Užkrečiamų ligų prevencija

Nuo 2023 m. pabaigos Kongo Demokratinėje Respublikoje sparčiai plinta I-ojo tipo beždžionių raupų virusas, kurio atvejų iki šiol šioje šalyje užregistruota keliolika tūkstančių. Šią savaitę gautas pirmasis pranešimas apie užsikrėtimo būtent šios atmainos beždžionių raupų virusu Europoje – Švedijoje. Lietuvoje šios viruso atmainos atvejų nėra registruota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kas yra beždžionių raupai, kaip liga plinta ir kaip nuo jos saugotis.

Beždžionių raupai yra infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Žinomi du šio viruso tipai: I tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir II tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu, kuriam priklauso IIa ir IIb subtipai.

Užsikrečiama per artimą ar tiesioginį kontaktą su išberta sergančiojo oda

Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. Užsikrėsti galima šiais būdais:
•    per kūno skysčius (pūlius ar kraują)  nuo odos pažeidimų ar šašų;
•    per kvėpavimo takų  lašelius  ilgesnį laiką bendraujant veidas į veidą su sergančiu asmeniu;
•    per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi  sergantis asmuo;
•    seksualinio  kontakto  metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius).
       
Beždžionių raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra ligos simptomai, kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis. (dažniausiai 2–4 savaites).

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti ir kaip saugotis?

Didžiausia rizika užsikrėsti kyla kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Norint išvengti užsikrėtimo beždžionių raupais, reikėtų vadovautis šiais  patarimais:
•    vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas  į veidą)  su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai;
•    praktikuoti  saugius lytinius santykius;
•    laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis;
•    dėvėti medicinines kaukes slaugant sergantį asmenį.

Ligos simptomai

Ligos simptomai  gali būti lengvi ir sunkūs. Beždžionių raupams būdinga:
•    veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės  bėrimas su pūslelėmis;
•    karščiavimas;
•    padidėję limfmazgiai;
•    galvos skausmas;
•    gerklės skausmas;
•    raumenų, nugaros skausmai;
•    energijos stoka.

Jeigu lankėtės Afrikos šalyse, kur ši liga plinta, arba bet kurioje šalyje, kur turėjote artimą sąlytį su sergančiuoju ir jums pasireiškė bent vienas iš simptomų, būdingų beždžionių raupams, – kreipkitės tiesiai į dermatovenerologą arba į ligoninės, kuriame yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių.

Lietuvoje profilaktiškai nuo beždžionių raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
Šia vakcina taip pat pasiskiepyti gali tie asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 m. amžiaus. Tokius asmenis identifikuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, apklausdami beždžionių raupais susirgusį pacientą.

Norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).

Europoje nuo 2022 m., kai pradėti registruoti beždžionių raupų atvejai, iki 2024 m. rugpjūčio iš viso patvirtinti 22 662 šios ligos atvejai 29-iose EU/EEA šalyse, 2023 m. – 860 atvejų, 2024 m. – 685 atvejai. Visi atvejai sukelti II tipo beždžionių raupų viruso. Lietuvoje 2022 m. registruoti ir laboratoriškai patvirtinti 5 atvejai.

Daugiau informacijos apie beždžionių raupus https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/bezdzioniu-raupai/

Vasarą COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga), gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sergama nepalyginamai mažiau, nes šioms ligoms būdingas sezoniškumas. Tikėtina, kad didesnis sergamumas šiomis ligomis prasidės rudenį, o sergamumo pakilimas, kaip įprasta, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais.

Užregistruota daugiau COVID-19 ligos atvejų

NVSC visus metus stebi bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką. Š. m. 29-ąją savaitę (liepos 15–21 d.)  užfiksuota daugiau COVID-19 ligos atvejų  (27-ąją savaitę – 159, 28-ąją savaitę – 267 atvejai; 29-ąją savaitę – 347 atvejai), tai sudaro apie 3 proc. visų užregistruotų ŪVKTI atvejų. COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimą rodo ir COVID-19 stebėsena nuotekose. Tačiau bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius toliau mažėja.

Europoje, kaip ir Lietuvoje, situacija panaši. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (https://erviss.org/), šiemet COVID-19 ligos aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau nei 2023 m. vasarą, tačiau tendencijos yra panašios. Lietuvoje taip pat stebimas COVID-19 ligos atvejų didėjimas, kuris registruotas keturiomis savaitėmis ankščiau nei 2023 m.

Kol kas nerimą keliančių ženklų (sunkesnių ligos atvejų, ar mirties atvejų didėjimo) nėra.

Rankų higiena – itin svarbi

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad ne tik gripo sezono metu, kuris paprastai prasideda spalį ir baigiasi gegužę, bet visada svarbu nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių, ypač keliaujant. Patariama kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti (muilu ir vandeniu) – jas dezinfekuoti. Taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Informacija parengta NVSC

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kas savaitę didėja.

Šiuo metu sergamumo pakilimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Lyginant šių ir praėjusių metų to pateis laikotarpio situaciją, tiek sergamumo, tiek patekusiųjų į ligonines, tiek mirčių rodikliai yra panašūs.

NVSC specialistai bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, kurių duomenimis, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) yra įprasta. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Primename, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Paskelbus epidemiją savivaldybėje ar šalies lygiu, būtų taikomos šios priemonės:

• Sustiprinamos infekcijų kontrolės priemonės ASPĮ ir socialinės globos įstaigose:
  • medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;
  • pacientų ar gyventojų srautų atskyrimas (sergančiųjų gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI nuo kitų pacientų / gyventojų);
  • asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas;
  • įstaigos vidaus tvarka ribojamas pacientų / gyventojų lankymas ar nustatomas privalomas kaukių dėvėjimas lankant pacientus ar gyventojus;
  • rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.
• Gali būti taikomas laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas).
• Gali būti taikomas laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) (kai ugdymas nebeorganizuojamas kontaktiniu būdu). Yra nustatyti  kriterijai ir galimybė skelbti  IPRR tiek atskiros klasės, tiek srauto, tiek visos įstaigos lygiu, vertinant situaciją individualiai.
• Rekomenduojamos papildomos infekcijų kontrolės priemones (rankų higiena, vėdinimas, patalpų valymas drėgnu būdu,  srautų valdymas, kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir pan.).

Skiepytis nuo gripo ir COVID-19  dar ne vėlu

Nuo rugsėjo mėn. sezoninio gripo vakcina jau pasiskiepijo 204 509 asmenys. Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 44 747 asmenys. Primename, kad dar turite galimybę pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito pas gydytoją metu.

Rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims (65 m. ir vyresniems; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams; asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis; asmenims, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms).

Saugantis gripo ir kitų peršalimo ligų NVSC specialistai ragina laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas; viešose uždarose vietose (paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių) rekomenduojama dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal NVSC informaciją, daugiau informacijos rasite: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/epidemini-sergamumo-lygi-siekia-vis-daugiau-savivaldybiu

Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.

Kasmet gripu suserga 5-10 proc. Lietuvos gyventojų. Tai viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ligų. Sergamumas gripu padidėja rudens-žiemos sezonu.

Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose, dulkėmis užterštose patalpose. Inkubacinis periodas – 24–72 val. (vidutiniškai – 48 val.). Gripas pavojingas dėl sunkių sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt.

Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė – vakcinacija, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims, kurie kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.

Rizikos grupės:

• 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
• asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• medicinos įstaigose dirbantys asmenys;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• nėščiosios.

Kadangi žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra palankios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:

• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal ULAC ir NVSC informaciją

Čiaudėjimas dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia.

Čiaudėjimas - tai labai staigus oro pašalinimas iš plaučių per nosį, taip išvalant kvėpavimo takus. Mokslininkai apskaičiavo, kad čiaudėjimo metu oras iš nosies iškvepiamas 4,5 metrų per sekundę greičiu. Tai - labai didelis greitis ir labai didelis spaudimas. Todėl bandyti dirbtinai nuslopinti čiaudulį tikrai nereikėtų, nes tai gali baigtis labai prastai.

Čiaudėjimas yra nevalingas, todėl net jei užsiimsite nosį oras iš plaučių vis tiek bus stumiamas. Tikėtina, kad per ausies trimitą jis pateks į vidinę ausį - staigus slėgis gali net sužaloti ausies būgnelį. Tačiau tai net nėra didžiausia problema, kuri gali ištikti sulaikius čiaudulį. Pavyzdžiui, galite susižaloti diafragmą ar sinusus. Kai kurie žmonės po sinusų operacijos nekenčia čiaudėjimo, tačiau jo sulaikyti negali, nes spaudimas gali nes pastumti akių obuolius į priekį.

Svarbu žinoti, kad čiaudėjimo metu staiga pakyla kraujo spaudimas, ypač jei čiaudulį sulaikote. Tai dažnai gali baigtis akyse trūkusiomis kraujagyslėmis, tačiau kraujas gali išsilieti ir į smegenys. Taip, įmanoma, kad sulaikytas čiaudulys baigtųsi insultu. Taigi, tam tikrais atvejais sulaikytas čiaudulys gali baigtis ir mirtimi, nors tikimybė, kad taip nutiks, yra labai menka.

Kita vertus, ne taip jau mažai žmonių čiaudėdami susižaloja kaklus, diafragmas ir ausis. Sulaikyti čiaudulio tikrai nereikėtų, nes tai gali būti pavojinga. Dar daugiau - čiaudėjimas mums yra būtinas. Taip iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai, dulkės bei bakterijos. Čiaudėti tam tikra prasme yra sveika, o štai stengtis tai daryti tyliai - pavojinga.    

Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams.. Todėl prisidengti burną ir nosį čiaudint – higieninė būtinybė, kurią privaloma žinoti kiekvienam.

Čiaudėjimo taisyklės

• Kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosinaite (geriau vienkartine) bei nusisukti.
• Jei neturite nosinės – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuoja su atvira ranka ir veikia kaip oro filtras (geriausia į alkūnės linkį, skverną).
• Neužsidengti burnos ar nosies delnu.
• Nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosinaites, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas.
• Nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – geriau išeiti į vietą, kur nieko nėra.
• Sergant neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę.
• Vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais, ligotais žmonėmis.
• Sveikas žmogus, atsidūręs kito žmogaus kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą.
• Dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu tekančiu vandeniu – apie 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, galima naudoti antibakterinius rankų gelius, drėgnas servetėles, skirtas rankų higienai.
• Užsidėti kaukę, kad apsaugotume kitus – sveikus asmenis.

Įdomūs faktai apie čiaudulį

• Čiaudulys yra svarbus – jis apsaugo mūsų kūną. Tai labai svarbi imuninio proceso dalis, kuri padeda išsaugoti gerą sveikatą.
• Čiaudulys – tai automatinis refleksas, jei jis prasidėjo, sustabdyti neįmanoma.
• Žmonėms, kurie bando susilaikyti nečiaudėję, dažniau būdingos šios pasekmės: kraujuoja iš nosies, trūkinėja kraujagyslės.
• Jeigu stengsitės sulaikyti čiaudulį užspausdami nosį, tai gali baigtis ausies būgnelio plyšimu.
• Už čiaudulį atsakingas centras yra galvos smegenų apatinėje dalyje. Jį pažeidus, žmogus nebegali čiaudėti.
• Čiaudulio metu 44,7 m / s greičiu pasklinda apie 40 000 lašelių.
• Jei nesilaikoma čiaudėjimo taisyklių – ankštose ir gausiai žmonių lankomose vietose galima perduoti mikrobus iš karto 150 kitų individų.
• Miego metu mes nečiaudime, nes nervai, kurie atsakingi už šį refleksą, taip pat ilsisi.
• 18–35 proc. žmonių čiaudulį išprovokuoja netikėta ryški šviesa.
• Čiaudulys gali turėti psichologinę priežastį. Baimė, liūdesys, jautrumas ir kitos emocijos gali išprovokuoti čiaudulį.

Taigi keičiantis orams ir per šalčius išvengti virusinių ligų kur kas sudėtingiau, nes žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, kuriose ventiliacija ne visada yra tinkama. Dėl to atsiranda itin didelė tikimybė pasigauti infekciją nuo čiaudinčio draugo ar kolegos. Tačiau jei nepamiršime ir neignoruosime čiaudėjimo etiketo taisyklių, apsaugosime aplinkinius nuo nelauktos ligos.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal  Higienos instituto sveikatos stiprinimo centro informaciją.

1988 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) AIDS įvardino kaip vieną svarbiausių šiuolaikinių globalių problemų ir gruodžio 1-ąją paskelbė Pasauline AIDS diena.

ŽIV / AIDS prevencijos, testavimo, gydymo ir priežiūros paslaugos daugelyje šalių patiria didelius trikdžius, kurie neleidžia tinkamai ir greitai kovoti su šia liga. Todėl PSO AIDS dienos proga dar kartą kviečia visas atsakingas organizacijas bei piliečius burtis ir išreikšti pagarbą visiems, dirbantiems ŽIV / AIDS  prevencijos srityje, remti būtiniausias kovos su  šia liga priemones.

Apie ŽIV ir AIDS trumpai. Žmogaus imuniteto virusas (ŽIV), tai infekcija, kuri silpnina ir ardo žmogaus imunitetą, naikindama baltuosius kraujo kūnelius. Susilpnėjus imuninei sistemai, žmogus tampa labai pažeidžiamas kitoms ligoms, pavyzdžiui, tuberkuliozei ar net vėžiui. Jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius nukrenta iki kritinės ribos, imuninė sistema yra stipriai pažeista ir tokiam asmeniui nustatomas AIDS – įgytas imunodeficito sindromas.

ŽIV gali kelis metus ar net dešimtmečius progresuoti be jokių simptomų. Pavojinga tai, kad žmonės nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to net nežinodami. Tai labai apsunkina kovą su ŽIV.

Pirmieji požymiai atsiranda po 1-6 savaičių po užsikrėtimo. Pasireiškia simptomais, panašiais į gripą – bendras silpnumas, galvos, gerklės skausmas, viduriavimas, padidėja limfmazgiai, atsiranda odos bėrimai, opelės burnoje. Vėliau šie simptomai išnyksta ir po 5-8 metų atsiranda ilgas nepaaiškinamas karščiavimas, viduriavimas, svorio netekimas, prakaitavimas, bendras silpnumas, padidėja limfmazgiai. Atsiranda įvairūs vėžiniai susirgimai. Taip pasireiškia paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS. Tai – lėtai progresuojanti liga, kuri, nepaisant gydymo, galinčio šiuo metu tik pailgintį gyvenimą nuo kelių iki keliolikos metų, baigiasi mirtimi.

ŽIV perdavimo keliai:

1. Lytinis kelias;
2. Per kraują (kontaktuojant su užkrėstu krauju, jo produktais, naudojant užkrėstus švirkštus, adatas, kitus instrumentus, darant tatuiruotes);
3. Perinatalinis (iš motinos – vaikui).

ŽIV neplinta kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą, per vabzdžių įkandimus.

Dažniausias ŽIV užsikrėtimo būdas – nesaugus intraveninių narkotikų vartojimas (75 proc.), t.y. nešvarios (nesterilios) adatos, švirkštai, kuriais buvo švirkščiami intraveniniai narkotikai. Per lytinius santykius užsikrėčia apie 17 proc. žmonių.

Kadangi AIDS yra nepagydoma liga ir nuo šios ligos nėra skiepų.Todėl yra svarbu:

• saugus lytinis elgesys (naudoti prezervatyvą viso lytinio akto metu);
• kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;
• naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su krauju, jo produktais;
• patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas;
• vartojant narkotikus į veną, – naudoti vienkartinius švirkštus ir adatas;
• ŽIV infekuotos nėščiosios, kad apsaugotų kūdikius, nėštumo metu turi vartoti viruso dauginimąsi slopinančius vaistus, gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją ir nežindyti kūdikių.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal NVSC informaciją

Neracionalus vaistų vartojimas yra svarbi problema, su kuria susiduria sveikatos sistemos visame pasaulyje. Nors vaistai gali suteikti didelės naudos pacientams, kai jie yra teisingai ir tinkamai vartojami, neracionalus vaistų vartojimas gali turėti žalingų pasekmių tiek individualiam pacientui, tiek visai sveikatos sistemai.

Yra kelios svarbios priežastys, dėl kurių vyksta neracionalus vaistų vartojimas. Pirmiausia, tai gali būti susiję su pacientų ir visuomenės supratimo trūkumu apie vaistų veiksmingumą, šalutinius poveikius ir tinkamą vartojimą. Dažnai žmonės gali savarankiškai pradėti vartoti vaistus pagal patarimus iš socialinių tinklų ar pažįstamų, ignoruodami gydytojo nurodymus arba nepasitarę su specialistu.

Antra, neracionalus vaistų vartojimas gali būti susijęs su gydytojų elgesiu ir praktika. Kai kurie gydytojai skiria per daug vaistų pacientams, net jei jie nėra būtini arba nėra pakankamai pagrįsti moksliniais tyrimais. Tai gali būti susiję su finansiniais motyvais arba paciento spaudimu gauti greitą rezultatą.

Neracionalus vaistų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių tiek pacientams, tiek visai sveikatos sistemai. Individualiems pacientams tai gali reikšti nepageidaujamų šalutinių poveikių atsiradimą, nes veiksmingi ir saugūs vaistai tampa nuošaliu įrankiu jų gydymui. Be to, tai gali sukelti vaistų sąveikos ar perdozavimo pavojų, ypač jei pacientas vartoja kelis skirtingus vaistus.

Visos sveikatos sistemos taip pat kenčia nuo neracionalaus vaistų vartojimo. Papildoma vaistų naudojimo ir skyrimo nereikalingais atvejais sąnauda gali labai padidinti sveikatos priežiūros išlaidas. Be to, didėjant antimikrobinių vaistų atsparumo problemoms, netinkamas antibiotikų vartojimas gali lemti sunkiai gydomų infekcijų atsiradimą.

Norint mažinti neracionalų vaistų vartojimą, būtina imtis veiksmų tiek pacientų, tiek sveikatos priežiūros specialistų lygmeniu. Svarbu vykdyti nuolatinį pacientų švietimą ir informuoti juos apie tinkamą vaistų vartojimą, svarstant veiksmingumą ir šalutinius poveikius. Reikia akcentuoti, kad vaistų vartojimas turėtų būti vykdomas tik pagal gydytojo nurodymus.

Gydytojams reikia skatinti sąmoningą vaistų skyrimo praktiką, grindžiamą moksliniais tyrimais ir rekomendacijomis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi etinių principų, o sprendimus dėl vaistų skyrimo priimtų remiantis paciento individualiais poreikiais.

Taigi, neracionalus vaistų vartojimas kelia rimtą grėsmę pacientų sveikatai ir sveikatos sistemai. Efektyvi prevencija ir švietimas gali padėti sumažinti šią problemą. Svarbu didinti žmonių supratimą apie vaistų vartojimą ir įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, siekiant užtikrinti racionalų ir saugų vaistų vartojimą. Tik taip galėsime kovoti su neracionaliu vaistų vartojimu ir užtikrinti geresnę sveikatos priežiūrą visuomenei.

Parengta pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM informaciją

Peršalimas yra dažna liga, kurią daugelis žmonių patiria bent kartą per metus. Dažniausiai jis sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl gydytojai nerekomenduoja vartoti antimikrobinių vaistų, tokių kaip antibiotikai, peršalus. Tačiau daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai yra veiksmingas būdas gydyti peršalimą. Šis klaidingas suvokimas turi rimtų pasekmių. Suaugusieji peršalimo ligomis serga  2–3 kartus per metus. Kūdikiai ir vaikai serga dažniau, ypač darželio amžiaus vaikai ir vaikai, turintys vyresnių brolių ir seserų, lankančių darželį/mokyklą.

Peršalimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia trimis stadijomis:

1. Ankstyvoji stadija (1–3 dienos po užsikrėtimo), jaučiamas kutenimas gerklėje. Kiti simptomai, kurie gali atsirasti ankstyvuoju etapu: čiaudulys; bėganti nosis; užgulusi nosis; kosulys; užkimimas.
2. Aktyvioji stadija (4–7 dienos po užsikrėtimo). Simptomai šioje stadijoje dažniausiai pablogėja arba pasiekia piką. Prie jau esančių simptomų, prasidėjusių ankstyvojoje stadijoje, gali prisidėti: kūno skausmas; galvos skausmas; sloga; akių niežėjimas; nuovargis; karščiavimas (dažniau pasireiškia vaikams).
3. Vėlyvoji stadija (8–10 dienos). Peršalimo simptomai pradeda mažėti ir nykti. Kai kuriems žmonėms pasireiškia varginantis kosulys, kuris gali trukti iki 2 mėnesių po peršalimo.

Peršalimus sukelia virusai. Rinovirusai yra dažniausia priežastis, bet gali sukelti ir kiti virusai (RSV, adenovirusai, koronavirusai). Virusai sukeliantys peršalimą į organizmą patenka per burną, akis ar nosį.

Kaip apsisaugoti ir nesusirgti?

• Plaukite rankas;
• venkite artimo kontakto su asmenimis, turinčiais peršalimo simptomų;
• kosint ir čiaudint užsidenkite burną ir nosį;
• neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ir burnos;
• nerūkykite ir venkite pasyvaus rūkymo.

Antibiotikai nepadės pasveikti nuo peršalimo, kurį sukelia kvėpavimo takų virusas. Jie neveikia prieš virusus ir gali apsunkinti jūsų organizmo kovą su būsimomis bakterinėmis infekcijomis. Nėra vaistų nuo peršalimo. Kad jaustumėtės geriau, turėtumėte daug ilsėtis ir gerti daug skysčių.

Įvairūs tyrimai rodo, kad antibiotikai nėra naudingi gydant paprastas peršalimo ligas. Nepriklausomai nuo to, ar antibiotikai buvo vartoti ar ne, dalyvių peršalimas truko panašiai. Tačiau maždaug 1 iš 10 žmonių, vartojusių antibiotikus, pasireiškė šalutinis poveikis – dažniausiai viduriavimas, pykinimas ir kitas skrandžio ar žarnyno sutrikimas. Kitas dažnas antibiotikų šalutinis poveikis yra odos bėrimas ir makšties pienligė (moterims). Dar viena priežastis būti atsargiems vartojant antibiotikus: per didelis  jų vartojimas nedidelėms ligoms gydyti, priveda prie didėjančio bakterinio atsparumo. Dėl ko  antibiotikai gali prarasti veiksmingumą gydant rimtesnes infekcijas.

Antibiotikais turėtų būti gydoma tik tuo atveju, jei dėl peršalimo išsivystė bakterinė infekcija. Jei išsivysto bakterinė infekcija yra naudinga atlikti tikslinius klinikinius bakteriologinius tyrimus, kad būtų nustatyta bakterija, sukėlusi infekciją ir jos atsparumas antibiotikams.

Parengta pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informaciją

„Vienas gyvenimas, vienos kepenys“ (One life, one liver) – nauja kampanijos, skirtos 2023 m. Pasaulinei hepatito dienai, tema. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia būtinybę paspartinti kovą su virusiniais hepatitais ir primena, kad mirčių nuo hepatitų galima išvengti. Minint Pasaulinę hepatito dieną, liepos 28-ąją, norime priminti apie virusinių hepatitų grėsmę ir kaip užkirsti kelią jų plitimui bei kaip apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo. Lietuvoje labiausiai paplitęs – lėtinis virusinis hepatitas C (2022 metais užfiksuoti 834 atvejai).

Kaip užsikrečiama virusiniais hepatitais?

Hepatito A virusu (HAV) užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį.

Hepatito B virusas (HBV), hepatito C virusas (HCV) ir hepatito D virusas (HDV) plinta per kraują, lytinius santykius, taip pat iš motinos vaisiui. Šie virusai neplinta per maistą, vandenį ar apsikabinant.

Hepatito E virusu (HEV) galima užsikrėsti suvalgius nepakankamai termiškai apdorotą gyvūnų mėsą (ypač kiaulieną), vėžiagyvius arba per užterštą vandenį.

Kaip apsisaugoti nuo virusinių hepatitų?

Efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė yra vakcinacija, kuri rekomenduojama keliaujantiesiems į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Egiptą, Tunisą, Maroką, Indiją, Tailandą), vaikams prieš pradedant lankyti darželį ar mokyklą, dirbantiems maisto tvarkymo įmonėse, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme. Kita itin svarbi profilaktikos priemonė yra tinkama rankų higiena.

Hepatito B infekcijos efektyviausia prevencijos priemonė yra skiepai. Deja, nuo hepatito C infekcijos skiepų nėra, todėl reikėtų laikytis kitų profilaktikos priemonių, kurios tinka saugantis ir nuo hepatito B: lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems asmenims nesidalyti adatomis ir švirkštais, dirbant su žmonių biologiniais skysčiais mūvėti pirštines ir kt.

Hepatito D infekcija negali pasireikšti, jei nėra hepatito B viruso. Skiepijimas nuo hepatito B yra vienintelis būdas siekiant išvengti HDV infekcijos. Taip pat yra tinkamos jau paminėtos kitos hepatito B profilaktikos priemonės.

Svarbiausios hepatito E profilaktikos priemonės yra viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės standartų palaikymas, tinkamas nuotekų tvarkymas, higienos taisyklių laikymasis, pakankamas mėsos ir jūros gėrybių terminis apdorojimas prieš valgį, taip pat svarbu nenaudoti vandens ir ledo, jei nežinoma ar jis yra švarus.

Dėl virusinių hepatitų B ir C pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti:

• asmenims, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai;
• asmenims, kuriems dėl neaiškių priežasčių yra padidėję kepenų fermentai;
• medicinos įstaigų darbuotojams, turintys sąlytį su krauju ar kitais kūno skysčiais;
• nėščiosioms;
• vaikams, kurių motinos nėštumo ar gimdymo metu sirgo virusiniu hepatitu;
• asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas B / C;
• turėjusiems daug lytinių partnerių;
• infekuotiems ŽIV infekcija;
• nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
• buvusiems įkalinimo įstaigoje.

Rekomenduojame pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl galimybės nemokamai pasitikrinti dėl virusinio hepatito C infekcijos. Daugiau informacijos apie virusinius hepatitus galite rasti čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/h-1

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas, siekdamas įvertinti gyventojų požiūrį į skiepijimąsi nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, parengė anoniminę apklausą. Ja siekiama įvertinti žmonių žinias apie vakcinas, nustatyti, kokios priežastys lemia sprendimą skiepytis ar ne, kokių abejonių turi tėvai, rinkdamiesi – skiepyti ar ne – savo vaikus pagal šalies vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Gauti atsakymai leis nustatyti informacijos apie skiepus viešinimo tikslines auditorijas, įvertinti, kokios informacijos galimai trūksta suaugusiesiems, priimantiems sprendimus dėl savęs, taip pat ir tiems, kurie augina vaikus ir priima sprendimus dėl jų skiepijimo.

Stabtelk ir  atsakyk į kelis svarbius klausimus – https://bit.ly/3NFyDJy

Užtruksi vos kelias akimirkas!

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai kartu su Lietuvos infektologų draugija parengė rekomendacinį suaugusiųjų skiepijimo kalendorių visuomenei. Jame – medikų rekomendacijos, kada, įvertinus žmogaus amžių ir sveikatos būklę, tinkamiausias laikas skiepytis, norint išvengti vienos ar kitos infekcijos ar jos komplikacijų, o kada ir kokius skiepus reikėtų atidėti, pavyzdžiui, planuojant nėštumą.

Specialistų teigimu, nors apie skiepus pastaruoju metu kalbama nemažai, daugiausia dėmesio skiriama vaikų skiepijimui, o apie tai, kad ir suaugusieji pasiskiepiję galėtų išvengti tam tikrų vakcinomis valdomų ligų ar jų komplikacijų bei sustiprinti vaikystėje įgytą povakcininį, dažnai pamirštama.

Vis dėlto, anot specialistų, suaugusiųjų skiepijimui turėtų būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys, nes apie vakcinacijos efektyvumą faktai kalba patys už save. Pavyzdžiui, visuotinė vakcinacija per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje beveik „išnaikino“ stabligę. Tuo metu, vakcinacija nuo tymų 2000–2018 m. išsaugojo 23,2 milijonus pasaulio gyventojų gyvybių, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, o skiepai nuo gripo kasmet išgelbsti šimtus tūkstančių gyvybių visame pasaulyje.

Kviečiame naudotis visuomenei skirtomis skiepijimo rekomendacijomis, tinkamai pasirenkant vakcinas ir skiepijimo laiką bei skiepijimo grafiką, taip siekiant išsaugoti savo ir artimųjų sveikatą. Suaugusiųjų skiepijimo kalendorius mokslininkų, gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų parengtas atsižvelgiant į JAV ir Europos skiepijimo rekomendacijas bei naujausių mokslinių tyrimų duomenis. Suaugusiųjų skiepijimo kalendorius yra rekomendacinio pobūdžio ir dėl kiekvienos sveikatos būklės rekomenduojama pasitikslinti su gydytoju.

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

Pamažu įsibėgėjant vasarai vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje dirbdami įvairius žemės ūkio darbus, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos. Stabligės infekcijos šaltinis – įvairūs gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, šunys, katės), kurių žarnyne gyvena stabligės bakterijos. Su išmatomis sukėlėjai išsiskiria į aplinką ir virtę sporomis ilgai išlieka dirvožemyje. Todėl net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar kitu daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimi. Stabligės sukėlėjas taip pat į žmogaus organizmą gali patekti per stiprius odos nudegimus, atvirus kaulų lūžius, gangreną. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi, nes nuo sergančio žmogaus šia liga neužsikrečiama.

Analizuojant daugiametį sergamumą šia liga, matyti, kad stablige žmonės užsikrečia visais metų laikais, tačiau dažniau – vasarą. Manoma, kad tai susiję su žmogaus darbine veikla (sode, žemės ūkyje). Todėl patariame dirbant ūkio darbus mūvėti pirštines, ypač, jeigu ant rankų yra žaizdų, tačiau efektyviausiai apsaugo skiepai, kuriuos suaugusiems būtina periodiškai atnaujinti. 2010–2022 m. Lietuvoje iš viso užfiksuota 19 stabligės atvejų, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Šiemet per keturis mėnesius (sausio–balandžio mėn.) šalyje užregistruoti jau 3 stabligės atvejai (vienas asmuo priklausė 18–24 m., du – 25–44 m. amžiaus grupėms).

Lietuvoje skiepai nuo stabligės yra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Vyresni nei 25-erių metų amžiaus žmonės kas dešimtmetį nuo stabligės yra skiepijami valstybės lėšomis. Persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai – efektyviausia apsisaugojimo priemonė.

Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

Legioneliozė – ūmi infekcinė liga, kuri yra ypač pavojinga pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.

Legioneliozė pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.

Galimi infekcijos šaltiniai:

• karšto ir šalto vandens sistemos;
• dušo galvutės;
• čiaupai;
• tualetų bakeliai;
• baseinai;
• vandens aušinimo bokštai;
• vandens garų kondensatoriai;
• vandens vamzdžiai ir rezervuarai laivuose;
• terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos;
• gydomosios vonios;
• gydomasis purvas;
• oro drėkintuvai;
• gėlių laistymo sistemos;
• dekoratyviniai fontanai.

Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.

Profilaktika

Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal NVSC informaciją

Skiepai – viena iš šiuo metu aktualiausių visuomenėje plačiai aptariamų sveikatos temų. Susiformavęs požiūris į skiepus lemia skiepijimo apimtis šalyje ir ligų, kurių galima išvengti skiepijant asmenis, paplitimą.  Tai viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių. Aktyviai vykdant imunoprofilaktiką, daugelis infekcinių ligų sėkmingai valdomos profilaktiniais skiepais. Nors Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja aukštas imunizacijos lygis, visgi kai kurios ligos pasireiškia ne tik pavieniais atvejais, o kartais – ir protrūkiais. Tą lemia dalies visuomenės neigiamas požiūris į skiepus ir skiepijimą.

Skiepyti ypač svarbu žmones, priklausančius šioms rizikos grupėms: senyvo amžiaus; sergantiems lėtinėmis plaučių, kvėpavimo takų ligomis, astma; sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis; sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis; sergantiems cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis metabolizmo ligomis; visiems rizikos grupėms priklausančių asmenų šeimos nariams; dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos personalui, policininkams, pardavėjams, mokymo įstaigų, didelių gamyklų darbuotojams).

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad valstybės lėšomis (nemokamai) skiepijami sergantieji lėtinėmis ligomis; nėščiosios; 65 m. ir vyresni asmenys.

Būkime sveiki, skiepykimės, nes privalome galvoti ne tik apie save, bet ir kitus!

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPC informaciją

Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Aktualiausia problema sveikatos apsaugoje yra antibakterinis atsparumas – bakterijų atsparumas antibiotikams.

Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis (Vienos sveikatos principas) ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.

Visuomenės ir specialistų supratimui apie racionalų antibiotikų vartojimą ir antimikrobinio atsparumo problemą didinimui skirtos Europos supratimo apie antibiotikus dienos (lapkričio 18 d.) ir Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės iniciatyvos.

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į pagrindinius tikslus dėl antimikrobinio atsparumo: 

• Pagerinti supratimą apie antimikrobinį atsparumą, pasitelkiant efektyvią komunikaciją, švietimą ir mokymą;
• Padėti žmonėms suprasti, kaip atsiranda atsparumas antibiotikams, kodėl tai kelia pavojų mūsų sveikatai ateityje ir, kad kiekvienas iš mūsų gali ir turi imtis veiksmų kovai su šia problema;
• Sumažinti infekcijų atvejų skaičių pasitelkiant efektyvią higieną, tinkamas sanitarines sąlygas ir infekcijų prevencijos priemones;

Kviečiame pasitikrinti žinias apie antibiotikus ir jų vartojimą

https://forms.gle/4esQLqkJPQtRiqjW6

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SAM ir NVSC informaciją

Jau kurį laiką su antibakterinių vaistų stygiumi susiduria dauguma Europos Sąjungos šalių, ypač trūksta vaistų, kurių veiklioji medžiaga amoksicilinas.

Pagrindinė amoksicilino trūkumo priežastis – stipriai padidėjęs šių antibakterinių vaistų poreikis, kuris atsirado po Covid-19 pandemijos. Pandemijos metu buvo sumažėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, todėl ir gamybos pajėgumai buvo sumažinti. Šiuo metu esant šių ligų šuoliui, gamintojai nebespėja patenkinti šių vaistų poreikio, tad dauguma ES šalių patiria minėto vaisto stygių.

Kas daroma ES lygmeniu, kad vaistų tiekimo sutrikimų pasekmės būtų mažesnės?

* ES šalių vaistų agentūros susitiko su pagrindiniais amoksicilino gamintojais, kad galėtų suteikti visokeriopą paramą: kad būtų padidintas gamybos pajėgumas (pvz., taikant tam tikras procedūras, skirtas pakeisti alternatyvius žaliavų šaltinius, gamybos vietas, pakavimo medžiagas ir kt.).

* Europos vaistų agentūra (EVA) jau sulaukė teigiamų atsiliepimų iš pagrindinių minėto vaisto gamintojų, tad tikimasi, kad per ateinančias savaites ir mėnesius pasiūla padidės.

* Valstybės narės skatinamos leisti tiekti neregistruotus vaistus (jei jie registruoti bent vienoje kitoje EEE valstybėje arba gamintojo valstybėje) bei registruotus vaistus užsienio pakuotėmis ir pan

Kokių priemonių imamasi Lietuvoje?  

* Esant tiekimo sutrikimams, VVKT operatyviai išduoda leidimus vaistus tiekti pakuotėmis, paženklintomis užsienio kalba. Jei tik registruotojas, lygiagretaus importo leidimo turėtojas ar didmenininkas turi galimybę tokį vaistą patiekti iš kitos EEE valstybės ir kreipiasi į VVKT, leidimas išduodamas per kelias dienas. Tiekti antibiotikus užsienio pakuotėmis jau buvo išduoti keli leidimai.

* Taip pat registruotojai gali tiekti taip vadinamus vardinius vaistus.  Juos tiekiant, leidimas – nereikalingas.  

* Be to, tarpininkaujant EVA, šiuo metu VVKT bendradarbiauja su vienu iš gamintojų, kuris svarsto galimybę patiekti Lietuvoje neregistruotų amoksicilino vaistinių preparatų.

* Dalyvaujama EVA darbo grupėse, kuriose sprendžiamos vaistų tiekimo problemos.

Atsižvelgiant į esamą antibakterinių vaistinių preparatų padidėjusį stygių visoje Europoje, raginame gydytojus prieš išrašant vaistinius preparatus, pasitikrinti informaciją VVKT svetainėje ir primename, kad visa informacija apie vaistų tiekimo sutrikimus, sandėliuose esančias vaistų atsargas yra vieša – skelbiama VVKT svetainėje, skiltyje „Svarbi informacija“, taip pat papildomai ir naujienų skiltyje.

Informuojame, kad esant amoksicilino vaistinių preparatų tiekimo sutrikimui, Lietuvos rinką iš Lenkijos pasiekė Lietuvoje neregistruoto vaistinio preparato AMOTAKS 1 g tabletės N20 (Tarchomin Polfa S.A.) siunta (1000 vnt.)

Gydytojai, norėdami paskirti gydymui šiuos vaistinius preparatus, turėtų išrašyti vardinį receptą ir Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimą, vadovaujantis Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių, patvirtintų SAM 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-374, nustatyta tvarka https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.255896/asrx.

Jei turėsime informacijos apie Lietuvos rinkai patiektus kitus amoksicilino vaistinius preparatus arba apie papildomai įvežtą minėtų vaistų kiekį, apie tai informuosime atskirai.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos informaciją

Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių  žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. Norovirusai – viena dažniausių gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dėl sezoninio infekcijos plitimo ji dažnai vadinama ,,žiemos vėmimo liga“ arba ,,skrandžio gripu“.

2022 m. buvo užregistruoti 857 norovirusinės infekcijos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 30,5 atv. 100 tūkst. gyv. (infekcija diagnozuota 791 vaikui iki 17 m. amžiaus ir 66 suaugusiems asmenims). Didžiausias sergamumas buvo užfiksuotas lapkričio, gruodžio ir sausio mėn. (atitinkamai 115, 102 ir 141 atvejis).

2021 m. užregistruota 1019 norovirusinės infekcijos atvejų (36,4, atv. 100 tūkst. gyv.), prieš pandeminiu laikotarpiu  (2019 m.) – daugiau – 1240 atvejų (44 atv. 100 tūkst. gyv.). Šiemet sausį užregistruota 115 norovirusinės infekcijos atvejų.

Norovirusine infekcija susirgti gali bet kokio amžiaus asmenys, tačiau dėl nepakankamų higienos įgūdžių dažniau serga vaikai, taip pat senyvo amžiaus žmonės ir tie asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant.

Kas yra norovirusinė infekcija?

Tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, neaukšta temperatūra, skystu ir dažnu viduriavimu, silpnumu, prakaitavimu ar galvos skausmu. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 val. po užsikrėtimo.

Infekcijos šaltinis yra norovirusine infekcija sergantis asmuo, kuris su išmatomis išskiria didelius viruso kiekius. Sergantysis virusą išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusą gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo.

Kaip užsikrečiama?

Norovirusine infekcija užsikrečiama virusams per burną patekus į žarnyną (fekaliniu-oraliniu užsikrėtimo keliu). Kad žmogus užsikrėstų užtenka labai mažos virusų dozės. Dažniausiai užsikrečiama nuo tiesioginio sąlyčio su vemiančiu, viduriuojančiu ligoniu arba per maistą, geriamąjį vandenį (jeigu jis užterštas virusais). Virusai taip pat gali plisti oro lašeliniu būdu, ligoniui vemiant, per užterštas rankas, aplinkos daiktus.

Patekę ant paviršių ar maisto, virusai nesidaugina, bet gali ilgai išsilaikyti gyvybingi. Tačiau virusai jautrūs karščiui, chloro turinčioms dezinfekcinėms medžiagoms.

Kaip neužsikrėsti, kai namuose yra ligonis?

Norint išvengti užsikrėtimo, kai namuose yra žarnyno infekcija sergantis asmuo, labai svarbu:

• dažnai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;
• kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, maisto ruošimui naudojamą inventorių;
• kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais preparatais aplinkos daiktus bei paviršius;
• ypač kruopščiai valyti ir dezinfekuoti tualetą;
• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;
• skalbinius išlyginti karštu lygintuvu;
• ligoniui skirti atskirą kambarį, dažnai vėdinti patalpas;
• žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti;
• sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais.

Kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų.

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas skarlatina.

Skarlatina – tai Streptococcus pyogenes bakterijos sukeliama infekcinė liga, kuriai būdinga angina, smulkus taškinis odos bėrimas ir įvairus vidaus organų pažeidimas. Svarbu tai, kad  negydant šios ligos ar nesėkmingai gydant, gali kilti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimai.

Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju, įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės ar lėkštės.  Skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Skarlatina prasideda staigiu karščiavimu (iki 40 ºC), gerklės, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu,  apetito stoka, bendru negalavimu. Padidėja, tampa skausmingi kaklo limfmazgiai, patinsta ir parausta tonzilės, žiočių lankai, o ant gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Liežuvis pasidengia baltu apnašu. Išnykus apnašui (po 4 – 5 d.) liežuvis įrausta.

Po 5 d prasideda  bėrimas. Pirmiausia išberia po ausimis, krūtinės ir pažastų srityse, per 24 val. nuo bėrimų pradžios būna išbertas visas kūnas. Beria smulkiais skaisčiais taškeliais paraudusioje, paburkusioje odoje. Veidas lieka neišbertas, tik būna ryškiai raudonas, o nosies – smakro trikampis – pabalęs (vadinamasis „skarlatininis trikampis“). Bėrimai laikosi apie savaitę. Po 7 – 10 d. nuo pirmųjų bėrimų prasideda odos lupimasis. Lupasi rankų, ypač pirštų, liemens ir kojų oda.

PROFILAKTIKA
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl apsisaugoti galima laikantis atsargumo priemonių:

• plauti rankas, neliesti jomis veido;
• nekišti daiktų į burną;
• nevalgyti ant žemės nukritusio maisto;
• vengti kontakto su ligoniu;
• sergančiam vaikui patariama išskirti atskirus indus, dažnai vėdinti patalpas.

Aplinkos valymas ir dezinfekcija

Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti/ dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pavyzdžiui, šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens).

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją

Meningokokinė infekcija – reta, tačiau pavojinga bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningoencefalitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Pirmieji ligos požymiai panašūs į peršalimo – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Vėliau atsiranda kiti būdingi simptomai – stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas.

Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje – rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Tad, jei vaikas ar suaugęs žmogus karščiuoja, labai blogai jaučiausi ir nėra jokių kitų simptomų, svarbu nuolat tikrinti ar neatsirado grėsmingas meningokokinės infekcijos požymis – hemoraginis bėrimas.

Meningokokine infekcija galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Po kontakto susergama po 1-10 dienų.

Meningokokine infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau – vaikai iki 5 metų amžiaus,  ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., taip pat vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs, ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Efektyviausiai nuo šios ligos juos gali apsaugoti skiepai.

Meningokokinės infekcijos simptomai ir požymiai:

• Karščiavimas
• Bėrimas
• Sujaudinimas, dirglumas
• Mieguistumas, apatija
• Galvos skausmas
• Pykinimas, vėmimas
• Sustingę sprando raumenys – sunku galvą prilenkti prie krūtinės
• Meninginiai simptomai

Pirmoji pagalba pastebėjus meningokokinės infekcijos požymius. Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas. Blogėjant savijautai, atsiradus bėrimui, reikia nedelsiant vykti į gydymo įstaigą nesvarbu ar tai naktis ar savaitgalis, nes kiekviena minutė labai svarbi.

Meningokokinės infekcijos galima išvengti laikantis šių bendrosios higienos principų:

• Reguliarus patalpų vėdinimas.
• Reguliarus patalpų valymas drėgnu būdu.
• Tinkamas rankų plovimas: rankos plaunamos su muilu ne mažiau kaip 30 sekundžių nuplaunant visus plaštakų paviršius ir riešus. Rankos turi būti plaunamo apsilankius viešose vietose (parduotuvėje, gydymo įstaigoje, teatre ir pan.), pasinaudojus tualetu, prieš valgant, grįžus iš lauko ir visada kada jos yra akivaizdžiai nešvarios.
• Vengti vietų, kur yra sergančių žmonių.
• Kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę.
• Užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktą su sveikais asmenimis.
• Bendras imuniteto stiprinimas.
• Asmenims, kurie glaudžiai kontaktavo su sergančiuoju meningokokine infekcija, rekomenduojama antimikrobinė profilaktika, kurią paskiria šeimos gydytojas ir savo ar savo vaiko sveikatos būklės stebėjimas.

Efektyviausiai nuo šios ligos juos gali apsaugoti skiepai. Lietuvoje ir Europoje yra galimybė pasiskiepyti nuo dažniausiai ligas sukeliančių meningokokinės infekcijos tipų: A, B, C, Y ir W.

Lietuvoje nuo 2018 m. liepos 1 d. kūdikiai skiepijami nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 3 mėn., 5 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus kūdikiai. Savo lėšomis pasiskiepyti gali visi asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus, t. y. ir vyresni vaikai bei suaugę asmenys.

Tėvai ar globėjai, norintys paskiepyti savo vaikus ar pasiskiepyti patys, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų pradžios keičiasi skiepijimo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos vakcina, vakcina su kokliušo komponentu bei pneumokokinės infekcijos polisacharidine konjuguota vakcina tvarka.

Nuo ŽPV skiepijami visi 11 metų sulaukę vaikai

Iki šiol mergaitės buvo skiepijamos dvivalente ŽPV vakcina, o nuo vasario 1 d. įtraukta devynvalentė ŽPV vakcina ir pradedamas berniukų skiepijimas (bus skiepijami 11 m. vaikai). Atsižvelgiant į tai, kad berniukų skiepijimas pradedamas 2023 m. vasario 1 d., skiepijami tie berniukai, kuriems įsakymo įsigaliojimo dieną yra suėję 11 metų, bet dar nėra 12 metų, t. y. gimę 2011 m. vasario 2 d. ir vėliau. Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis.

Toms mergaitėms, kurioms skiepijimas buvo pradėtas dvivalente ŽPV vakcina, rekomenduojama baigti skiepijimo schemą ta pačia (dvivalente) vakcina. Neskiepytos mergaitės pradedamos skiepyti devynvalente ŽPV vakcina.

Paaiškinimus, kaip skaičiuojamas vaikų, kurie gali būti skiepijami valstybės kompensuojama (nemokama) ŽPV vakcina, amžius, rasite čia.

Nėščiųjų skiepijimas nuo kokliušo

Besilaukiančių moterų sergamumas kokliušu nesiskiria nuo šios ligos paplitimo tarp suaugusių moterų. Nuo šiol nėščios moterys vakcina su kokliušo komponentu galės pasiskiepyti nemokamai. Skiepai atliekami pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, kurias galima rasti čia.

Dėl vakcinacijos ir su ja susijusių klausimų nėštumo ir žindymo laikotarpiais rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju ar nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos gali daugiau asmenų

Primename, kad nuo sausio 11 d. papildytas sąrašas asmenų, kurie gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Be apribojimų pasiskiepyti gali visi rizikos grupei priklausantys asmenys, kurie serga bronchine astma ar cukriniu diabetu.

Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami tiek vaikai, tiek suaugusieji,  patenkantys į rizikos grupių sąrašus, kuriuos galite rasti čia.

Bakterijos ir virusai plinta per rankų kontaktą todėl labai svarbu palaikyti tinkamą rankų higieną ir užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui. Sveikatos specialistai primena, jog asmens higiena – svarbi žmogaus sveiko gyvenimo dalis, kuri padeda apsisaugoti nuo infekcinių ligų.

Rankų higiena tai racionali, efektyvi ir pigiausia prevencijos priemonė, užkertanti kelią įvairių infekcijų sukėlėjams.

Rankos yra plaunamos visada, kai jos nešvarios, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po nosies valymo, pažaidus su gyvūnais.

Rankas būtina plauti po tekančiu šiltu vandeniu, naudojant skystą muilą. Rankas muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus (15–20 sek.). Judesius pakartoti kelis kartus. Tada muiluotas rankas nuplauti tekančio vandens srove, vandeniui tekant nuo riešo pirštų link. Nusiplovus rankas gerai nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Vandens čiaupą užsukti su panaudotu rankšluosčiu ar servetėle, kuri išmetama į šiukšliadėžę.

Nesant galimybei nusiplauti rankų (pvz. kelionėse) rankų higienai galima naudoti alkoholines servetėles, parduodamas vaistinėse.

Kaip taisyklingai plauti rankas (PSO) Kaip plauti rankas? (plakatas) (atsisiųsti)

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal Higienos instituto informaciją

Erkės  maitinasi krauju. Jos perneša Laimo ligos, Erkinio encefalito sukėlėjus. Pernešamomis ligomis serga ir gyvūnai ir žmonės. Graužikai, paukščiai, stirnos ir kiti  gyvūnai  jas išnešioja labai plačiai. Erkės atnešamos ir į miestus, parkus. Taigi, pramogaudami ar ilsėdamiesi parkuose, vedžiodami šunis galime parsinešti ir erkių. Todėl šunims reikėtų uždėti specialius dirželius, supurkšti repelentais, o grįžus iš lauko - gerai apžiūrėti. Gyvūnai taip pat gali susirgti ir žūti nuo erkių pernešamų ligų.

Kaip ištraukti erkę? Reikėtų suimti ją kuo arčiau odos su pincetu ar specialiu prietaisėliu ( jų būna pirkti vaistinėse) ir staigiu sukamuoju judesiu prieš laikrodžio rodyklę ją ištraukti. Tą vietą patepti spiritiniu dezinfektantu ar jodo tirpalu. Negalima draskyti tos vietos, kad neįneštume infekcijos. Jei liko galvutė, ji iškris pati.

Erkinį encefalitą  sukelia virusai. Būtina žinoti, kad šia liga galima užsikrėsti ir geriant sergančių ožkų nevirintą pieną.

Virusai  pažeidžia smegenų dangalų, pačių smegenų audinius ir periferinius nervus. Ligos sunkumas dažnai priklauso ir jau nuo buvusių pakitimų smegenyse, paryškina buvusius pokyčius.

Ligai būdinga aukšta temperatūra, didesnė nei 38 laipsniai. Dažniausiai būna dvi karščiavimo bangos, su kelių dienų pertrauka. Pirmai bangai būdingi gripo požymiai: skauda galvą, raumenis. Antros karščiavimo bangos metu galvos skausmas ryškėja, atsiranda pykinimas, vėmimas, rankų ir kojų drebulys, sunku vaikščioti. Vėliau liga gali komplikuotis paralyžiais, sąmonės sutrikimais.

Priešvirusinio gydymo nėra, galime tik kovoti su smegenų patinimu, intoksikacija. Kartais padėti Erkiniu encefalitu susirgusiam pacientui gali būti labai sunku.

Erkinio encefalito profilaktikai yra efektyvus skiepas -  jo efektyvumas didesnis nei 90%. Tad sveikatos specialistai kviečiu visus nelaukti, vykti pas savo Šeimos gydytojus ar į Skiepų kabinetus ir pasiskiepyti. Šis skiepas apsaugos Jus nuo susirgimo Erkiniu encefalitu.

Skiepijimo schema

Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, o toliau reikalingos imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi:

• Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.
• Pagreitinta schema – šiltuoju metų laikotarpiu, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios.

Imunitetas

• Apsauginis imunitetas susiformuoja tik po dviejų skiepo dozių ir tik praėjus dviem savaitėms po antros dozės suleidimo. Jis apsaugo nuo ligos tik vienerius metus.
• Po trečios skiepo dozės apsauginis imunitetas trunka jau  3–4 metus.
• Toliau reikalingos sustiprinančios dozės. Sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus (dažniausiai kas 3–4 m.).

Skiepijimo eiga

• Jeigu po pirmos skiepo dozės skiepijimas nutrūko, tai skiepijimo schema turi būti pradėta iš naujo.
• Jeigu po dviejų skiepo dozių nebuvo išlaikytas skiepijimo intervalas, skiepijimo schemą galima tęsti toliau, tiesiog įskiepyti trečią dozę.
• Jeigu buvo užmiršta sustiprinančioji skiepo dozė, tai ją įskiepyti, skiepijimo schemos kartoti nereikia.
• Reikia žinoti, kad laikotarpiu, tarp praleistų skiepijimo dozių, gali nebūti reikiamo apsauginio imuniteto, todėl įsisiurbus užsikrėtusiai erkei žmogus gali susirgti. Nuo erkinio encefalito skiepyti galima jau vienų metų amžiaus vaikus.  

Individuali apsauga:
- apžiūra. Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti;
- tinkama apranga. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
- repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais padengiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima padengti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis;
- tinkamas maisto vartojimas. Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal ULAC informaciją

Daugelis žmonių nesusimąsto, kad bet koks kosmetikos gaminys, kuris yra naudingas mūsų odai, taip pat yra gera terpė daugintis mikroorganizmams, t. y. bakterijoms ir grybeliui. Mikroorganizmai gali neigiamai paveikti ir vartotoją – nuo nekenksmingo odos niežėjimo iki rimtos infekcijos ar net apakimo, jei produktas naudojamas aplink akis. Per didelis bakterijų ir grybelių kiekis gali paveikti kosmetiką įvairiais būdais:

• Sukelti kosmetinio produkto kvapo pokyčius;
• Destabilizuoti emulsiją;
• Sukelti spalvos pokyčius.

Kosmetikos gaminys  – medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims burnos ertmės gleivinei valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą ir/ar koreguoti kvapą, apsaugoti ir/ar palaikyti jų  gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus. Dėl odos barjero ir gynybinių mechanizmų, kosmetika nebūtina sterili, tačiau ji turi būti saugi vartotojui. Nepaisant to, mokslinėje literatūroje pranešta apie komerciškai prieinamų produktų mikrobiologinį užterštumą. Pseudomonas fulva, Pseudomonas monteilii, Citrobacter freundii, Staphylococcus aureus, Staphylococcus spp. ir Candida spp. buvo aptikti lūpų dažuose. Pudroje buvo indentifikuotos bakterijos, kaip Bacillus spp., Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis, Salmonella ir Pseudomonas spp. Kremuose aptikta Escherichia coli, Bacillus spp., Bacillus cereus, Klebsiella spp., Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas spp., Staphylococcus spp., Enterobacter spp., Enterococcusfaecalis, Micrococcus spp., Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes ir Enterobacter aerogenes. Remiantis tyrimais, Staphylococcus buvo labiausiai paplitęs bakterinis odos patogenas. Esant atopiniam dermatitui, traumai ar nudegimui, sutrinka odos barjero funkcija, tokiais atvejais labai padidėja infekcijos, sudirginimo, alergijos rizika dėl mikrobiologiškai užterštos kosmetikos naudojimo. Tai gali sukelti tokias ligas kaip konjuktyvitą (akių junginės uždegimas), keratitą (ragenos uždegimas), kraujo infekciją. Kitų mokslininkų atlikti tyrimai nustatė ryšį tarp konjunktyvito ir Staphylococcus aureus.  

Kosmetikos gaminių sudėtyje esantys mineralai, augimo faktoriai, anglies ir azoto šaltiniai, vanduo sudaro tinkamą aplinką mikroorganizmams daugintis. Pastarieji gali metabolizuoti produkte esančias žaliavas hidroliziniais fermentais, kurie sukelia gaminio savybių pokyčius, kaip  struktūra, klampumas, spalva, kvapas.  Mikrobiologinis kosmetikos gaminių užterštumas gali atsirasti dėl žaliavų taip pat gaminant, pakuojant gaminį arba kai vartotojas jį naudoja. Pastaruoju atveju vartotojas yra atsakingas už kosmetikos gaminio saugą, pvz. užtikrinant tinkamas laikymo sąlygas. Tiekiamų rinkai kosmetikos gaminių mikrobinis užterštumas turi atitikti 1 lentelėje nurodytas mikrobinio užterštumo ribines vertes, kurias reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 64:2017 „Kosmetikos gaminiai. Mikrobinio užterštumo ribinės vertės“.

Kosmetikos gaminių galiojimo terminas nurodo, kiek laiko produkte esantys konservantai apsaugo produktą nuo mikroorganizmų poveikio ir cheminių virsmų. Galiojimo laikas nurodomas atidaryto indelio simboliu, nurodant viduryje 3M, 6M, 12M, 18M, 24M arba 36M, atitinkantį mėnesių skaičių.  Tyrime trys skirtingos kosmetikos gaminių grupės buvo įvertintos pagal mikrobiologinį užterštumą: 1 galiojimo laikas nebuvo praėjęs ir juo naudojosi tik vienas asmuo. 2 galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs ir kosmetikos gaminiu naudojosi daugiau nei vienas asmuo. 3 kosmetikos gaminys buvo naudojamas pasibaigus galiojimo laikui. Užterštumo lygis kosmetikos gaminių, kuriuos naudojo daugiau nei vienas asmuo, buvo nustatytas didesnis nei naudojamų tik vieno asmens. Be to, buvo pastebėta, kad didžiausias užterštumas buvo gaminiuose, kurie ir toliau buvo naudojami pasibaigus galiojimo laikui. Mikroorganizmai buvo identifikuoti kaip P. aeruginosa, Staphylococcus sp., Penicillium sp. ir Aspergillus sp. Tyrimas parodė, kad 97,9 proc. vartotojų ir toliau naudoja kosmetikos gaminius pasibaigus jų galiojimo laikui. Blakstienų tušas yra dažniausiai naudojama kosmetikos priemonė, kuri naudojama pasibaigus galiojimo laikui. Pastarajame buvo rasta  S. aureus (79 %) ir P. aeruginosa (13 %) mikroorganizmų.

1 lentelė. Kosmetikos gaminių mikrobinio užterštumo ribinės vertės

*KSV –  mikroorganizmų  ar mikroorganizmų grupės kolonijas sudarančių vienetų skaičius tam tikrame tūrio arba masės vienete. 

Kaip vartotojai gali apsaugoti naudojamą kosmetiką?

• Nesidalinkite kosmetika tarpusavyje – galite pasidalinti ir mikroorganizmais;
• Nepilkite vandens (ar seilių) į kosmetiką, pvz., tušą. Taip padėsite mikroorganizmams patekti į produktą bei praskiesite konservantą, neleidžiantį daugintis bakterijoms;
• Laikykite kosmetiką švarioje vietoje;
• Laikykite kosmetika tinkamose sąlygose, nes, pvz., esant aukštesnei temperatūrai, nei leidžiama laikyti gaminį, gali susidaryti sąlygos daugintis mikroorganizmams bei suirti konservantams;
• Prieš naudojant kosmetiką tinkamai nusiplaukite rankas;
• Domėkitės kosmetikos atšaukimais ir saugos įspėjimais. Mikrobinė tarša yra dažna kosmetikos produktų atšaukimo priežastis.

Parengta pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informaciją

Beždžionių raupai – infekcinė liga, kuria serga ir žmonės, ir gyvūnai. Beždžionių raupų viruso nešiotojai gali būti įvairūs gyvūnai – voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės ir t.t. Beždžionių raupų virusu užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos/ gleivinių pažeidimus.

Žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai. Užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, patalynę, rūbus. Galimas užsikrėtimas raupais ir nuo sergančio žmogaus, tačiau tik ilgo sąlyčio metu, kvėpuojant veidas į veidą, t.y. per kvėpavimo takų lašelius. Taip pat literatūroje aprašytas plitimas per lytinius santykius.

Simptomai. Inkubacinis ligos periodas yra nuo 5 iki 21 dienų (dažniausiai 6 – 13 d.). Liga trunka dvi ar keturias savaites. Jai būdingi į raupus panašūs simptomai. Beždžionių raupai prasideda staigiai, pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, krečia šaltis. Po trijų dienų nuo ligos simptomų pradžios sumažėja temperatūra ir išsivysto bėrimas, kuris progresuoja. Bėrimas dažnai prasideda veido srityje, vėliau plinta į liemenį ir į visą kūną. Pažeidimo vietas gali stipriai niežtėti. Iki bėrimų atsiradimo, daugeliui pacientų padidėja limfmazgiai. Kasantis niežtinčius bėrimus, galima įnešti bakterinę infekciją.

Profilaktika. Šalyse, kuriose registruojama viruso cirkuliacija, siekiant išvengti užsikrėtimų nuo gyvūnų, rekomenduojama vengti sąlyčio su graužikais ir primatais, jų krauju, o jų mėsą gerai termiškai apdoroti, naudoti pirštines ir apsauginius rūbus liečiant sergančius gyvūnus ir jų audinius, skerdžiant. 
Siekiant išvengti užsikrėtimo nuo sergančio žmogaus rekomenduojama vengti artimo sąlyčio su asmeniu, kuriam įtariami arba patvirtinti beždžionių raupai, vengti sąlyčio su užterštais daiktais,  dėvėti pirštines ir apsauginius rūbus slaugant pacientą, plauti rankas po sąlyčio su ligoniu. Rekomenduojama paciento izoliacija.
Skiepai nuo raupų suteikia kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų. 1980 m. atlikti tyrimai parodė raupų vakcinos efektyvumas siekia 85 proc. (prieš beždžionių raupų virusą). Apsauginis skiepijimo nuo raupų poveikis išlieka mažiausiai 20 metų, tačiau laikui bėgant silpnėja. Skiepijimai nuo raupų buvo nutraukti 1980 metais. Todėl dauguma gyventojų yra imlūs beždžionių raupams.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal ULAC informaciją