Sveika mityba

Screenshot_4-df300ecfda57a9795aeeeb720fd3eae1.jpg

Pagrindinės sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos

1. Valgykite įvairų maistą.
2. Kiekvieną dieną valgykite visagrūdžių produktų.
3. Penkis kartus per dieną valgykite daržovių, vaisių ar uogų.
4. Kontroliuokite riebalų vartojimą.
5. Rinkitės liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Ribokite perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos
kiekį.
6. Vartokite liesus pieno produktus.
7. Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę.
8. Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus.
9. Valgykite nesūrų maistą. Gamindami maistą ribokite druskos kiekį.
10. Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“.
11. Gerkite pakankamai vandens.
12. Valgykite reguliariai ir saikingai.
13. Žindykite kūdikius ir mažus vaikus.
14. Gamindami ar rinkdamiesi jau pagamintą maistą, rinkitės tausojančius maisto gaminimo
būdus.
15. Atkreipkite dėmesį į maisto produktų etiketes.
16. Venkite vartoti alkoholinius gėrimus.
17. Palaikykite energijos balansą, daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui.
18. Siekite, kad jūsų mityba būtų ne tik sveikatai palanki, bet ir tvari.

Norite maitintis sveikiau? Prisijunkite prie sveikos mitybos programos ir sužinosite!

Gyventojų sveikos mitybos įgūdžių formavimas ir skatinimas (spauskite čia)

Maisto produktų ženklinimas simboliu ,,Rakto skylutė“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-50 "Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė" (spauskite čia)

Maisto produktų sveikumo kortelė (spauskite čia)

„Rakto skylutės“ plakatas (pakeitimui straipsniuose apie rakto skylutę be R raidės) (spauskite čia)

Specialistai dirbantys sveikos mitybos srityje:

  • Visuomenės sveikatos specialistė,vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą sveikos mitybos skatinimo srityje Deimantė Garšvinskė

Tel. Nr.:  +370 45 46 32 81, el. p.: deimante.garsvinske@panevezysvsb.lt

  • Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Giedrė Bumblienė.

Tel. Nr.: +370 45 46 75 06, mob. tel. +370 671 42454, el. p.: giedre.bumbliene@panevezysvsb.lt




Sveikos mitybos skatinimo programa

Programa vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. V-2330 „Sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo“ tvarkos aprašu.

Programos tikslas – išsamiai informuoti dalyvius apie sveiką mitybą ir gyvenseną bei paskatinti siekti išliekamų pozityvių sveikatos pokyčių.

Programos dalyviai:

  • 18–64 m. amžiaus asmenys;
  • 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys; asmenys, turintys antsvorio; nėščiosios, žindyvės, kūdikius ar mažus vaikus prižiūrintys asmenys;
  • maisto produktų gamybos įmonių darbuotojai; maisto prekybos įmonių darbuotojai; viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai; mokinių tėvai, globėjai (arba šeimos);
  • mokytojai (pradinių klasių, bendrojo ugdymo technologijų ir biologijos);
  • vaikų ugdymo įstaigų virėjai;
  • savivaldybių darbuotojai, dalyvaujantys viešuosiuose maisto pirkimuose.

Mokymų trukmė – apie 2 mėn. (8-9 užsiėmimai).

Užsiėmimai vyks vieną kartą per savaitę, vieno užsiėmimo trukmė – 2 akad. val.

Mokymų metu vyks teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, kurių metu:

  • Sieksite konkrečių savo sveikatos gerinimo tikslų.
  • Analizuosite savo kūno rodiklius (kūno masės indeksą, liemens apimtį ir arterinį kraujo spaudimą). Vertinsite savo mitybos įpročius.
  • Mokysitės įsivertinti savo fizinio aktyvumo atitiktį rekomendacijoms.
  • Sužinosite apie mitybos reikšmę lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui bei jų profilaktikai, 8 akad. val. (Sveika mityba: samprata ir pagrindiniai principai; veiksniai, lemiantys maisto produktų bei gėrimų palankumą ar nepalankumą sveikatai; maisto pasirinkimo piramidės principai; būtinybė mažinti maiste sočiųjų riebalų, transriebalų (riebalų rūgščių transizomerų), cukraus ir druskos kiekį; maisto produktų ženklinimo „Rakto skylutės“ simboliu esmė ir tikslai; dietos, vegetarinė, veganinė mityba, žaliavalgystė bei jų įtaka sveikatai; valgymo sutrikimai; maisto teršalai, kancerogeninės medžiagos; maisto priedai; genetiškai modifikuoti maisto produktai; maisto papildai; ekologiški maisto produktai ir kt.).
  • Susipažinsite su sveikatai palankaus maisto gaminimo principais, 2 akad. val. (Sveikatai palankaus maisto gaminimo ypatumai, maistines savybes tausojantys patiekalų gamybos būdai ir techniniai sprendimai ir kt.).
  • Gausite praktinių patarimų ir įgysite žinių apie sveikatinamojo fizinio aktyvumo reikšmę stiprinant sveikatą ir palaikant energijos balansą, 2 akad. val. (Gaunamos ir eikvojamos energijos balanso palaikymo svarba; fizinio aktyvumo galimybės dirbant, ilsintis bei vykstant iš vienos vietos į kitą ir kt.).

Užsiėmimus vedantys specialistai: dietistas, sporto treneris, visuomenės sveikatos specialistas.

Kontaktai: mob. tel. +370 671 42454, el. p. giedre.bumbliene@panevezysvsb.lt

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia Panevėžio miesto maisto produktų gamintojus ženklinti savo produktus „Rakto skylutės“ simboliu

Gerinant gyventojų sveikatą, mitybą bei siekiant sudaryti galimybę atsirasti rinkoje daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų, Lietuvoje 2014 m. buvo įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Nuo to laiko maisto gamintojai, tiekiantys rinkai Sveikatos apsaugos ministerijos kriterijus atitinkančius produktus, gali savanoriškai ir nemokamai juos ženklinti šiuo simboliu.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Toks produktų gerinimas būtinas, nes Lietuvoje atlikti gyventojų faktinės mitybos tyrimai rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų skurdi, nesubalansuota ir nepalanki sveikatai – suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių, druskos ir per mažai daržovių. Nesubalansuota mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, 2-jo tipo cukrinį diabetą. Vien širdies ir kraujagyslių ligos ir vėžys šalyje lemia 3/4 visų Lietuvos gyventojų mirčių ir pagal šiuos rodiklius Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (kaip ir kitose simbolį taikančiose šalyse) 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-1195 atnaujino maisto produktų ženklinimo "Rakto skylute" kriterijus.

Kadangi šis ministro įsakymas įgyvendina Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, įpareigojančius užtikrinti sveiką mitybą, sveikatai palankų maistą ir mažinti su maistu susijusį sergamumą, į "Rakto skylutės" simboliu ženklinamus produktus negalima įdėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai (pvz., mažinant produkte sočiųjų riebalų kiekį, negalima jų keisti krakmolu ar sintetiniais maisto priedais, bet galima praturtinti produktą ankštiniais, lęšiais, topinambais, įvairiomis daržovėmis ir pan.). Taigi, produktas visais atvejais turi tapti palankesniu sveikatai.

Simbolis yra tarptautinis registruotas prekių ženklas, greta jo visada turi būti ® ženklelis.

Simbolis „Rakto skylutė“ turi atrodyti tiksliai taip, kaip nurodyta reikalavimuose, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos ar kopijavimo būdo. Proporcijos turi būti tokios, kaip parodyta, nepriklausomai nuo simbolio kopijos dydžio. Simbolio dydis nereglamentuojamas.

Simbolis „Rakto skylutė“ paprastai turi būti pakuotės priekyje, viršuje arba apačioje, pageidautina dešinėje pusėje, tačiau gali būti pateikiamas kitose vietose.

Maisto produktai, kurie dažniausiai parduodami nesupakuoti (pvz., neperdirbta žuvis, vaisiai ir daržovės), gali būti ženklinami grupiniu „Rakto skylutės“ simboliu. Šiuo atveju simbolis turi būti greta produktų ir nekelti abejonių, kuriems produktams jis skirtas.

„Rakto skylutės“ simbolis gali būti naudojamas kartu su kitais simboliais (pvz., ekologiškų produktų ir pan.).

Daugiau informacijos:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cca691c0bc8611eb8c24980b2b0e0fef

https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/rakto-skylute/rinkoje

„Nutri-Score“ maisto ženklinimo sistema – kas tai?

Nutri-Score“ yra penkių spalvų maistingumo etiketė ir maistinių medžiagų vertinimo sistema. Pastarąją sistemą sudaro penkios raidės (A, B, C, D, E) ir penkios spalvos (nuo tamsiai žalios iki raudonos). „Nutri-Score“ atspausdinta ant maisto produkto pakuotės priekinės pusės. Šia žyma siekiama supaprastinti maistinių medžiagų įvertinimo sistemą, žyminčią bendrą maisto produktų maistinę vertę.

Nutri-Score“ vertinimo algoritmas: 100 gramų arba 100 mililitrų produkto maistinė vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į kalorijų, riebalų (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių), angliavandenių (iš kurių cukrų), druskos arba natrio, skaidulinių medžiagų, baltymų, vaisių ir daržovių sudedamųjų dalių kiekį maisto produkte. Priklausomai nuo produkto maistingumo vertės, palyginus palankiausius ir mažiau palankius sveikatai ingredientus, gaminiui priskiriama viena iš penkių spalvomis (tamsiai žalia, šviesiai žalia, geltona, oranžine ir raudona) pažymėtų raidžių (A, B, C, D arba E).  Sistema suteikia galimybę palyginti tai pačiai produktų grupei priklausančius produktus ir išsirinkti didžiausios maistinės vertės produktą. Vadinasi, remiantis „Nutri-Score“ ženklinimo sistema, tos pačios rūšies, bet kito gamintojo maisto produktas, pažymėtas tamsiai žalios spalvos raide A, bus palankiausias sveikatai, o tos pačios rūšies, bet kito gamintojo maisto produktas, pažymėtas raudonos spalvos raide E, bus mažiausiai palankus sveikatai.

Primenama, kad visiškai vadovautis tik šia vertinimo sistema nereikėtų: net jei mėgstami maisto produktai pažymėti C ar D raidėmis, tai nereiškia, kad kartais negalima jais pasimėgauti, o pasirinkus tik A raide pažymėtus produktus nėra garantuojama, kad gausite visų organizmui reikalingų medžiagų.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą sveikos mitybos skatinimo srityje Deimantė Garšvinskė.
Imuniteto stiprinimas ir tinkama mityba žiemos metu

Imunitetas – tai imuninės sistemos gebėjimas išvalyti organizmą nuo genetiškai svetimų objektų (virusų, svetimų baltymų, mikrobų ir kt.). Organizmo apsaugos mechanizmą silpnina protinis ir fizinis nuovargis, stresas, rūkymas, nevisavertė mityba, aplinkos tarša, dažnos infekcijos, alkoholio ir vaistų vartojimas, alerginės ligos, nemiga. Susilpnėjus gynybinei organizmo sistemai – imunitetui, sergame dažniau ir smarkiau, taip pat rizikuojame turėti sunkesnių komplikacijų.

Imuniteto negalima pakeisti per kelias dienas, kažko daugiau pavalgius ar išgėrus. Tai nuoseklus rūpinimasis savo organizmu, suteikiant jam optimalų judėjimą, visavertį maistą ir psichikos ramybę. Imunitetui įtaką daro ir metų laikai. Šiltuoju metu daugiau judame, dažniau būname gryname ore, daugiau valgome šviežio maisto, daržovių, uogų. Šaltuoju metu užsidarome namuose, kvėpuojame nevėdintu patalpų oru, einame į darbą sirgdami, mažiau judame, nepasirenkame tinkamos avalynės, rūbų, negauname pakankamai vertingų maistinių medžiagų.

Keletas patarimų, ką valgyti žiemą:

  • Žiemos metu racionas turi būti papildytas raugintais produktais, kuriuose yra daug vitamino C. Ypač – kopūstais, taip pat ir burokėliais, morkomis. Raugintų daržovių atsargos žinomos kaip gerųjų bakterijų ir skaidulų šaltinis, taip pat reguliuoja apetitą ir gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį. Rūgstančiose daržovėse susidaro virškinimą gerinančių pieno rūgšties bakterijų, kurios naikina žarnyne esančias puvimo bakterijas, taip pat padeda geriau pasisavinti su maistu gaunamas medžiagas.
  • Valgykite daug įvairių sezoninių daržovių, ypač šakninių, nes jos nėra apdorotos. Norint sušilti, puikiai tiks ridikėliai, morkos, salieras, švieži burokėliai. Valgydami šias daržoves, ilgiau jausitės sotūs. Taip pat, svarbu valgyti ir vaisius, tačiau saikingai: obuolius, kriaušes, citrusinius vaisius ir kt. Reikėtų įsidėmėti, kad vaisių sultys nėra naudingos, dėl didelio kiekio cukraus, todėl jokiu būdu nerekomenduojama jų gerti kasdien.
  • Ne ką mažiau svarbus vitaminų užtaisas yra riešutai. Kas dieną suvalgykite bent po kelis riešutus – tai bus skanus ir naudingas užkandis, kuris praturtins organizmą antioksidantinių savybių turinčiu vitaminu E, taip pat B, B1 bei Omega-3 riebalų rūgštimis, kurios yra itin svarbios gerai imuniteto būklei.
  • Ankštiniai gaminiai yra puikus baltymų bei skaidulų šaltinis. Ne tik būsite sotus, tačiau taip pat ir neturėsite problemų dėl užkietėjusių vidurių.
  • Apie žuvies naudą turbūt net nereikia sakyti, kadangi visi puikiai žino, kad Omega-3 rūgštis reikalinga ne tik mūsų smegenims, tačiau ir visam kūnui. Šios rūgštys padeda apsaugoti širdį bei kraujagysles, gerina regą, užtikrina kaulų bei sąnarių tvirtumą.
  • Žinoma, reikalingos ir kruopos, kuriose esantys angliavandeniai suteiks Jums daugiau energijos. Tai greitai virškinamas maisto produktas, tad labai neapsunkins, tačiau yra sotus.

Kokios medžiagos stiprina imunitetą?

  1. Ežiuolės ekstraktai. Tai natūralus antibiotikas, kovojantis su ligų sukėlėjais.
  2. Bičių produktai.Bičių pikis yra biostimuliatorius, pasižymi infekcijas naikinančiomis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais. Bičių produktai  padeda reguliuoti medžiagų apykaitą. Liepų medus – gydo nuo visų peršalimo ligų, bet galima vartoti tik atskirai, nededant į karštą arbatą.
  3. Alavijas (alijošius).Augalo sultyse yra baktericidinių savybių, kurios kovoja su bakterijomis ir virusais, stabdo uždegimus bei skatina organizmo apsaugą. 
  4. Imbiero šaknis turi antivirusinių savybių, padeda dezinfekuoti burnos ertmę, iš organizmo šalina toksinus.  
  5. Ženšenis.Skatina imuninių ląstelių kraujyje daugėjimą, padeda geriau pernešti stresą.
  6. Česnakas.Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien  rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais. Natūralus antibiotikas, kuris padeda įveikti bakterijas, grybelius, išlaikyti tinkamą kraujo cirkuliaciją. 

Stiprinkite imunitetą, nes ligų išvengti visada lengviau nei jas gydyti!

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Giedrė Bumblienė

Ruduo puikus metas dar labiau stiprinti savo sveikatą, kai ant prekystalių rugsėjį puikuojasi šaltalankiai

Šaltalankis mūsų šalies augalas, todėl itin palankus mūsų lietuvių mityboje. Specialistų teigimu vis tik pirmenybę reikėtų skirti savo šalies uogoms, daržovėms. Šaltalankių uogų sezonas rugsėjo ir spalio mėnesiais yra aktyviausias. Šios uogos tikras multivitaminų šaltinis.

Šaltalankių uogos ypač turtingos vitaminu C, taip pat B, E grupės vitaminais, karotinu, folio rūgštimi, gliukoze, geležimi, magniu. Šaltalankiai iš organizmo šalina laisvuosius radikalus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina imuninę sistemą, slopina uždegimą.

Tad atvėsus orams siūlome namie pasigaminti šaltalankių uogienę su medumi. Ši uogienė puikiai tiks arbatai, desertams pagardinti, skaniausiems pyragams pertepti. Ji taip pat nuostabiai derės prie mėsos patiekalų, sūrio, įvairiausių kokteilių.

Reikės:

  • 200 g perrinktų ir nuplautų šaltalankių,
  • 10 g šviežio imbiero,
  • 50 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių,
  • 1 šviežio rozmarino stiebelio,
  • 100 g medaus.

Pirmiausia, sutarkuokite imbierą, tada supjaustykite rozmariną. Viską sudėkite į keptuvę, suberkite šaltalankius, įpilkite apelsinų sultys. Palaukite, kol užvirs, lėtai maišykite, tuomet 15-20 minučių troškinkite. Tuo pačiu keptuvėje sutrinkite uogas, toliau maišykite, vėliau masę perkoškite tankiu sieteliu, išklotu dviguba marle. Viską vėl sudėkite į keptuvę, įdėkite medų, leiskite užvirti, tada 5–10 minučių troškinkite. Baigę, supilkite uogienę į sterilų stiklainį, leiskite atvėsti, laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Parengė 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą sveikos mitybos skatinimo srityje
Deimantė Garšvinskė
Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena. Sveika mityba yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos mūsų sveikatai. Visuomenės sveikatos specialistai primena apie sveikos mitybos reikšmę ir pagrindines sveikos mitybos taisykles.

Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės:

  1. Valgyti įvairų maistą – daržoves, vaisius ir uogas, nesmulkinto, viso grūdo maisto produktus, žuvį ir riboti perdirbtos mėsos, raudonos mėsos, druskos ir cukraus kiekį. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų maistinių medžiagų kiekio, todėl valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad organizmas pritrūks kai kurių reikalingų medžiagų ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą bei maisto produktus, turinčius kuo mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos.
  2. Kiekvieną dieną valgyti visagrūdžių grūdų produktus.Vietoje rafinuotų grūdų produktų rinkitės sveikatai palankesnius visagrūdžius produktus, kuriuose yra daug skaidulinių medžiagų ir mažai riebalų, cukraus ir druskos.
  3. Ne mažiau kaip penkis kartus per dieną valgyti daržovių, vaisių ir uogų. Rekomenduojama per dieną suvartoti ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių ir vaisių, neskaitant bulvių. Daugiau negu vaisių reikėtų vartoti daržovių: ne mažiau kaip pusės iš penkių valgymų metu turi būti valgomos daržovės. Kiekvieną dieną suvalgykite po saują nesūdytų riešutų.
  4. Kontroliuoti riebalų suvartojimą. Ribokite daug riebalų turinčius maisto produktus, vietoje maisto produktų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, rinkitės maisto produktus, kuriuose yra daugiau nesočiųjų riebalų. Gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais. Rinkitės neriebius mėsos, pieno produktus.
  5. Valgyti liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Riboti perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį. Iš riebios mėsos ir jos gaminių gaunama daug sočiųjų riebalų rūgščių, todėl patariama rinktis tik liesą mėsą ir jos produktus. Ribokite perdirbtos, rūkytos, sūdytos bei konservuotos mėsos gaminius.
  6. Valgyti žuvį du ar tris kartus per savaitę. Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų ir bent 200 g iš šio kiekio turėtų būti riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė.
  7. Vartoti liesus pieno produktus. Rinkitės pieno produktus, kurie turi mažai riebalų, druskos, cukraus bei sočiųjų riebalų. Patariama valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, kefyrą, rūgpienį.
  8. Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus. Saldūs gėrimai, įvairūs saldumynai, saldainiai, desertai yra pagrindiniai pridėtinio cukraus šaltiniai, todėl vartokite jų kuo rečiau.
  9. Valgyti nesūrų maistą. Riboti druskos kiekį, gaminant maistą. Rinkitės maisto produktus ir paruoštą (perdirbtą) maistą, kuriame yra mažai druskos. Apie 70–80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais. Vietoje druskos maistą paskaninkite įvairiais augaliniais prieskoniais.
  10. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Geriamasis vanduo yra geriausias būdas numalšinti troškulį. Rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.
  11. Rinktis maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“. Palyginti su kitais tos pačios rūšies maisto produktais, produktai su šiuo simboliu atitinka vieną arba daugiau iš šių reikalavimų: mažiau sočiųjų riebalų, mažiau cukraus, mažiau druskos, daugiau maistinių skaidulų.
Parengė
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą sveikos mitybos skatinimo srityje Deimantė Garšvinskė
Sveika ir tvari mityba

Pramoninė maisto gamyba ir perdirbtų produktų vartojimas turi didelį poveikį aplinkai (pvz., didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, mažina biologinę įvairovę ir pan.). Tuo tarpu tvari mityba tausoja gamtą, maisto resursus bei mažina maisto švaistymą.

Patarimai

  • Siekdami užtikrinti mitybos tvarumą, rinkitės maisto produktus bei jų apdorojimo būdus, kuriems nereikia didelių gamybos sąnaudų.
  • Neigiamas poveikis aplinkai gali būti sumažintas vartojant daugiau augalinių, o ne gyvūninių produktų.
  • Rinkitės vietinius bei sezoninius maisto produktus.
  • Tvari mityba apima ir maisto švaistymo mažinimą – planuokite maisto pirkimą bei ruošimą, gamindami maistą atkreipkite dėmesį į produktų tinkamumo vartoti terminą ir pirmiau suvartokite maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis.
  • Neišmeskite vartoti tinkamų maisto likučių, o panaudokite juos naujiems patiekalams gaminti.
  • Pirkite ne fasuotus, o sveriamus maisto produktus – taip įsigysite jums reikiamą produktų kiekį ir išvengsite maisto produktų švaistymo.
  • Laikykite produktus gamintojo nurodytomis sąlygomis. Jei turite galimybę – kompostuokite organines atliekas.
  • Neterškite gamtos maisto pakuotėmis – apsipirkdami naudokite savo maišelius ir talpas, rinkitės perdirbamas pakuotes ir gamtai draugiškus įrankius.
  • Į darbą ar ugdymo įstaigą neškitės savo pagamintą maistą.

Maisto produktų krepšelio planavimas prieš vykstant apsipirkti, pats geriausias būdas norint sumažinti maisto švaistymą, bei geras būdas sutaupyti.

Šia galite atsisiųsti lentelę, kurioje galėsite planuoti savo pirkinius pirkinių sąrašas (atsisiųsti)

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Justina Šimonienė

Patarimai kaip pasiruošti vasaros iškyloms gamtoje

Vasaros metu vis dažniau laiką leidžiame gamtoje. Iškylos neįsivaizduojamos be įvairiausių užkandžių ir mėsos kepimo. Tačiau būtina nepamiršti ir keleto saugaus maisto pasirinkimo ir tvarkymo principų.
Kokius daiktus pasiimti, vykstant į iškylą gamtoje?
  • greitai gendantiems maisto produktams transportuoti turėkite šaltkrepšius su vėsią temperatūrą palaikančiais šaldymo elementais arba automobilinį šaldytuvą;
  • išvykų krepšyje turi būti ir rankoms plauti skirtų priemonių, vienkartinių popierinių rankšluosčių, servetėlių, šiukšlių maišų atliekoms surinkti ir pan.
Kokius maisto produktus rinktis poilsiui gamtoje?
  • rinkitės ne greit gendančius, ilgo vartojimo termino kietuosius sūrius, konservuotus ar džiovintus mėsos gaminius, vaisius, riešutus, sausus konditerijos gaminius be kremų ar įdarų;
  • prie keptos mėsos ar žuvies patiekalų gamtoje puikiai tiks kuo paprastesni ir natūralesni produktai, pavyzdžiui, švieži agurkai, pomidorai, lapinės salotos, svogūnai ar kitos daržovės.
Kokių maisto produktų nesirinkti?
  • patariama nevartoti iš anksto namuose paruoštų mišrainių, salotų, užtepėlių, paštetų ir kitų panašių termiškai apdorotų mėsos, paukštienos gaminių, kurie genda itin greitai.
Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis dešreles iškyloms?
  • būtina atkreipti dėmesį į ženklinimo informaciją etiketėse, kur nurodoma dešrelių paskirtis, sudėtis, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminai, atkreipti dėmesį į pakuotės sandarumą.
  • atminkite, kad dešrelės, kurias gaminant nebuvo naudoti nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos, baltos, lengvo rūkymo (gelsvos) spalvos. Tokios dešrelės tinkamos kepti aukštoje temperatūroje.

Būtina laikytis maisto saugos ir higienos reikalavimų !!!

  • turėti pakankamai geriamojo vandens atsargų, kad pakaktų maisto gamybai, produktams plauti, rankų higienai užtikrinti. Maisto ruošimui ar gėrimui tinka tik geriamasis vanduo.
  • rankos turėtų būti plaunamos su muilu prieš ir po maisto produktų tvarkymo, ypač po žalios mėsos, žuvies.
  • kruopščiai nusiplauti rankas vandeniu ir muilu būtina ir prieš valgį, taip pat būtina įsitikinti, kad jas nusiplautų dažnai užsimirštantys vaikai.
  • iškylos pietų stalą rekomenduojama apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, vėjo, dulkių ir kiek įmanoma labiau – nuo uodų, musių, vapsvų ar kitų taršos šaltinių.
Į ką atkreipti dėmesį kepant mėsą ?
  • mėsą, paukštieną, žuvį kepant grilyje ar kepsninėje svarbu kontroliuoti visą kepimo procesą, kad kepsniai visiškai iškeptų, bet nesudegtų, neapanglėtų jų kraštai.
Ir nepamirškite iškylai baigiantis, susirinkti maisto likučių, susikaupusias šiukšles išmesti į tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius.
Gražaus ir saugaus laiko gamtoje 

Uogos ir vaisiai žiemą. Kokius vertėtų rinktis?

Vaisiai, uogos – bene didžiausias vitaminų, mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Žiemą šių medžiagų ypač reikia organizmui stiprinti. Žinome, kad vertingiausi – švieži, neseniai nuskinti vaisiai. Tačiau žiemai baigiantis tokių pasirinkimas menkas. Kuo juos pakeisti?

Šaltyje džiovintos uogos ir vaisiai šiuo metu yra vienas populiariausių koncervavimo būdų! Per šį procesą uogos išdžiovinamos praktiškai išsaugant visas biologiškai vertingas medžiagas, vitaminus, netgi fermentus! O ir galiojimo laikas yra žymiai ilgesnis nei atitirpintų ar šviežių uogų žiema. Vaisius, daržoves, uogas džiovinant įprastu būdu, vitamino C produkte išlieka tik apie 40 procentų, o liofilizuojant – net visas 100 procentų! Be to, tinkamai laikant liofilizuotus produktus, jų maistines ir skonio savybes galima išsaugoti labai ilgai – net iki 20 metų.

Norint gauti reikalingų mikroelementų džiovintų šaltyje uogų reikia suvalgyti kur kas mažiau, lyginant su šviežiomis

Tik nereikėtų pamiršti vaisių ar uogų paros suvartojimo rekomendacijų ir šiomis gėrybėmis nepiknaudžiauti!

Informaciją rengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą sveikos mitybos skatinimo srityje Deimantė Garšvinskė
Vasara, kuomet karšta, keičiasi ir mitybos įpročiai. Kokių mitybos taisyklių reikia laikytis, kuomet lauke karšta?

Vasara, kuomet karšta, keičiasi ir mitybos įpročiai. Kokių mitybos taisyklių reikia laikytis, kuomet lauke karšta?
1. KUO DAUGIAU SKYSČIŲ.
Esant karštiems orams, organizmas netenka daug skysčių, todėl reikia nepamiršti jų papildyti. Rekomenduojama kas 40-50 min. išgerti 100-200 ml. vandens.
2. MAŽIAU KALORIJŲ.
Nustatyta, kad karštomis vasaros mūsų organizmo energijos poreikis sumažėja maždaug 5 proc. Tai reiškia, kad reikėtų vartoti mažiau kalorijų turintį maistą. Per karčius dienos racioną turėtų sudaryti: 28 % riebalų (2/3 riebalų turėtų sudaryti augalinės kilmės), 55 % baltymų (augalinių ir gyvūninių baltymų santykis turėtų būti 50/50), 17 % angliavandenių.
3. NEPRALEISTI VALGYMŲ.
Nors ir karšta, tačiau reikėtų valgyti tiek pusryčius, tiek pietus, tiek vakarienę. Reikėtų rinktis lengvesnius patiekalus, stengtis valgyti, kol nėra labai karšta.
4. PER PIETUS VALGYKITE DAUGIAU ANGLIAVANDENIŲ.
Šaltuoju metu sezonu daugiau angliavandenių turinčių produktų reikėtų valgyti per pusryčius. Per karščius tokį maistą rekomenduojama valgyti pietums. Tai galėtų būti daržovių ir vaisių salotos, grikiai, ryžiai, neriebios sriubos. Valgydami tokius patiekalus nesijausite apsunkę. Mėsą ir žuvį rekomenduojama rinktis vakarienės metu.
5. DAUGIAU VITAMINŲ
Prakaituojant iš organizmo pasišalina daugiau vitaminų ir mikroelementų. Todėl dažnai jaučiamas silpnumas, silpnėja imunitetas, gali išsivystyti avitaminozė. Norint išvengti šios problemos, valgykite daugiau šviežių vaisių, daržovių, uogų.
Džiaukimės vasara ir mėgaukimės vasaros gerybėmis! 
 
Ledai – vasaros desertas. Kaip teisingai išsirinkti?

Ledai – skanus, vėsinantis pieno produktas, turintis aukštą maistinę vertę, juose yra nemažai baltymų, kalcio, magnio, fosforo ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D ir E. Renkantis ledus reikia žinoti, kad vienas pagrindinių jų komponentų – saldi, šviežia grietinėlė. Ledai taip pat gali būti pagaminti iš cukraus, vandens ir kitų priedų bei medžiagų mišinio.

Pagal sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į:

  • pieniškus, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc.,
  • grietininius, kuriuose pieno riebalų kiekis 8 – 11 proc.,
  • plombyrą, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc.

Ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ženklinami pavadinimu „valgomieji ledai“. Jei leduose yra tik pieno riebalai ir baltymai, jie vadinami „plombyru“, „grietininiais“ arba „pieniškais“. Šių ledų sudėtyje pieno riebalai negali būti pakeisti augaliniais riebalais.

Vaisiniai ledai skirstomi į sorbetą ir šerbetą. Sorbetas yra ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje gali būti riebalų.

Pagal vaisių kiekį valgomieji ledai skirstomi į:

  • vaisinius, kuriuose ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba 2,5 proc. vaisių sulčių,
  • sorbetą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 25 proc vaisių,
  • šerbetą, kuriame ne mažiau kaip 10 proc. vaisių ir turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.

Valgant ledus, ypač per karščius, turėtume atsargiai pratintis, kad išvengtume persišaldymų. Ledų kokybę nesunkiai galime įvertinti ir patys, atkreipdami dėmesį į ledų formą. Karštuoju metų laikotarpiu prekybos vietose ledai gali atitirpti. Dar kartą užšaldyti ledai netenka formos ir dalies maistingųjų savybių. Kad ledai buvo atitirpę ir vėl užšaldyti, galima suprasti iš deformuotų porcijų. Tokių ledų nerekomenduojama pirkti. Alergiški žmonės turėtų pasidomėti jų sudėtimi, atkreipti dėmesį į pateiktą informaciją apie alergizuojančias medžiagas. Reikėtų perskaityti ženklinimo etiketes, kad įsitikinti, ar ledai pagaminti be skonio stipriklių ir sintetinių dažiklių.

Perkant ledus, svarbu atidžiai skaityti maistingumo ir sudedamųjų dalių etiketes, palyginti, kiek cukraus yra viename ar kitame produkte. Rinktis ledus, kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų dalių. 

Svarbu žinoti, kad didžiausią produkto dalį sudaranti sudedamoji dalis yra sąrašo viršuje. Norint išsirinkti kiek įmanoma sveikatai palankesnius ledus svarbu, kad jie daugiausiai būtų pagaminti iš tikrų ir natūralių ingredientų. Daugiausiai turėtų būti grietinėlės, pieno, kakavos pupelių, vanilės. Jei įmanoma, vengti smarkiai apdorotų ledų.

Valgant ledus reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad juose yra nemažai cukraus. Nors, nėra nustatyta ledų paros normos, norint palaikyti gražias kūno linijas  ir rūpinantis savo sveikata, nereikėtų šiuo desertu mėgautis kasdien.  Ledai saldūs, juose tikrai nemažai cukraus. O kur dar baltieji miltai, augaliniai aliejai, maisto priedai, įeinantys į vaflinius ledų ragelius. Reguliarus ledų valgymas didina svorio prieaugio tikimybę, taip pat gali padidinti širdies ligų riziką ir net neigiamai paveikti mūsų žarnyno mikrobiotą.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Giedrė Bumblienė