius (sausio–balandžio mėn.) šalyje užregistruoti jau 3 stabligės atvejai (vienas asmuo priklausė 18–24 m., du – 25–44 m. amžiaus grupėms).

Lietuvoje skiepai nuo stabligės yra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Vyresni nei 25-erių metų amžiaus žmonės kas dešimtmetį nuo stabligės yra skiepijami valstybės lėšomis. Persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai – efektyviausia apsisaugojimo priemonė.

Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

Legioneliozė – ūmi infekcinė liga, kuri yra ypač pavojinga pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.

Legioneliozė pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.

Galimi infekcijos šaltiniai:

• karšto ir šalto vandens sistemos;
• dušo galvutės;
• čiaupai;
• tualetų bakeliai;
• baseinai;
• vandens aušinimo bokštai;
• vandens garų kondensatoriai;
• vandens vamzdžiai ir rezervuarai laivuose;
• terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos;
• gydomosios vonios;
• gydomasis purvas;
• oro drėkintuvai;
• gėlių laistymo sistemos;
• dekoratyviniai fontanai.

Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.

Profilaktika

Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal NVSC informaciją